Šią gilią žiemą naujos kapavietės Kretingos miesto kapinėse labiau primena seną statybvietę: duobkasiai Irmantas Jazdauskis ir Vytautas Pilibaitis įšalusią kapinių žemę, tarytum seną betoną, įveikia tik pneumatiniais plaktukais, o po to jau griebia kastuvus. Greta duobių iškyla ne tik kalnai žemių, bet ir sniego.
"Šiųmetinė sniego gausa, žvelgiant vienaip, lyg ir palengvina mūsų darbą: kuo gausiau sniego, tuo įšalas mažesnis. Šiemet žemė tėra įšalusi apie 70-80 cm, o plynose vietose, kur įrengiamos naujos kapavietės – maždaug 1 m. Antra vertus, nėra kur dėti nukasto sniego – neužversi juo gretimų kapų“, - kalbėjo 37-erių I. Jazdauskis ir 47-erių V. Pilibaitis.
Vyrai prisiminė itin šaltą besniegę žiemą buvus prieš 6 metus: tuomet jiems laužtuvais tekdavę įveikti 1,5 m gylio žemės įšalą.
Dabar duobkasių darbą palengvina pneumatiniai kūjai, - jais ardomas įšalas suskyla gabalais. Tuomet vyrai kastuvais grumstus nukasa į vieną krūvą, o lengvą žemę – į kitą.
Užkasant karstą pirmiausiai užpilama lengvoji žemė, po to - metami grumstai, ir ant paviršiaus – vėl smėlis ar durpės.
"Įšalusių grumstų dunksėjimas į karsto dangtį sukelia nemalonius pojūčius, be to, grumstai yra pavojingi – jie gali pradaužti karsto dangtį“, - apie savo darbo specifiką kalbėjo duobkasiai.
V. Pilibaitis ir I. Jazdauskis – vieninteliai mūsų rajono duobkasiai, dirbantys pagal verslo liudijimus. Šia veikla jiedu užsiima 10 metų, ir rimtų konkurentų sakė kol kas neturintys. Būna, kad mirusiajam duobę išsikasa patys artimieji, tačiau žiemos sąlygomis be specialios technikos tai yra sudėtinga. Apsiėmę iškasti kapo duobę, V. Pilibaitis ir I. Jazdauskis patys pasirūpina ir užkasti karstą.
Duobkasiai neturi konkurentų
Yra žinoma, kad duobkasių paslaugos kaina papiktina ne vieną kretingiškį: žiemą už savo darbą jie prašo 500–550 Lt, vasarą 400–450 Lt.
"Žmonės pyksta, bet kažkodėl šio darbo niekas nenori dirbti. Šiame darbe nėra laisvų savaitgalių. Mes neturime nė švenčių - nei Naujųjų metų, nei Kalėdų ar Velykų. Mirtis nelaukia ir neklausia – gali ar negali jai pasiruošti“, - samprotavo duobkasiai.
Kapų žemė slepia ir paslaptis: būna, jog duobė smenga dėl požeminių šaltinių, joje laikosi vanduo. Tuomet vandenį tenka išsemti, o kapo duobę storai iškloti eglišakėmis.
"Šią žiemą prisilaužyti eglės šakų - taip pat problematiška. Anądien, bevažiuodami į Dimitravo miškus, patys įklimpome. Teko gerokai pavargti, kol išsivadavome iš pusnių“, - atviravo vyrai.
Kapavietėje aptinkama ir galingų akmenų: jiems iškelti duobkasiai samdo ekskavatorių ir traktorių. Sykį, I. Jazdauskiui dirbant duobėje, užgriuvo paminklas ir skilęs akmuo perrėžė delną. Tačiau rimtų traumų per savo darbo dešimtmetį vyrai tvirtino nepatyrę.
Šalčio, net esant 20 laipsnių, jiedu sakė nejaučią.
"Ir papildomų "šildymosi iš vidaus“ priemonių, kurios būdavo įprastos duobkasiams, nevartojame. Aš išvis nedraugauju su alkoholiu, o Irmantas alumi pasilepina tik po darbo, - juokavo V. Pilibaitis. - Gal todėl mumis žmonės ir pasitiki. Kai dirbi, devyni prakaitai srūva. Šalta būna tik laukiantiems prie užkasamos kapo duobės“.
Kapinėse dirbti - saugu
Nepaisant sudėtingų sąlygų, kretingiškiai duobkasiai su meile žvelgia į savo darbą.
"Kapinėse – tokia ramybė, kurią su kūjais sutrikdome nebent mudu. Čia nerasi nei vagių, nei chuliganų, niekas "neaprabavos“ ir nesudaužys, kaip nutinka gatvėje“, - šmaikštavo V. Pilibaitis.
Būna, jog per dieną jiems tenka iškasti vieną ar dvi duobes. Tačiau būna tokių dienų, kai išvis sėdi be darbo: nors laidojimo namai – užpildyti, bet pašarvotus mirusiuosius artimieji išveža laidoti į savo kaimų kapines.
Nuolatinių duobkasių nėra nei Darbėnų, nei Salantų kapinėse.
"Duobes iškasa mirusiojo draugai, giminės. Jei nėra kam iškasti, pagalbos paprašo patirties turinčio darbėniškio Stasio Simonavičiaus. Darbėniškiai mirusiuosius šarvoja Kretingos laidojimo namuose, bet laidoti parveža į savo kapines“, - kalbėjo 21 metus Darbėnų kapinių prižiūrėtoja dirbanti Jeronima Raišienė.
Jos žodžiais, šiemet į senas kapavietes atgulė jau 6 darbėniškiai. Laisvų vietų senosiose miestelio kapinėse nebesą: kol bus įrengtos naujos kapinės Baltakalnyje, laidojama tik į šeimos kapavietes arba šimtametes laidojimo vietas.
Salantų miesto seniūnas Kazys Galdikas teigė, jog gyventojai mirusius artimuosius šarvoja parapijos salėje. Nuolatinių duobkasių Salantuose taip pat nesą, todėl duobes mirusiesiems kasa jų artimieji. Amžino poilsio salantiškiai dažniausiai atgula į Gargždelės kaimo kapines, už 3 km nuo Salantų.
Gargždelės kapines prižiūri Bronius Katkus. Į šias kapines dar planuojama laidoti maždaug 8 metus, tačiau, seniūno manymu, naujų kapinių paieškomis teks pradėti rūpintis gerokai anksčiau.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą