Nidos aerodromo veiklos pradžią pažymėjo aviacijos šventė

Šiai progai skirtos aviacijos šventės metu Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis pastebėjo, kad tiek lėktuvėlių čia dar nebuvo matęs.

Pagrindu švęsti tapo liepos 3-iąją Transporto kompetencijų agentūros Civilinės aviacijos departamento Neringos savivaldybei išduotas civilinio aerodromo tinkamumo naudoti pažymėjimas. Jame nurodoma, kad Nidos civilinis aerodromas yra tinkamas skrydžiams dienos metu orlaiviams, kurių maksimali leistina masė iki 57 000 kg.

Pirmasis orlaivis Nidos aerodromą pasiekė liepos 5-ąją. Valstybės dieną vykusioje aviacijos šventėje sulaukta ir pirmųjų užsienio oreivių, kurie į Nidą po 1 val. 40 min. trukusios kelionės atskrido iš Vokietijos sostinės Berlyno.

"Tai, kad aerodromas čia neveikė, buvo tik statuso suteikimo bėda. Infrastruktūrinių pokyčių tam nereikėjo. Yra nemažas būrys žmonių, su kuriais kartu ėjome septynerius metus trukusį kelią ir kurių dėka čia stoviu jau antrąjį kartą. Pirmąjį - esamai infrastruktūrai buvo suteiktas Nidos lauko aikštelės statusas, o antrasis - šiandien, kai atidarome aerodromą. Linkiu, kad šįsyk šiuo statusu galėtume džiaugtis dešimtmečius", - aviacijos šventės metu kalbėjo Neringos savivaldybės meras D. Jasaitis.

"Šiandien - laiminga diena", - pabrėžė lakūnas, aviacijos konstruktorius, akrobatinio skraidymo meistras Jurgis Kairys, aviacijos šventės metu dovanojęs įsimintiną pasirodymą.

Neringos bendruomenę ir šalies aviatorius sveikino susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, Seimo narys Petras Nevulis, Transporto kompetencijų agentūros Civilinės aviacijos departamento Aerodromo skyriaus vadovas Arūnas Stankevičius, įteikęs Nidos aerodromo tinkamumo pažymėjimo originalą.

Anot Lietuvos aeroklubo prezidentės Eglės Paužuolienės, nemaža dalis aviatorių sunkiai patikėjo žinia, kad Nidos aerodromas atidarytas, kad čia bus galima leistis - visi šią naujieną sutiko džiugiai.

Palaiminimą aerodromui suteikė Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vyresnysis kapelionas daktaras pulkininkas leitenantas Virginijus Veilentas.

Tinkamu naudoti Nidos aerodromas pripažintas atsižvelgiant į Transporto kompetencijų agentūros komisijos išvadas. Civilinio aerodromo tinkamumo naudoti pažymėjimas išduotas liepos 30-ąją ir galios iki 2025 m. liepos 2-osios.

Tam, kad Nidoje vėl galėtų leistis mažieji orlaiviai, buvo atlikti miškotvarkos projekte numatyti darbai. Atliktas žymėjimas ir įrangos montavimas (vėjarodės ir priešgaisrinė įranga). Taip pat įrengtas radijo ryšys. Parengta atitinkama dokumentacija. Už aerodromo priežiūrą atsakinga VšĮ "Nidos oro parkas" (direktorius Bronius Zaronskis).

ŠVENTĖ. Aviacijos šventėje sulaukta daug sveikinimų.

Liepos 13-ąją 10 valandų nebus tiekiama elektra

Liepos 13-ąją nuo 6 iki 16 val. visoje Kuršių nerijoje nebus tiekiama elektra. Elektra nebus tiekiama dėl būtinų planinių elektros tinklo remonto ir perdavimo linijos perjungimo darbų.

Liepos 13-ąją bus įgyvendinamas paskutinysis Kuršių nerijos elektros linijų atnaujinimo projekto etapas, kuris užtikrins sklandų elektros energijos tiekimą.

Gyventojai ir miesto svečiai raginami pasiruošti vienos dienos elektros išjungimui iš anksto: įkrauti mobiliuosius telefonus, kompiuterius ir kitus būtinuosius elektros įrenginius, pagal galimybes anksčiau atlikti suplanuotus buities darbus, kuriems reikės elektros, neatidarinėti šaldiklio ir šaldytuvo dažniau, nei tai būtina, taip ilgiau išlaikant juos šaltus, pasirūpinti baterijomis įrenginiams ar alternatyviais elektros generatoriais, jei tai būtina, ir kt.

Gyvybiškai svarbioms Neringos miesto institucijoms elektros energijos tiekimas bus užtikrinamas pasitelkiant elektros generatorius: pagalbos ir sveikatos priežiūros institucijoms, vandentiekio ir nuotekų valyklai, kitoms įstaigoms, kurioms būtinas nepertraukiamas elektros energijos tiekimas. Verslo subjektai elektros tiekimu iš alternatyvių tiekimo šaltinių raginami pasirūpinti iš anksto.

Dėmesio! UAB "Neringos vanduo" prašo gyventojų, kurorto svečių ir verslo atstovų tomis valandomis, kuriomis nebus tiekiama elektra, vandenį naudoti tik esant būtinybei.

Neringos bendruomenė - nematerialaus kultūros paveldo puoselėtoja

Nuo praėjusios savaitės Neringos savivaldybėje garbingoje vietoje eksponuojamas sertifikatas, kuriuo patvirtinama, kad į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašyta dar viena vertybė - Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamyba.

"Vėtrungės - vienas ryškiausių Neringos simbolių, iki šių dienų išlikęs pamario krašte gyvenusių ir gyvenančių žmonių dėka. Didžiuojuosi neringiškiais - šios tradicijos tęsėjais. Apie tai liudija ir gautas sertifikatas", - apie įvertinimo aktualumą kalba Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

Sertifikatas Neringos bendruomenės atstovams įteiktas Vilniaus rotušėje vykusiose iškilmėse, kurių metu pristatytos į Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą naujai įrašytos vertybės ir įteikti sertifikatai jų saugotojams.

Tam, kad Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildytų Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamyba, paraišką pateikė Neringos savivaldybės administracija.

Kuršių marių burvaltes - kurėnus - ženklinti vėtrungėmis pradėta 1844 m., kad žvejai nepažeidinėtų žvejybai skirtų plotų. Vėtrungių pirmtakės buvo skardinės, medinės plokštės su kaimui priskirtu ženklu, vėliau jos imtos puošti įmantriai raižytais aplinkos motyvais, alegoriniais religiniais, meilės bei vilties simboliais. Tradicijos saugotojai - aplink Kuršių marias gyvenančios vėtrungių meistrų šeimos, bendruomenės, kultūros, švietimo, verslo organizacijos.

Rotušėje iš viso pristatyta dešimt Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildžiusių reiškinių: Velykų būgnų mušimo tradicija Aukštaitijoje, Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamyba, drevinė bitininkystė Varėnos krašte, Mažosios Lietuvos delmonai, Rasos šventė Kernavėje, Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo, pirčių lankymo, Lietuvos karaimų vestuvių, totorių vestuvių pyrago čiakčiako, vietovardžių atminties ir vartojimo tradicijos. Iš viso sąvade yra įrašytos 32 vertybės.

Sąvado valdytojas Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir tvarkytojas Lietuvos nacionalinis kultūros centras paraiškų teikimą sąvadui skelbia kiekvienais metais, tad savo tradicijas saugančios ir tęsiančios bendruomenės turi galimybę jas išryškinti ir parodyti kitiems. Pateiktas paraiškas svarsto šiam tikslui sudaryta ekspertų komisija.

ĮVERTINO. Neringos bendruomenės atstovams įteiktas sertifikatas, liudijantis, kad Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamyba yra nemateriali kultūros paveldo vertybė.

Gintauto BERŽINSKO nuotr.