2019 m. kovo 26 d. 16:16 val., antradienis

"Vakarų ekspresui" - 20

Šventė visada su tavimi

(4)

Šį trečiadienį, rugsėjo 15-ąją, su dėkingumu atvėrėme redakcijos duris visiems, atėjusiems pasidžiaugti 20-uoju "Vakarų ekspreso" gimtadieniu. Svečiams šurmuliuojant, leidome naują laikraščio numerį, skubėjome pranešti karštąsias naujienas interneto svetainėje, priimti skelbimą ar prenumeratą, apgaubti dėmesiu klientą, pasirūpinti sklandžiu spaudos platinimu... Gimtadienis, kaip ir visos kitos dienos "Vakarų eksprese", buvo skirtos Jums, mieli mūsų skaitytojai, nes be Jūsų nebūtų mūsų. O šiandien pasišnekučiuokime su tais, kurie rašo Jums ir apie Jus...

Gintaras Tomkus, vyriausiasis redaktorius

Jūsų gyvenime šį rudenį - jubiliejų derlius. Kokie žmonės visada buvo šalia Jūsų? Kam šiandien norėtumėte paspausti ranką?

Man visada sekėsi būti šalia išradingų, kūrybiškų, gerų ir puikių žmonių. Visiems jiems su malonumu paspausčiau rankas. Gyvenau taip, kad įgyčiau kuo mažiau priešų. Tikiuosi, kad pavyko. Gal tik vienas kitas žmogus šiek tiek nuvylė ar pavedė. Bet ir jiems paspausčiau rankas, nes idealių žmonių nėra, o jei ir buvo, tai jie jau ilsisi mauzoliejuose...

Kaip per 20 metų pasikeitė laikraštis? Kaip pasikeitėte Jūs?

Aš pasenau visais 20 metų, paseno ir laikraštis. Iš buvusio smarkaus isteriško choleriko, nuolat nenustygstančio vienoje vietoje, tapau ramus taikus diedukas. Tiesa, per tuos metus išmokau būti daug laimingesnis ir labiau branginu kiekvieną puikiai praleistą akimirką. Laiku supratau, kad man skirtas laikas nėra beribis...

Viskam, matyt, yra savas laikas. Tuo pačiu keitėsi ir "Vakarų ekspresas". Iš jaunatviško, smagaus, judraus, skandalingo, naftalinu dvelkiančius kanonus laužančio leidinio palengva evoliucijonavome į sausesnį, ramesnį ir konservatyvesnį oficialų dienraštį.

Kokių savybių turi turėti žmogus, kad sukurtų ir išlaikytų privatų verslą - ir dar tokį specifinį -mažiausiai 20 metų?

Toks žmogus turi degti noru sukurti ką nors naujo, modernaus, nematyto ir negirdėto bei uždegti būrį aplinkinių tokiu pat noru kurti tai, kas tarnauja žmonėms, kas reikalinga žmonėms, kas patinka žmonėms....

Gediminas GUDAVIČIUS, redaktorius

Gediminai, geras žurnalistas - tai...

Patirtis rodo, kad žurnalistu netampama vien tik baigus žurnalistikos mokslus. Ypač Klaipėdoje...

Didžiausias šios profesijos pliusas yra ir jos minusas - tai turi būti gyvenimo būdas. Iš pradžių būna smagu, kai ryte nežinai, kur atsidursi ar su kuo bendrausi dieną, kai nesi tikras, jog vakare grįžęs namo ten ir miegosi. Natūralu, kad ilgainiui tokie siurprizai nebetampa labai malonūs, ypač kai atsiranda šeima, vaikai ir t.t. Tiesa, yra tokių žurnalistų, kurie ne tik sugeba visa tai suderinti, bet ir su metais nepraranda noro domėtis, sužinoti, būti visur, kur reikia ir kur nereikia. Matyt, tokie ir yra geri.

Kalbant apie profesinius įgūdžius, paprastai geriausiais laikomi tie, kurie sugeba išknisti tai, ko plika akimi nematyti, pagauti esmę iš informacijos nuotrupų ar "suvesti galus" iš krūvos paprastam žmogui nieko nesakančių dokumentų. Tik visuomet yra pavojus atrasti netikrą ar ne visą tiesą. Pagaliau žurnalistai irgi yra žmonės, ir dažniausiai jie nesugeba išlikti visiškai objektyvūs. Tad kai tokie ima labai reikšmingai skelbti "tikrąją tiesą", atrodo labai neskaniai. Tiesa dažniausiai yra daugialypė (arba - anapus). Savo poziciją, be abejo, reikia turėti, tačiau jai reikšti yra ir atitinkamos formos.

