Nors ir keista, tačiau krašte, kur žuvis yra viena iš šio krašto simbolių, jos įsigyti nėra taip paprasta. Šilutėje yra tik kelios vietos, kur galima nusipirkti šviežiai pagautos marių žuvies. Tačiau padėtis gali pasitaisyti, nes sekant Lietuvoje vis labiau populiarėjančiais ūkininkų turgeliais, kuriuose jau galima įsigyti tik ką pagautos žuvies, tai gali atsirasti ir mūsų krašte.
Apie tai ir apie žvejybą bei žvejų rūpesčius papasakojo naujasis pamario žvejų asociacijos "Lampetra" vadovas rusniškis Algis Dirsė.
Praeitų metų pabaigoje Kaliningrade vyko Lietuvos ir Rusijos atstovų susitikimas ir buvo aptarta žuvų išteklių būklė Kuršių mariose. Į tokius susitikimus, kuriuose dalyvauja atsakingi abiejų šalių pareigūnai, mokslininkai vyksta kasmet. Jų metu analizuojama ir aptariama žuvų gausa, susitariama dėl jų pagavimų limitų, nustatomos kvotos. "Šilokarčema" jau rašė, kad po šių metų pasitarimo buvo šiek tiek padidinti karšių sugavimo limitai. Pagal jas abiejose šalyse esančios žvejybos įmonės gauna sugavimo kvotas.
Naujasis žvejų asociacijos vadovas A. Dirsė sakė, jog kol kas nieko oficialaus žvejai dar nežino. Apie tai jiems turėtų pranešti Aplinkos ministerijos pareigūnai. Matyt, taip netrukus ir bus. Tačiau ne vienerius metus žvejojantis A. Dirsė sakė, kad jau reikėtų pagalvoti ir apie tokių kvotų panaikinimą.
Tam yra dvi priežastys: jau minėti didėjantys žuvies ištekliai ir dėl iš žvejybos verslo pasitraukiančių bendrovių. Šį pasitraukimą remia ES Struktūriniai fondai, kurie žvejybos bendrovėms, atsisakiusioms šios veiklos į kitokias, skiria išmokas. Tokioms bendrovėms pasitraukus iš šio verslo - žuvies sugavimo kvotos išlieka: jų sąskaita likusioms žvejybos bendrovėms bus padidinti sugavimo kiekiai.
Tačiau A. Dirsė, kaip ir dauguma šios asociacijos žvejų, mano, kad elgiamasi šiek tiek neteisingai, nes sugavimo kvotos išlieka, tačiau užsidariusių bendrovių žuvų sugavimo įrankiai neperduodami likusioms, o tiesiog panaikinami. Kitaip sakant, tą galimai didesnį sugavimo kiekį likusios bendrovės galės gaudyti tik turimais tinklais.
A. Dirsė mano, kad neturėtų likti ir kvotų, nes dėl didėjančio žuvies išteklių kiekio ir jau minėto žvejojančių bendrovių skaičiaus galima būtų atsisakyti ir sugavimo kvotų. Lietuvos pusėje limituojamos tik dvi rūšys - starkis ir karšis. Anksčiau buvo limituojamas ir žiobrio sugavimas, tačiau dėl padidėjusio jo kiekio kvotų buvo atsisakyta, nors tuo pačiu metu Kaliningrado žvejams jo kiekis ribojamas.
Turėtų likti apie pusę bendrovių
Šiuo metu "Lampetra" vienija 62 žvejybos bendroves abiejose Kuršių marių pusėse bei keletą Baltijos priekrantės įmonių. Praeitais metais iš žvejybos į kitą verslą perėjo 12 bendrovių. Jų veiklos pakeitimui buvo skirta bemaž 10 milijonų litų. Tarp pasitraukusiųjų bendrovių buvo trys stambios, kurios traukiamais tinklais sugaudavo didelius žuvų kiekius. Jų sėkmingo sugavimo atveju labai dažnai šiek tiek išsikreipdavo rinka, nes tuo metu krisdavo sugautos žuvies kaina. Už mažesnę kainą tada supirkėjai pirkdavo ir smulkesnių bendrovių žuvį. Todėl iš šio verslo pasitraukus didiesiems "žaidėjams" bus palankesnės sąlygos likusiems žvejams.
Šiais metais pasitraukti iš žvejybos yra pareiškusios dar 3 įmonės. A. Dirsė sakė, jog tikimasi, kad po keletos metų Kuršių mariose turėtų žvejoti apie 30-35 žvejybos įmonės. Tam yra numatyta bemaž 30 milijonų litų iš ES Struktūrinių fondų. Nemaža dalis pasitraukusių bendrovių turėtų įsijungti į vandens turizmo bei pramogų verslą.
Šviežios žuvies turgeliai
Naujasis asociacijos vadovas minėjo, kad jau trejetą metų nebėra problemos, kur realizuoti žuvį. Praktiškai visą kiekį iš karto įsigyja žuvų perdirbimo įmonės. Na, gal tik stintmečiu, kada pasiseka sugauti didelius šios žuvies kiekius. Prakalbus apie ūkininkų turgelius, kuriuose taip pat prekiaujama šviežia žuvimi, A. Dirsė sakė, kad apie tai žvejai jau senokai šneka. Tačiau visa tai reikia gerokai pergalvoti ir tam pasirengti. Didžioji dalis žvejybos bendrovių vadovų yra patys žvejai. Todėl praktiškai nelieka laiko žuvį turguje patiems parduoti. O samdyti papildomai žmogų - ekonomiškai neapsimoka.
Tačiau ne vienas žvejas jau pajuto prekybos skonį, juo labiau, kad pinigai už ją gaunami iš karto. Ne kartą pats žvejys į turgus vežęs žuvį yra pastebėjęs, kad yra tik viena diena, kai aplinkiniuose kaimuose ar miesteliuose nevyksta turgūs. Ypatingai gerai žuvį parduoti sekėsi Švėkšnos turguje.
Kaip bus Šilutėje, dar neaišku, tačiau jau "audžiama" mintis, kaip tai padaryti. Gal žvejai darys patys, gal kartu su ūkininkais? Tai reikia ir apgalvoti, ir tam pasirengti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą