„O, Dieve, kaip mane puolė! Ir dėl ko? Kad matydama visą Lietuvos kurortų viešbučių užimtumo situaciją, konstatavau faktus“, – sakė E. Šiškauskienė.
Anot jos, vidutinis metinis Palangos viešbučių užimtumo vidurkis praėjusių metų pradžioje tebuvo 38 procentai, kai tuo tarpu Druskininkuose ir Birštone tuo pačiu metu – daugiau kaip 50 procentų.
„Aš dar neturiu visų 2017 metų duomenų, bet nematau, kad Palangos viešbučių užimtumo skaičiai būtų išaugę, – sakė LVRA prezidentė. – Kita vertus, man gražu ir pagirtina, kad Palangos meras mūru stoja už savo miestą.“
Kaip ir pernai, E. Šiškauskienė kviečia skirti dėmesio Palangos viešbučių ir restoranų sektoriui.
„Palanga, prieš kelis metus ketinusi įvesti įvažiavimo į miestą mokestį ir didindama „pagalvės“ mokestį, žiūri savo interesų, bet, vaizdžiai kalbant, karvė, kurią ji melžia, viešbučiai dėl to anaiptol nebuvo ir nėra patenkinti“, – sakė E. Šiškauskienė.
Vis tik ji pažymėjo, kad Palangos poslinkiai mažinant sezoniškumą – „gan akivaizdūs“.
„Naujų skrydžių į Palangos oro uostą atsiradimas, žinomų viešbučių ženklų (omeny turėtas „Marriott“) atėjimas į Palangą, „Atostogų parko“ prie Palangos paleidimas – šis projektas yra vienas sėkmingiausių pastarojo metų tokio pobūdžio projektų – ar Koncertų salės pastatymas, nors norėtųsi, kad ji būtų kur kas labiau užimta, yra teigiamas dalykas“, – sakė LVRA prezidentė.
Anot jos, išsidėstymas prie Baltijos jūros Palangai suteikia „milžinišką“ privalumą, tačiau Palanga juo iki šiol tinkamai nepasinaudojo.
„Kaip kitaip paaiškinti, kad viešbučių užimtumas Druskininkuose ar Birštone yra didesnis nei Palangoje? – klausė E. Šiškauskienė. – Pirmuosiuose dviejuose kurortuose siūlomas labai įvairus apgyvendinimo paslaugos kainų spektras. To negaliu pasakyti apie Palangą, kuri yra brangiausias Lietuvos kurortas, po Nidos, aišku“.
Ji tikisi, kad su „Marriott“ atėjimu, viešbučių kainos Palangoje labiau susibalansuos.
„Kitaip nei kai kas mėgsta teigti, „Marriott“ nėra išskirtinės prabangos. Įsitikinusi, kad kainos Palangos „Marriott“ bus mažesnės, nei, tarkime, viešbutyje „Palanga“ ar net „Vanagupėje“. Manau, jos bus prieinamos viduriniam Lietuvos gyventojų sluoksniui, o tai yra labai svarbu, – samprotavo E. Šiškauskienė. – Tačiau su jūra pašonėje Palanga turėtų, kaip sakau, „nunešti“ visus“.
Mažinant sezoniškumą, E. Šiškauskienė patarė „siūlyti“ teikti daugiau paslaugų uždarose daugiafunkcinėse patalpose.
„Druskininkai, pasistatę aqua (vandens) parką, kuris yra labai lankomas, parodė, ką reikia daryti siekiant sezoniškumo mažinimo“, – sakė LVRA prezidentė.
Anot jos, Jūrmala, latvių Palanga, siūlo gerokai daugiau įvairių pramogų nei Palanga.
„Patikėkite, vien siūlyti viešbučius jau nepakanka. Būtinai turi būti dideli, įdomūs SPA. Kaip minėjau, jie vidutiniam lietuviui Palangoje, skirtingai nei kituose šalies kurtuose, sunkiai prieinami“, – sakė pašnekovė.
Apžvelgusi praėjusių metų devynių mėnesių turistų srautų statistiką, ji pastebėjo „akivaizdų“ Rusijos turistų „šuolį“ į Lietuvą.
„Labai gerai, kad rusai ir baltarusiai grįžta į Lietuvą. Jų dalis bendrajame turistų skaičiuje sudarė apie 25–26 procentus per pirmuosius devynis praėjusių metų mėnesius. Prieš 2008–2009 metų krizę rusų turistai siekė apie 40 procentų, – sakė LVRA prezidentė. – Vadinasi, dalis rusų ir baltarusių svečių aplankys ir mūsų kurortus. Anksčiau Birštone rusakalbių nebuvo, o šiemet jie per naujus metus jame sudarė apie 10 procentų. Vis tik Druskininkai tarp trijų pagrindinių šalies kurortų turi geriausią įdirbį priimdami rusakalbius – aktyviai taiko lojalumo programas ir panašiai“.
Ji prisipažino, kad savo atostogoms visada renkasi Nidą.
„Išvažiuoju iš Vilniaus į ją dešimčiai dienų. Taip pat labai mėgstu išsinuomoti vieną sodybą atostogoms Molėtų rajone. Žiemą mėgstu procedūroms nuvažiuoti į Druskininkus ir Birštoną“, – sakė pašnekovė.
Paklausta, kodėl jos keliai nesuka dažniau į Palangą, E. Šiškauskienė šypsodamasi sakė, kad „nėra tikslo“ į ją važiuoti, nes mama gyvena Klaipėdoje.
„Bet kadangi labai mėgstu važinėti dviračiu, galbūt Nidą iškeisiu artimiausiu metu į Palangą“, – sakė E. Šiškauskienė.
Lankydamasi Palangoje, ji įprastai pietauja „Vandenyje“ ar „Žuvinėje“. „Juose maisto kokybė atitinka kainą, o pirmajame ir aplinka – labai graži“, – sakė LVRA prezidentė. Ji palankiai atsiliepia ir apie kitus sąlyginai naujus Palangos restoranus, pavyzdžiui, „Keturi laiptai“, „Onorė“.
Prezidentė taip pat gyrė restoraną „Pušų paunksnėje“.
„Jų virtuvė labai pagerėjo, kai pati šeimininkė (Ingrida Sabonienė) perėmė virtuvės reikalus. Iškart pasijuto pagerėjimas“, – sakė E. Šiškauskienė.
Ji mėgsta lankytis ir klube „Ramybė“.
„Jų specifinei atmosferai niekas Palangoje neprilygsta“, – sakė ji.
Gyrė pokyčius
„Maitinimosi ir aptarnavimo lygis Palangoje labai pakilo pastaraisiais metais. Tikrai yra kur jau palepinti gomurį, net labai išrankų. Smagu, kad vis daugiau jūsų kurorto restoranų siūlo degustacines vakarienes“, – sakė E. Šiškauskienė.
Palangai, be kita ko, ji pataria labiau segmentuoti savo rinką.
„Juk ką galima pasiūlyti rusakalbiams, nelabai, ko gero, tiks skandinavams, ir priešingai. Prieš naujus metus pas mane lankėsi kai kurių didžiųjų Palangos viešbučių atstovai ir sutarėme, kad Palangai reikėtų labiau „užkabinti“ vokiečių rinką, pavyzdžiui, – sakė E. Šiškauskienė. – Vokiečiai – senstanti tauta, bet labiau mėgsta važiuoti į Vengriją nei Baltijos šalis.“
E. Šiškauskienė džiaugiasi, kad vis daugiau lietuvių, ypač emigrantų, gali sau leisti SPA malonumus šalies kurortuose.
Ji tikisi atvykti šiais metais į Stintų šventę Palangoje. „Ir pernai joje buvau, pakeliui ir savo mamą į ją „pasigriebiu“, – sakė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė E. Šiškauskienė. – Man stintos – kultinis patiekalas. Aš jų neatsivalgau, ypač traškios patinka ir marinuotos.“
Jos nuomone, Palangos stintų šventė – nacionalinės reikšmės.
„Žiūrint į minias žmonių joje, tai – akivaizdu“, – sakė LVRA prezidentė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą