2016 m. gegužės 2 d. 13:41 val., pirmadienis

ve.lt  >  Žinios  >  Lietuva  >  Vakarų Lietuva

Vakarų Lietuva

Galime netekti tokios Kuršių nerijos, kokią esame įpratę matyti

2012-12-05, 16:22

Indrė Urbonaitė, Deividas Valiūnas, Algirdas Ivanauskas, Rasa Jomantienė

Galime netekti tokios Kuršių nerijos, kokią esame įpratę matyti nuotrauka, foto

Kuršių Nerija – į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas gamtos kūrinys. Dabartinį jo kraštovaizdį suformavo vėjo ir vandens stichijos, tačiau prisidėjo ir žmogus – sodindamas mišką. Kuršių Nerija pradėta apželdinti prieš porą šimtmečių, siekiant sustabdyti vėjo genamą smėlį.

Nacionaliniame parke vyrauja spygliuočiai – paprastoji pušis (Pinus silvestris) ir kalninė pušis (Pinus montana). Pastaruosius porą metų ėmė kilti nerimas dėl šių pušelių – jos vis labiau džiūsta, nyksta, ruduoja. Išėjus pasivaikščioti galima rasti nemažus plotus tokių pušų –vaiduoklių, kurių šakos sudaro keistus rezginius, o spygliai yra pakeitę savo formą ir spalvą. Kas tai sukelia? Ar kaltos oro sąlygos, dirvožemio savybės, parazitai ar kas kita? Padėti atsakyti į šį klausimą gali molekulinė biologija.

Galimos priežastys

Spėjimų būta įvairių. Manyta, kad spyglių spalvą galėjo paveikti nuo Baltijos jūros atpučiamos druskos. Valstybinė miškų tarnyba teigia, kad pušis puola spygliuočių uglių vėžys (Gremmeniella abietina), tačiau gali būti, kad jas puola ne viena liga! Dėl vieno kenkėjo nusilpusius medžius gali apnikti antrinės infekcijos. Tai apsunkina diagnostiką ir sprendimų priėmimą dėl tolesnių veiksmų. Svarbu nustatyti pagrindinę priežastį, kad galėtume atitinkamai su ja kovoti. Po mūsų laboratorijos atliktų tyrimų, esame įsitikinę, kad tokia priežastis – fitoplazmos. Mes specializuojamės augalų molekulinės patologijos srityje, esame atradę naujų fitoplazmų Lietuvoje ir pasaulyje.

Kas tos fitoplazmos?

Fitoplazmos – tai augalų patogeninės bakterijos, kurios sutrikdo jų hormonų balansą ir sukelia vystymosi pakitimus. Kol kas dar niekam nėra pavykę jų užsiauginti laboratorinėmis sąlygomis. Fitoplazmas perneša augalų floemos sultimis mintantys vabzdžiai, todėl jos gana greitai gali išplisti. Įvairios šalys kasmet patiria didžiulius nuostolius dėl šių patogeninių bakterijų: Amerikoje nukenčia kukurūzų ir bulvių laukai, Europoje – vynuogynai ir vaismedžių sodai, Azijoje sunyksta ryžių ir ankštinių augalų plantacijos. Taigi, dažnesni atvejai užfiksuoti žoliniuose augaluose, tačiau tai nereiškia, kad plikasėkliai yra apsaugoti nuo šių parazitų. Fitoplazminės infekcijos spygliuočiuose yra patvirtintos keliose Europos valstybėse, tačiau tikrasis jų paplitimas nėra žinomas. Sergančių medžių su panašiais simptomais yra randama visame pasaulyje, bet norėdami įsitikinti, turime pritaikyti molekulinius tyrimo metodus.

Molekuliniai metodai

Norint patvirtinti fitoplazminę infekciją, pirmiausia reikia surinkti pavyzdžių iš sergančių pušų. Jas galima atskirti pagal specifinius simptomus – neįprastą šakojimąsi (kitaip vadinamą „raganų šluotomis”), spyglių formos ir spalvos pakitimus, sumažėjusį medžio augimą. Iš surinktų pavyzdžių skiriama DNR, kurioje labai mažą dalį sudaro fitoplazmų DNR. Todėl reikia fitoplazmų DNR padauginti – šiam tikslui yra vykdoma polimerazinė grandininė reakcija (PGR). Šios reakcijos metu specifiškai padauginami tik tam tikri fitoplazmų genai. Nudažę DNR dažais, kurie įsiterpia į jos struktūrą ir fluorescuoja apšvietus ultravioletine šviesa, tikriname susidariusius produktus. Jeigu jų nesusidarė, galime manyti, kad fitoplazmų nėra. O jei randame susidariusių produktų, laikomės nuostatos, kad augale yra fitoplazminė infekcija. Toliau bandome nustatyti, kokia tai fitoplazma, naudodami DNR karpančius fermentus. Kiekvienai fitoplazmų grupei būdingi subtilūs skirtumai sukarpius jų DNR tokiais pat fermentais. Iš Kuršių Nerijoje surinktų pušelių spyglių pavyzdžių išskirtoje DNR aptikome spygliuočiams būdingą fitoplazmų grupę, kuri taip pat buvo aptikta ir Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Ispanijoje.

Ką daryti?

Kol kas nėra žinoma veiksmingų priemonių kovai su fitoplazmomis. Jei galėtume kontroliuoti vabzdžius, pernešančius infekciją, sustabdytume ligos plitimą, tačiau Kuršių Nerijoje draudžiama naudoti insekticidus - chemines medžiagas. Taip pat pastebėta, kad fitoplazmos yra jautrios labai aukštoms arba žemoms temperatūroms, po labai karštos vasaros augalai gali pasveikti. Įvairios šalys priima skirtingus sprendimus. Pavyzdžiui, italai savo vynuogyne aptikę fitoplazmų sudegina visą vynuogyną. Šiuo atveju galbūt efektyviausia būtų iškirsti sergančius medžius panaikinant infekcijos šaltinį ir šitaip užkirsti kelią tolesnei pušelių epidemijai.

Indrė Urbonaitė, Deividas Valiūnas, Algirdas Ivanauskas ir Rasa Jomantienė
Gamtos Tyrimų Centras, Fitovirusų laboratorija, Augalų molekulinės patologijos grupė

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Vakarų Lietuva

Klaipėdos pėstininkų kuopa blogo oro nepabūgo nuotrauka, foto

Balandžio 23-24 dienomis Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 301...

Likus pusmečiui iki naujojo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų klaipėdiečius politiniu virusu siekia...

Politikos žvaigždžių debatuose laukiama Vakarų Lietuvos suklestėjimo receptų nuotrauka, foto

Šią savaitę darbą pradės atranką laimėjęs naujasis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos...

Išrinktas naujasis Neringos policijos viršininkas - Algirdas Budginas nuotrauka, foto

Lankytojų pamėgtas Palangos Birutės parkas, kaip ir kasmet, prieš šv. Kalėdas dabinasi...

Palangos Birutės parke prieš Kalėdas apsigyveno Girinis nuotrauka, foto

Temperatūra kils aukštai, bet viską gadins lietus nuotrauka, foto

Lietuvos naujienos, Artimiausiomis dienomis bus šilta – temperatūra kils net iki 19 laipsnių, bet...

Užvažiavo ant šaligatvio ir nuvertė kelio ženklą nuotrauka, foto

Kriminalai, Pirmadienį, apie 7.30 val., Klaipėdoje, Šilutės pl. ir Smiltelės gatvių sankryžoje,...

Pareigūnų stabdomas girtas kariškis nesustojo nuotrauka, foto

Kriminalai, Gegužės 1 d. apie 2 val. 20 min. Klaipėdos rajone, Derceklių kaime,...

"ORPHEUS" tarptautinis pripažinimas - naujos galimybės Klaipėdos universiteto studentams ir mokslininkams nuotrauka, foto

Švietimas, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas prof. Artūras Razbadauskas ir prof. dr....

Lietuvos naujienos, Paskelbta prieš 16 min.

Kriminalai, Paskelbta prieš 1 val.

Kriminalai, Paskelbta prieš 1 val.

Naudinga informacija

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...