Nidos veidą keis nauja kultūros oazė

Senajam, dar sovietmečiu iškilusiam pastatui nugriauti ir naujajam objektui pastatyti prireiks daugiau kaip 8 mln. eurų. Valstybės prašoma skirti beveik 6 mln. eurų, likusią sumą atseikėtų pati savivaldybė.

„Mums labai reikia lėšų „Agilos“ rekonstrukcijai, jos laukiame ištisus dešimtmečius. Naujoji kultūros oazė būtų daugiafunkcė, joje įsikurtų modernus turistų informacijos centras, galėtų pasirodyti vietos kolektyvai. Tai taptų ir scenos menų rezidencija, tinkama profesionalams. Objektas būtų pritaikytas ir kino kūrėjams, kūrybinėms industrijoms, keliaujančioms teatro trupėms. Jis ne tik pakeltų mūsų kurorto kultūrinį lygį į naujas aukštumas, bet ir mažintų sezoniškumo problemą“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis.

KTIC „Agila“ direktorė Edita Lubickaitė teigė, jog darbo dabartiniame pastate sąlygas puikiai iliustruoja atvejis, kai dėl tvankumos vasarą tiesiog scenoje nualpo viena chorisčių iš Klaipėdos.

Paskutiniai žingsniai

Nidos centre stūksantis dabartinis „Agilos“ pastatas iškilo 1969 metais. Jis statytas kaip kino teatras. Pirmieji rekonstrukcijos projekto darbai pradėti dar 2010 metais, bet tik praėjusių metų sausį gautas statybos leidimas.

„Nueitas ilgas ir sudėtingas kelias. Objektas – reprezentacinėje Nidos vietoje, tad reikėjo suderinti įvairiausius niuansus. Nuspręsta senąjį statinį nugriauti ir jo vietoje statyti naują, atitinkantį visus šiuolaikinius reikalavimus ir priderintą prie Nidos architektūros. Dabar bereikia gauti valstybės finansavimą, be jo nieko negalėsime padaryti“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Neringos meras Darius Jasaitis.

Iš Valstybės investicijų programos buvo gautas finansavimas techniniam projektui parengti, konkurso būdu parinkti rekonstrukcijos rangovai (ūkio subjektų grupė UAB „Irdaiva“, MB „Virmalda“, UAB „Kortas“).

Bendra „Agilos“ rekonstrukcijos sąmata – beveik 8,5 mln. eurų (2,5 mln. eurų skirs Neringos savivaldybė, beveik 6 mln. eurų prašoma iš valstybės biudžeto).

„Kad būtų išvengta galimų pažeidimų, neseniai kreipiausi į Viešųjų pirkimų tarnybą ir paprašiau įvertinti minėto pirkimo teisėtumą bei atlikti sutarties su rangovais vykdymo atitikties Viešųjų pirkimų įstatymui vertinimą. Norime apsidrausti, kad nebūtų staigmenų“, – teigė D. Jasaitis.

Investicinis projektas neseniai perduotas Finansų ministerijai, jis pristatytas ir Kultūros ministerijai, kurios ekspertai atlieka vertinimą.

„Tai – paskutiniai žingsniai šioje biurokratinėje epopėjoje. Jei gautume finansavimą, jau kitais metais prasidėtų senojo pastato griovimo ir naujojo objekto statybos darbai. Jie turėtų būti baigti iki 2021-ųjų. Kultūrinė veikla Nidoje pereinamuoju laikotarpiu nenutrūktų, renginiai būtų perkelti į Neringos gimnazijos aktų salę, bendruomenės namus Preiloje, Juodkrantėje. Turizmo informacijos centras greičiausiai laikinai įsikurtų Nidos autobusų stotyje. Rekonstravus „Agilą“ būtų pradėti ir centrinės aikštės atnaujinimo darbai“, – pasakojo N. Lendraitis.

Viliotų kino kūrėjus

Kalbėdami apie Nidos KTIC atgimimą Neringos vadovai akcentavo veiklos šiame turistams svarbiame objekte išplėtimą.

Narūnas Lendraitis: „Toks objektas ne tik pakeltų mūsų kurorto kultūrinį lygį į naujas aukštumas, bet ir mažintų sezoniškumo problemą.“

„Be esamos veiklos, norime plėtoti visiškai naują. „Agiloje“ būtų sudarytos sąlygos kurti ir pasirodyti keliaujančioms teatro trupėms, demonstruoti šiuolaikinio šokio spektaklius, kviestume profesionalaus scenos meno atstovus. Jau esame kalbėję su garsiausiais šalies teatrais, jie mielai atvyktų, jei būtų sukurtos reikiamos sąlygos. Kūrybines stovyklas pastate galėtų rengti Vilniaus dailės akademijos, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai“, – vardijo Neringos vicemeras.

Dar vienas užmojis – sukurti šiuolaikinio kino meno platformą, kuri pritrauktų Lietuvos ir užsienio kūrėjus.

„Tam reikia, pavyzdžiui, kad koncertinė salė transformuotųsi į kino paviljoną. Objektas būtų pritaikytas kino industrijos atstovų poreikiams. Neringos kraštovaizdis seniai vilioja kino, televizijos projektų kūrėjus, tad „Agiloje“ jie galėtų turėti tinkamą bazę. Už tai jie mokėtų pinigus, tad kultūros centras galėtų užsidirbti“, – tikino N. Lendraitis.

Teigiama, kad atgimusi kultūros ir turizmo oazė turėtų didžiulę įtaką Neringai ir socialinėje bei ekonominėje srityse.

„Akivaizdu, kad išplėtus paslaugų spektrą reikės samdyti naujų darbuotojų – nuo kultūros vadybininkų iki operatorių, apšvietėjų, įgarsintojų. Atsigautų ir vietos verslas, nes pritraukus rimtų projektų, į Nidą plūstų daugiau poilsiautojų. Ir ne tik vasarą. Aktyvus kultūrinis gyvenimas vyktų šaltuoju metų laiku, tad atgimusi „Agila“ labai prisidėtų prie sezoniškumo problemos mažinimo“, – svarstė vicemeras.

Naujajame pastate numatoma įrengti 500 vietų žiūrovų salę (dabar yra 286 kėdės), padidinti salės plotą iki 1020 kv. m (dabar – 360 kv. m). Salę būtų galima visiškai atverti ir sujungti su vestibiuliu bei gretimomis patalpomis, visą pirmą aukštą paverčiant viena didele renginių erdve.

Kalbinti vietos politikai sutarė, jog Neringai 2021 metais tapus Lietuvos kultūros sostine, būtų didžiausia gėda, jei Nidoje vis dar riogsotų aptriušęs sovietinis „Agilos“ pastatas.

Sąlygos – nepavydėtinos

Neseniai Neringai švenčiant savivaldybės įkūrimo 57-ąjį gimtadienį, „Agilos“ koncertų salėje vos tilpo šventės dalyviai. Teko ieškoti papildomų kėdžių, o kai kurie svečiai kelias valandas trukusį koncertą stebėjo stovėdami.

„Jau pavargome gyventi laukimu, kada gi bus rekonstruotas pastatas. Neseniai atliktas jo techninis vertinimas, rezultatas – neigiamas. Žiemą čia būna per šalta, o vasarą – per karšta, tvanku. O ką jau kalbėti apie tai, kad nuolat kemšasi kanalizacija. Nidą įvardijame kaip vieną Lietuvos vizitinių kortelių, tačiau net kaimeliuose dabar yra daug geresnių kultūrinių erdvių nei pas mus“, – pasakojo E. Lubickaitė.