Amonis vandenyje išgąsdino rūdaitiškius

Amonis vandenyje išgąsdino rūdaitiškius

Sužinojusi, kad centralizuotai tiekiamame geriamajame vandenyje aptikti gerokai didesni negu leidžiama kiekiai amoniako, sunerimo Rūdaičių kaimo bendruomenė.

Rezultatų reikia palūkėti

Anot į „Pajūrio naujienų“ redakciją paskambinusios laikraščio skaitytojos, tokia situacija susidarė po to, kai, gyvenvietėje įrengus naują vandens gerinimo sistemą, buvo atlikti ir paviešinti vandens kokybės tyrimai.

„Kas gali paneigti, kad ne dėl to Rūdaičiuose dabar daugėja įvairiomis ligomis sergančių žmonių?“ – retoriškai klausė rūdaitiškė.

Abejones išsklaidė Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Virgilijus Liepinis: pirmiausia, Rūdaičių vandenyje rasta ne amoniako, o amonio. Antra, amonis pats savaime žmogaus sveikatai nekenkia.

Tai – ne toksiška cheminė medžiaga, kaip pastaruoju metu kai kurių Lietuvos rajonų geriamajame vandenyje rastas arsenas arba fluoridas, o indikatorius, tiesa, parodantis, kad žemės kloduose vis tiek kažkas nėra gerai, ir situaciją reikia taisyti, galbūt įrengti papildomus filtrus.

Bendrovės „Kretingos vandenys“ direktoriaus Tomo Jurgučio teigimu, vandens gerinimo įrenginių statybos darbų užbaigimo procedūros Rūdaičiuose tebesitęsia, jas planuojama baigti gegužę.

„Norimų vandens išvalymo rodiklių kol kas neturime, bet rangovas statybų ir inžinerinių tinklų plėtros bendrovė bendrovė „Eigesta“ žada, kad jie bus pasiekti per 4 mėnesius, suderinus technologinių procesų darbą“, – sakė direktorius.

Anot jo, anksčiau geriamasis vanduo Rūdaičių gyvenvietei buvo tiekiamas tiesiai iš vandens gręžinio, o dabar pastatyti nauji vandens gerinimo įrenginiai, kurie ateityje užtikrins vandens higienos normas.

Šių įrenginių projektavimo ir statybos darbų pirkimo sutarties vertė 100 tūkst. 980 eurų be PVM. Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, dalimi prisideda pati bendrovė bei Kretingos rajono savivaldybės administracija.

Šiuo metu Kretingos rajone vandens gerinimo įrenginiai taip pat statomi Kurmaičių, Lazdininkų, Baublių, Grūšlaukės kaimuose. Jų statybos darbų baigiamosios procedūros numatomos II metų ketvirtį.

Fluoridas ir boras gali pakenkti

Bendrovė „Kretingos vandenys“, eksploatuojanti 43 vandenvietes, vidutiniškai per parą tiekia 3 tūkst. 848 kubinius metrus geriamojo vandens 30 tūkst. 24 vartotojams.

Didžiausia yra Kretingos miesto vandenvietė, per parą vidutiniškai tiekianti 2 tūkst. 319 kubinių metrų geriamojo vandens 18 tūkst. 790 vartotojų. Kitos 42 vandenvietės per parą vidutiniškai tiekia 1 tūkst. 529 kubinius metrus geriamojo vandens 11 tūkst. 234 vartotojams.

Keturios vandenvietės – Salantų, Vydmantų, Kūlupėnų ir Darbėnų – per parą tiekia nuo 101 iki 271 kubinių metrų vandens. Kitos 38 vandenvietės tiekia mažiau kaip 100 kubinių metrų, o 12 iš jų tiekiamo vandens kiekis mažesnis negu 10 kubinių metrų vandens per parą.

Praėjusių metų pabaigoje vandens gerinimo įrenginiai veikė Kretingos, Salantų, Vydmantų, Kūlupėnų, Žadeikių, Kalniškių, Pryšmančių ir Jokūbavo vandenvietėse. Kretingos, Salantų, Vydmantų, Kūlupėnų ir Žadeikių vandenvietėse veikia fluoridų, o Kalniškių, Pryšmančių ir Jokūbavo – geležies šalinimo įrenginiai. Išvalytas vanduo tiekiamas 23 tūkst. 640 vartotojų.

Geriamojo vandens saugą ir kokybę reglamentuoja higienos norma, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko V. Liepinio duomenimis, pagal praėjusių metų programinės priežiūros rezultatus fluorido leidžiama vertė (1,5 mg/l) viršyta 28 vandenvietėse.

Vandenį, kuriame fluoridai viršija leidžiamą kiekį, vartoja 5 tūkst. 151 Kretingos rajono gyventojas, tai sudaro 17 proc. gyventojų, vartojančių centralizuotai tiekiamą vandenį. Fluoridas nepakeičia vandens spalvos, skonio, kvapo, bet yra toksinis rodiklis, kurio didesnis kiekis gali sukelti dantų ar kaulų fluorozę.

Boras taip pat yra toksinis rodiklis, jam viršijus leidžiamus kiekius, galioja tie patys reikalavimai kaip ir fluoridui. Praėjusiais metais boras viršijo reikalavimus Dupulčių, Valėnų ir Barzdžių, 2017 metais – Dupulčių, Valėnų ir Žibininkų vandenvietėse.

Padidėjusi bendrosios geležies, amonio ir mangano koncentracija pablogina vandens spalvą, kvapą, skonį, padidina drumstumą. Šie indikatoriniai rodikliai tiesiogiai nesiejami su kenksmingu poveikiu žmonių sveikatai.

Pagal 2018 m. programinės priežiūros rezultatus, 19 vandenviečių bendroji geležis viršijo leidžiamą kiekį. Amonis leidžiamus kiekius viršijo 12 vandenviečių. Mangano padidėjusi vertė buvo stebima 6 vandenvietėse.

Drumstumas reikalavimų neatitiko 11 vandenviečių, kvapas ir skonis – 18 vandenviečių.

Rūdaičiuose sutikti vietos gyventojai dėl centralizuotai tiekiamame vandenyje rasto padidinto kiekio amonio per daug neišgyveno – jie įsitikinę, kad, naujiesiems vandens gerinimo įrenginiams pradėjus normaliai veikti, situacija pasikeis į gera.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder