Gelbėtojams - priekaištai dėl dušo

Kaip įvertinti Klaipėdos miesto skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos darbą: pagal išgelbėtų gyvybių skaičių ar pagal gelbėjimo stotyje įrengto viešojo tualeto ekonominį efektyvumą? Keblų klausimą ketina svarstyti politikai.

Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai miesto Tarybos Kontrolės komitetui pristačius skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos 2010-ųjų metų veiklos audito ataskaitą, be kita ko, atkreiptas dėmesys ir į viešojo tualeto Melnragės paplūdimyje funkcionavimo ekonominį aspektą.

Žinia, tualetu čia galima pasinaudoti už 50 centų mokestį, dušu - už 5 litus. Šie įkainiai nustatyti miesto Tarybos sprendimu. 2010-aisiais dušu pasinaudojo vos 419 asmenų, tualetu - 13 330.

"Atsižvelgus į surenkamų pajamų dydį ir sąnaudas, reikalingas šioms paslaugoms teikti, galima matyti, kad iš šios veiklos gaunama tik socialinė nauda (aplinkos taršos mažinimas, darbo vietų sukūrimas). Sąnaudos apie tris kartus viršija pajamas, todėl kalbėti apie finansinę ar ekonominę naudą arba veiklos efektyvumą šiuo atveju negalima", - reziumuojama audito išvadose.

"Teikdamas socialines paslaugas, pelno nepagaudysi", - "Vakarų ekspresui" teigė skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vadovas Virginijus Urbonas. Jo teigimu, tualeto populiarumo rodikliai - ne tokie ir maži, o dušu daugiausia naudojasi žmonės, gyvenantys šalimais esančiuose namuose su daliniais patogumais.

"Penki litai už šią paslaugą yra nedaug, turint galvoje išlaidas vandens pašildymui. Dušas, kuris yra atokiau nuo pliažo, ir negalėtų būti populiarus tarp poilsiautojų. Šių patogumui prekybininkai artėjančiu vasaros sezonu turėtų įrengti mobilius dušus pliaže", - sakė pokalbininkas.

Audito ataskaitoje jo vadovaujamai tarnybai pažerta pastabų dėl įvairiausių formalumų: nurodyta įregistruoti tarnybos pavadinimą ir nuostatus Juridinių asmenų registre, patvirtinti darbuotojų pareiginius nuostatus, atitinkančius teisės aktų reikalavimus, ištaisyti dokumentuose naudojamus pareigybių pavadinimų neatitikimus, patvirtinti vidaus kontrolės procedūrų bei transporto priemonių naudojimo tvarkas, nuomojant nekilnojamąjį turtą vadovautis Tarybos patvirtinta pavyzdine sutarties forma ir t. t.

Gelbėtojus užtarė savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė - ji priminė, kad per du paskutiniuosius vasaros sezonus Klaipėdos paplūdimiuose, skirtingai nei Palangoje ir Nidoje, nenuskendo nė vienas žmogus. Šiemet Klaipėdos paplūdimiuose išgelbėta 16 skendusiųjų.

"Tačiau ką vadovas veikia žiemą?" - teiravosi politikai, galiausiai nusprendę pasikviesti jį į komiteto posėdį, kad papasakotų apie ruošimąsi artėjančiam vasaros sezonui.

Tarnybos metinis biudžetas siekia per 800 tūkst. litų, šiltuoju sezonu čia dirba iki 80 gelbėtojų.