Beje, yra ir dar vienas gero ar blogo žurnalisto matas: neigiamas straipsnio herojus, net jei publikacija atitiks visus nešališkumo, etikos ir kitus principus, visuomet pasakys, kad ją rašęs žurnalistas yra blogas...

Geras redaktorius - tai...

Dažniau susiduriu su nuomone, kad redaktorius turi būti ne geras, o blogas. Tai yra turėtų vaikščioti po redakciją su ilga lazda ir vaikyti žurnalistus. Tačiau stumdomas žmogus, jei neturės vidinio poreikio judėti, niekada niekur ir nenueis (panašiai kaip užsispyręs asilas). Tik be reikalo iššvaistysi energiją. Manau, yra ir kitų būdų susitarti.

Tai čia apie santykius su darbuotojais. O kalbant apie profesines redaktoriaus savybes, čia jau reikia ne tik mokėti, žinoti (tai, kas priklauso, ir dar truputį daugiau), bet ir sugebėti pajausti, turėti tam tikros intuicijos, kur ieškoti "lobių", kas patrauks auditoriją ir pan.

Dėl asmeninių savybių - geram redaktoriui galioja tie patys reikalavimai, kaip ir geram žurnalistui, plius labiau pažengęs atsakomybės jausmas ir nusistovėjusios moralinės vertybės.

Norėčiau toks būti...

Geras laikraštis - tai...

Manau, kad prieš kurį laiką šalyje kilusios diskusijos apie neva prastą spaudos padėtį Lietuvoje labiau jai pakenkė nei padėjo. Skelbiami kažkokie abstraktūs tyrimų rezultatai apie tariamą korupciją spaudoje, nors nepateikiami jokie faktai ar pavyzdžiai. Užtat dabar bet koks kenkėjas, jei jam nepatiko tiesa apie jį straipsnyje, labai paprastai pasiaiškina, neva ta publikacija užsakyta konkurentų, ir nukreipia dėmesį nuo tikrų faktų. Net lietuviškose muilo operose rodoma (ir kartu formuojamas stereotipas), kaip koks veikėjas ateina su maišu pinigų į redakciją ir gauna, ko nori. Kažkoks absurdas!

Iš dalies man neatrodo nuoširdi ir diskusija apie tai, ko daugiau yra ir ko daugiau reikia - negatyvo ar pozityvo - laikraščiuose. Internete, kur suskaičiuojamas kiekvienas paspaudimas, labai aiškiai matyti, kokie straipsniai ir kokios temos labiausiai domina auditoriją...

Žinoma, tai nereiškia, kad reikia plaukti pasroviui: laikraštis ne tik informuoja, bet ir formuoja tam tikras vertybes. O geras laikraštis, manau, turi išlaikyti balansą tarp šių dalykų: specialiai neužsimerkti prieš blogybes, bet ir nesimėgauti jomis, paieškoti atsvaros.

Geras laikraštis, kaip ir geras gyvenimas (niekada nesužinosi, kad yra gerai, jei nebuvo blogai), turi būti visoks.

Gediminas Gudavičius 1997-aisiais - kai atėjo dirbti į "Vakarų ekspresą", ir dabar. Išvardink 3 skirtumus.

1. Daugiau skaitau nei rašau.

2. Darbo metu rečiau išeinu iš redakcijos.

3. Po darbo rečiau pasilieku redakcijoje.

Martynas VAINORIUS, redaktoriaus pavaduotojas

Buvai studentas, beveik politologas, paskui sugalvojai laimėt konkursą į žurnalisto vietą VE. Galiausiai įsitaisei prie redaktorių stalo. Rudenį vaišini mus obuoliais iš savo sodo. Kaip visi šie ingredientai (studentas/ politologija, žurnalistika, redaktoriavimas, privati nuosavybė) yra susiję?

Gyvenime reikia išmokti pažinti ženklus, siunčiamus iš aukščiau. Ir imti veikti. Manau, kad visus tuos ingredientus sieja ženklai, kuriuos pamatęs nesėdėjau rankų sudėjęs. Aš dar iš tų, kurie mano, kad aukštasis išsilavinimas reikalingas. Lietuvai reikėjo profesionalių politikų, todėl idealistiškai tikėjau, kad galėsiu padaryti daug gero savo tėvynei. Tačiau jau pirmame kurse pamačiau mėgstamo dienraščio paskelbtą konkursą studentams; geriausiam buvo pažadėta bendradarbiavimo galimybė. Tai užmušė manyje politologą, užtat pagimdė žurnalistą. Kita vertus, buvusio ekspresiečio Artūro Šulco pavyzdys rodo, kad galima ir atvirkštinė transformacija, tad manau, kad ir man dar ne viskas prarasta.

Kaip atsidūriau prie redaktorių stalo? Esu dėkingas už pasitikėjimą tiems, kurie irgi turbūt pamatė tam tikrus ženklus ir priėmė tokį sprendimą. Apie sodą: jo neturėčiau, jei irgi nebūčiau pastebėjęs ženklo. Tai ilgoka ir tik man pačiam įdomi istorija, bet faktas, kad jei prieš aštuonerius metus nebūčiau atsiradęs "Vakarų eksprese", to savo sodo tikriausiai neturėčiau.

Kuruoji ekonomikos temas. Dabar verslui sunku, ir būtent dabar jam reikėtų taikyti lengvatas, o ne didinti mokesčius. Kodėl neleistinai pamirštas monetarinis ekonomikos gaivinimo svertas?

Nors dabartinė valdžia man nelabai patinka (geros valdžios išvis nebūna), tačiau nedrįsčiau tvirtinti, kad minėta ekonomikos priemonė būtų davusi geresnį efektą nei turime šiandien. Vieni tvirtina, kad reikėjo mažinti mokesčius, kiti - kad tai būtų atvedę valstybę prie bankroto. Aš manau, kad tiesa - per vidurį. Berods pernai sumažinus akcizą dyzeliniam kurui jo vartojimas ir biudžeto pajamos neišaugo taip, kaip žadėjo šio žingsnio šalininkai. Daugelį lengvatų, kurias panaikino ši valdžia, reikėjo naikinti dar tuomet, kai buvo ekonomikos pakilimas, bet tuometinė valdžia buvo nusiteikusi populistiškai ir to daryti tiesiog nenorėjo. O dabartinė jau privalėjo tai padaryti, nors ir itin sunkiomis sąlygomis. Bet valdžia padarė ir daug techninio broko. Jei traukiasi verslas, tai diržus veržtis turėjo ir valdžios aparatas. Ypač reikėjo mažinti kontroliuojančių institucijų skaičių...

1 ...

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Virga

2010-09-20   08:30

IP: 195.14.177.1

Šaunūs žmonės.

Visiems ekspresiečiams

2010-09-19   15:49

IP: 78.61.160.97

B ū k i t laimingi, vairuodami i Vakarus...Sekasi Jums tai daryti !

draugas

2010-09-18   17:31

IP: 77.221.70.11

sveikinimai :)

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

"Vakarų ekspresui" - 20

"Vakarų ekspresas" yra tokia vieta, kur žmonės padėdavo pamatus puikiai karjerai. Kažkas...

Giedrė Petkevičiūtė: "Niekas niekur manęs taip nešokdino, kaip "Vakarų eksprese" nuotrauka, foto

Sulaukę "Vakarų ekspreso" dvidešimtmečio, vartome istorijos puslapius ir tęsiame publikacijų ciklą, skirtą...

"Sportuojanti Lietuva be "Auruškės" - ne Lietuva" nuotrauka, foto

Sulaukę "Vakarų ekspreso" dvidešimtmečio, vartome istorijos puslapius ir tęsiame publikacijų ciklą, skirtą...

Linas Poška: "Praėjusio amžiaus eksperimentas gyvas iki šiol" nuotrauka, foto

Šį trečiadienį, rugsėjo 15-ąją, su dėkingumu atvėrėme redakcijos duris visiems, atėjusiems pasidžiaugti...

Šventė visada su tavimi nuotrauka, foto

Pagalbos iš valstybės nesulaukusi klaipėdietė įžvelgia diskriminaciją nuotrauka, foto

Klaipėda, Neįgalų sūnų slaugiusi klaipėdietė Genovaitė Narmontienė po jo mirties patyrė šoką, kai...

Bus mokama ir už surastus naujus šeimininkus nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėdos beglobių gyvūnų gyvenimas pagerės – savivaldybė gyvūnams išlaikyti skirs kone...

J. Žuža: apie norą ateityje tapti vyriausiuoju treneriu nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos „Neptūno“ trenerio Kazio Maksvyčio asistentas Jurica Žuža Lietuvoje jau jaučiasi kaip...

Laukia naujos poliklinikos nuotrauka, foto

Klaipėda, Naujos vaikų konsultacinės poliklinikos nekantriai laukia tiek mažųjų pacientų tėvai, tiek Vaikų...

Klaipėda, Paskelbta prieš 24 min.

Klaipėda, Paskelbta prieš 1 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...