Gabieji moksleiviai mokydamiesi per atostogas nesikankina

Nidoje

Vasaros akademijoje - pamokos, kokių nėra mokykloje

Vietoje to, kad ilsėtųsi, į vasaros akademiją Nidoje susirinkę gabieji šalies moksleiviai intensyviai mokosi. 49 projekto dalyviai kasdien, išskyrus sekmadienį, mokosi apie 6 valandas, tačiau tikina, kad gilinant žinias leidžiamo vasaros laiko jiems negaila. Penktadienį po dviejų savaičių darboši pirmą kartą Lietuvoje surengta Moksleivių vasaros akademija bus uždaryta.

Pakviesti olimpiadų ir konkursų laimėtojai

Gabiems vaikams skirta akademija Nidoje birželio 27 dieną atidaryta pagal projektą, kurį įgyvendina Kauno technologijos universiteto gimnazija ir Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas "Pagalba Lietuvos vaikams".

Akademijoje, kuri įsikūrė Nidos vidurinėje mokykloje, mokosi pasiekimais mokymosi srityje pasižymintys 9-11 klasių moksleiviai: prizinių vietų laimėtojai respublikiniuose matematikos, filologijos, chemijos, informatikos, ekonomikos olimpiadose, konkursuose. Skirtingose srityse gabiems moksleiviams sudarytos sąlygos tobulintis - įgyti tokių žinių, kurių jie neturi galimybės įgyti įprastose pamokose mokykloje.

Savo srities dalyko moksleiviai grupėse mokosi po 4 valandas. Be to, dar 2 valandas moksleiviai praleidžia asmenybės ugdymo užsiėmimuose - juose mokoma psichologijos, etikos, estetikos.

Akademijoje dėsto įvairių šalies ir užsienio aukštųjų mokyklų mokslininkai, pedagogai ir kiti specialistai, kurie Nidoje įsikūrė kartu su moksleiviais.

"Moksliukai" nesimuliuoja

Moksleiviai akademijoje dalyvauja nemokamai, nes dėstytojai geranoriškai sutiko skaityti paskaitas be honoraro.

Pasak amerikiečio dėstytojo Džeimso Elijo (James Elijio), Belizo universiteto magistranto, jau kurį laiką gyvenančio Lietuvoje, dirbti šioje akademijoje - tikras malonumas. Moksleiviai, anot Džeimso, mokosi noriai, o pats projektas jam pasirodęs labai įdomus.

Vilniaus universiteto docentas Rimas Raudonis taip pat teigė, kad darbas su moksleiviais vyksta sklandžiai. "Daug priklauso nuo temos, bet manau, moksleiviams įdomu. Per paskaitas jie nemiega", - užtikrino chemijos mokantis docentas.

Vilniaus universiteto studentas Vaidotas Navickas (studentai paskirti grupių "vadoviukais") patikino, kad akademijos dalyviai į mokymąsi žiūri atsakingai ir simuliuoti nebando. Anot V. Navicko, kuris praeityje taip pat varžydavosi olimpiadose, matyti didelis moksleivių noras mokytis - ne veltui čia susirinko "moksliukai".

"Jei yra labai didelis noras nueiti prie jūros, suderiname mokymąsi ir pramogas", - sakė Vaidotas.

Netrūksta ir pramogų

Vienintelė akademijoje dalyvaujanti klaipėdietė Virginija Jovaišaitė teigė jau pastebėjusi, kad jos žinios sustiprėjo.

"Akademija praplečia akiratį. Daug naujų dalykų, viskas suprantama ir įdomu. Dėstytojai geri. Manau, grįžus į gimnaziją bus lengviau", - svarstė uostamiesčio "Ąžuolyno" gimnazijos moksleivė. Virginija šiemet respublikinėje chemijos olipmiadoje pelnė trečiojo laipsnio diplomą, o vienuoliktą klasę baigė turėdama tik du devynetus: visi kiti - dešimtukai.

"O atostogų tikrai negaila - vasara juk ilga", - pridūrė būsimoji abiturientė.

Iš Radviliškio atvykusi Inga Duglas prisipažino, kad iš pradžių į dalyvavimą akademijoje ji žiūrėjo kiek skeptiškai: "Kai atvykau, pagalvojau: na va, dvi savaitės mokymosi... Tačiau pradėjus mokytis pakeičiau nuomonę, nes pamačiau, kad čia viskas ne taip, kaip mokykloje", - sakė Inga.

Anot moksleivės, žinios čia pateikiamos įdomiau, ne taip "statiškai". "Iš kito kampo pažiūrime į dalykus, kurių mokomės mokykloje", - teigė ji.

Mokytis tenka nemažai, tačiau, anot Ingos, laiko pramogoms ir poilsiui yra užtektinai. "Grupės organizuoja labai linksmas vakarones. Sportuojam - anądien žaidėme futbolą. Einame į ekskursijas", - apie akademijos laisvalaikį pasakojo Inga.

Nauja - tik Lietuvoje

Pasak projekto vadovės Kauno technologijos universiteto docentės dr. Bronės Narkevičienės, ši pirmoji Lietuvoje akademija surengta remiantis kitų šalių patirtimi.

"Tik Lietuvoje tai naujas dalykas - užsienyje tokios mokslinės-kūrybinės stovyklos jau seniai organizuojamos", - sakė B. Narkevičienė.

Tačiau, anot docentės, ši akademija išskirtinė tuo, kad joje moksleiviai ne tik gilina tam tikrų dalykų žinias, bet ir tobulina savo asmenines savybes. Tai jau nauja ne tik Lietuvoje.

Anot M. Rostropovičiaus fondo vadovės Rasos Kubilienės, siekiama, kad akademijoje įgyta patirtis paskatintų gabius vaikus nuosekliai siekti profesinių aukštumų toje srityje, kuria jie domisi. "Užaugę šie vaikai gali tapti profesionalais, darančiais žymią įtaką mūsų šalies mokslinės, kultūrinės, politinės, socialinės veiklos vyksmui ir vystymuisi", - įsitikinusi R. Kubilienė.

B. Narkevičienė džiaugiasi, kad įgyvendinant projektą ypač geranoriškai susitelkė mokslininkai, verslininkai, pedagogai, švietimo politikai, menininkai.

Giedrė PETKEVIČIŪTĖ