Esą su Premjeru Algirdu Butkevičiumi, Susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija jau aptartas ir tokio projekto įgyvendinimo terminas: jeigu šiemet bus pradėti parengiamieji darbai, estakados statybą būtų galima užbaigti 2016 metais.
Nors šių metų biudžete tam nenumatyta nė lito, A. Skardžius teigia išgirdęs pažadą, kad pinigų bus surasta perskirstant Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšas.
Apie tai, kiek galėtų kainuoti kilometrinė estakada, kol kas nekalbama. Mat pirma reikės papildomų geologinių ir hidrologinių tyrimų, teks išspręsti privačios žemės perėmimo visuomenės poreikiams problemą, atlikti kitų parengiamųjų darbų.
Šią naujieną A. Skardžius pranešė pirmadienį, netikėtai pasirodęs spaudos konferencijoje Šilutė rajono savivaldybėje, kurią surengė kitas Seimo narys – šilutiškis „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis.
Pastarasis teigė taip pat esąs už estakados statybą potvynio kone kasmet apsemiamame kelyje iš Šilutės į Rusnę. Tačiau, anot šilutiškio Seimo nario, estakada neišspręs visų pamario krašto problemų: reikia toliau plėtoti turizmo infrastruktūrą, daugiau dėmesio ir pastangų skirti rajoniniams ir krašto keliams, kuriuose, užbaigus Priekulės aplinkkelį, jo manymu, žymiai padidės sunkiasvorio transporto srautas, ir kita.
Lygiosios pagal Š. Laužiką
Į estakados projektą vien tik per pastaruosius kelis metus valstybė jau sukišo visą krūvą pinigų – buvo atlikta maždaug 400 metrų ilgio estakados statybos galimybių studija, sutvarkyti žemės reikalai, skirta pinigų projektavimui, – deja, viskas nugulė į valdininkų stalčius.
Vien tik estakados projektavimui 2009 metais buvo skirta 250 tūkst. litų. Tačiau jų neužteko – tuometinis Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius, dabar visuomeninis mero pavaduotojas konservatorius Šarūnas Laužikas pasirašė projektavimo sutartį su UAB “Tiltų ekspertų centras” už 800 tūkst. Lt. Ir Savivaldybė įsivėlė į teisminius ginčus. Viskas baigėsi projektavimo procedūros nutraukimu: ketvirtis milijono litų liko projektuotojams, o Savivaldybei atiteko tik pradėtas rengti projektas. Vėliau jis buvo perduotas Susisiekimo ministerijai (arba jai pavaldžiai Lietuvos automobilių kelių direkcijai).
Nepaisant visko, Š. Laužikas tokią teisminių ginčų baigtį vadina lygiosiomis. Negana to, seimūnų spaudos konferencijoje jis netgi išreiškė nusistebėjimą Susisiekimo ministerija, kuri turėtų užbaigti estakados projektą, bet, anot vicemero, kažkodėl jau pusantrų metų nieko nedaro…
Beje, 400 m ilgio estakados statybos skaičiuojamoji kaina prieš trejus metus siekė apie 20 mln. Lt.
Sukritikavo ministrą
Šeštadienį potvynio zonoje pamario krašte lankėsi vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas. Rusnėje pasižvalgęs nuo pylimo, jis ne Šilutėje, bet Pagėgiuose surengė pasitarimą.
A. Skardžiui šis ministro vizitas pasirodė, švelniai tariant, keistokas.
„Man tai kažkaip keistai pasirodė gerbiamo vidaus reikalų ministro vizitas. Aišku, gerai, kad rūpinasi, bet man neskaniai atrodo, kad visas posėdis vyksta toje teritorijoje, toje Savivaldybėje, kur nėra ekstremalios padėties. Turiu omenį Pagėgių savivaldybę, – teigė Seimo narys. – Man susidaro įspūdis, kad galbūt tikslas buvo aplankyti bendrapartiečius Pagėgių savivaldybėje, gal turėta dar kažkokių tikslų. Tai mano asmeninė nuomonė“.
A. Skardžiaus teigimu, prasmės ministro D. A. Barakausko skrydyje į potvynio zoną neįžvelgia ir Premjeras Algirdas Butkevičius, su kuriuo jam neva tekę pabendrauti tą patį šeštadienį.
Seimo socialdemokratas teigia pareikalausiantis iš vidaus reikalų ministro paaiškinimo, kiek mokesčių mokėtojams kainavo šis jo skrydis. „Nes vis dėlto galbūt būtų buvę geriau guminių valčių nupirkti, ar guminių batų daugiau už tuos tūkstančius,“ – svarstė A. Skardžius, nepamiršęs pridurti, kad tai jo vieno asmeninė nuomonė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą