2018 m. rugsėjo 24 d. 14:56 val., pirmadienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Mažoji Lietuva

Mažoji Lietuva

Vardai: Helena Noiman, Davidas Lušnaitis, Alfredas Brustas

2018-06-24, 18:01

Parengė Vaiva VAIDILAITĖ

Vardai: Helena Noiman, Davidas Lušnaitis, Alfredas Brustas nuotrauka, foto

Dailininkė Helena Noiman

Ji gimė Karaliaučiuje ir buvo žymių mokslininkų, Karaliaučiaus universiteto dėstytojų, palikuonė. Tėvas - Ernstas Noimanas (1834-1918), patologas. Senelis - Francas Noimanas (Franz Neumann, 1798-1895), fizikas.

AUTOPORTRETAS. Helena Noiman (1874-1942)

Helena Noiman (Helene Neumann) Karaliaučiuje lankė aukštesniąją mergaičių gimnaziją, privačiai mokėsi tapybos. 1897 m. išvyko į Miuncheną studijuoti grafikos, 1900 m. grįžo į Karaliaučių. Priklausė Nidos dailininkų kolonijai.

1902 m. įstojo į Karaliaučiaus meno akademiją, specializavosi tapydama graviūras. Kūrė litografijas, liejo akvareles. Paveiksluose vaizdavo Sembos ir Kuršių nerijos gamtą.

1903 m. apsigyveno Rūsiuose (Raušiuose). 1910 m. Sausuvos kaime (vok. Sassau) įkūrė poilsio namus namudininkėms.

Rūsiuose 1942 m. dailininkė mirė ir buvo palaidota.

H. Noiman kūriniai plačiai paplito atvirukuose ir kalendoriuose.

ŠILUTĖJE. Helenos Noiman grafikos darbas.

HELENOS NOIMAN darbai. (Gelehrtenfamilie-koenigsberg.de)

RŪSIAI (Raušiai), kur gyveno dailininkė Helena Noiman 40 metų, iki mirties. (Bildarchiv-ostpreussen.de)

Rašytojas Davidas Lušnaitis

Davidas Lušnaitis (1895-1984).

Rašytojas, žurnalistas Davidas Lušnaitis (Luschnat) gimė Įsrutyje. Jo tėvas Kristijonas Lušnaitis buvo kunigas, Laisvosios evangelikų liuteronų bažnyčios įkūrėjas, lietuvių ir vokiečių kalbomis leidęs bei redagavęs laikraštį "Rytprūsių evangelikų liuteronų bažnyčios žinios".

D. Lušnaitis mokėsi Įsruties gimnazijoje, 1907-1933 m. gyveno Berlyne. Kūrė eiles, romanus, noveles, satyras, groteskus, pasakas etc. Žymiausią savo romaną - "Kelionė į Įsrutį" - parašė 1927 metais. Jame pasakojo apie savo jaunystę.

1933 m. emigravo iš nacistinės Vokietijos, gyveno Prancūzijoje. 1947 m. parašė publicistinę knygą "Rašytojas ir karas", kurioje pasmerkė nacius ir bolševikus.

Apie savo gyvenimą D. Lušnaitis pasakoja: "Nuo 1907 metų aš gyvenau Berlyne, nuo 1933 m. - Prancūzijoje, bet mano gimtasis miestas visada buvo mano širdyje. <...> 1933 m. privalėjau bėgti, kad manęs nesuimtų gestapas. Iš keršto jie konfiskavo visas mano knygas. Mano eilėraščiai ir proza buvo spausdinami tik "Rytų Prūsijos kalendoriuje" ir kai kuriose "Grafe und Unzer" antologijose. Už tai dėkingas savo draugui iš Karaliaučiaus Martinui Bormanui. Jis buvo Karaliaučiaus dramos teatro dramaturgas, jo tėvas buvo pastorius, kaip ir mano. Taip pat noriu įvardyti du savo draugus rašytojus, tokius pat nacionalsocialistų piktadarybių priešininkus, - tai Valteris Harichas ir Hermanas Zudermanas. Mano, kaip politinio bėglio, likimui kol kas to užtenka."

Po karo D. Lušnaitis tapo Paryžiaus žurnalistų sindikato, Londono tarptautinio rašytojų klubo PEN ir Vokiečių rašytojų gynimo sąjungos Ciuriche nariu.

Rašytojo kūriniai: "Amžinybės kristalas" ("Kristall der Ewigkeit", 1926), "Amžinybės sonetas" ("Die Sonette der Ewigkeit", 1928), "Kelionė į Įsrutį" ("Die Reise nach Insterburg", 1927), "Nuotykiai su Dievu" ("Abenteuer um Gott", 1928) "Sielos išėjimas" ("Aufbruch der Seele", 1935), "Rašytojas ir karas" ("Schriftsteller und Krieg", 1947), "Atviras laiškas žmonėms" ("Offener Brief an einen Menschen", 1945), "Žodžio magija" ("Magie des Wortes", 1957) ir kt.

Rašytojas Alfredas Brustas

1891 m. birželio 15 d. Įsrutyje gimė rašytojas Alfredas Brustas (Alfred Brust). Jo tėvai gyveno Katyčiuose. Motina jį pagimdė keliaudama pas savo tėvus į Getingeną. Ten jis ir praleido pirmuosius penkerius savo vaikystės metus.

Pradžios mokyklą Alfredas lankė jau Katyčiuose. Čia jo tėvas turėjo nuosavą viešbutį, parduotuvę ir kavinę.

Tėvas norėjo, kad ir sūnus taptų prekybininku. A. Brustas mokėsi Tilžės gimnazijoje. Jo klasės auklėtojas buvo Vilhelmas Storosta-Vydūnas.

A. Brustas rašė į laikraščius - "Tilsitter Zeitung", "Annaberger Wochenschau", "Berliner Tageblatt", "Stetiner Abendpost", "Zeitgeist", "Weltspiegel".

1914 m. vedė Agnę Mariją, su ja susilaukė aštuonių vaikų. Buvo pašauktas į Rytų frontą. Dirbo karinės spaudos cenzūros skyriuose Kaune, Vilniuje ir Rygoje.

1915-1923 m. gyveno Šilokarčemoje (Šilutėje). Tuo metu parašė savo reikšmingiausias dramas.

1923 m. iš Šilokarčemos persikėlė gyventi į Krantą Kuršių nerijoje. Tais pačiais metais buvo išspausdintas jo trumpų pasakojimų rinkinys.

1926 m. išleistas A. Brusto romanas "Dingusi žemė". 1929 m. rašytojas gavo Kleisto premiją.

1931 m. A. Brustas su šeima persikėlė gyventi į Karaliaučių. Dirbo knygų tyrimo tarnyboje.

1933 m. išleistame eilėraščių rinkinyje "Ich bin" ("Aš esu") A. Brustas pasakoja apie Rusnės, Šilutės, Kuršių nerijos gamtą.

1934 rugsėjo 18 d. A. Brustas, būdamas 43 metų, mirė nuo tuberkuliozės Karaliaučiuje.

Romane "Dingusi žemė", kūriniuose "Juta ir Julia", "Šventiška santuoka" atsispindi rašytojo poetinis įsivaizdavimas apie Rytų Prūsijos gyventojus iki krikščionybės.

Rašytojo kūriniai: "Žaidimai" ("Spiele", 1920 m.), "Autoportretas" ("Selbstbild", 1923 m.), "Dangaus keliai" ("Himmelstrassen", 1923 m.), "Dingusi žemė" ("Die verlorene Erde", 1926 m.), "Condatus" (1927 m.), "Juta ir Julia" ("Juta und Jula", 1928 m.), "Aš esu" ("Ich bin", 1929 m.), "Šventiška santuoka" ("Festliche Ehe", 1930 m.), "Degantis ledas" ("Eisbrand", 1933 m.).

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Mažoji Lietuva

2018 metais minime dvi mūsų tautai brangias ir svarbias datas: Lietuvos valstybės...

Vydūno sąmoningumo kelias šviesos link nuotrauka, foto

Tęsiame pasakojimą apie Mažosios Lietuvos kostiumą, su kuriuo galima tiesiogiai susipažinti Klaipėdos...

Mažosios Lietuvos kostiumo atgimimas nuotrauka, foto

Antanas Smetona neabejotinai yra viena iškiliausių Lietuvos valstybės asmenybių. Jis itin reikšmingas...

Antano Smetonos pėdsakas Klaipėdoje nuotrauka, foto

Klaipėdos krašte nuo 1924 iki 1939 metų vienas po kito darbavosi devyni...

Klaipėdos krašto gubernatoriai nuotrauka, foto

Įbauginta Klaipėda sulaukė kariuomenės pagalbos nuotrauka, foto

Klaipėda, Pastaruoju metu Klaipėdos poilsio parke įvykę dviejų moterų užpuolimai užminė mįslę, ar...

Klaipėda - ant geoterminio proveržio slenksčio? nuotrauka, foto

Klaipėda, Biomedicininis geoterminio vandens tyrimas, kuriame dalyvavo apie 200 uostamiesčio gyventojų, turėtų tapti...

Dėl nelaimės jūroje - du ikiteisminiai tyrimai nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėdos teisėsauga atlieka du tyrimus dėl nelaimės per regatą Baltijos jūroje,...

Prezidentės posto sieks ir Ingrida Šimonytė nuotrauka, foto

Lietuva, Buvusi finansų ministrė, dabartinė Seimo narė Ingrida Šimonytė pirmadienį pranešė sieksianti tapti...

Klaipėda, Paskelbta prieš 1 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 1 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 1 val.

Lietuva, Paskelbta prieš 3 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...