2019 m. balandžio 24 d. 03:31 val., trečiadienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Mažoji Lietuva

Mažoji Lietuva

Stabiliausia Europos siena išliko iki šių dienų

(4)

Stabiliausia Europos siena išliko iki šių dienų nuotrauka, foto

ŠIAURINIS TAŠKAS. Buvusios Lietuvos - Vokietijos (Klaipėdos krašto) pasienis ties Nemirseta. Nemirseta (vok. Nimmersatt) - buvo šiauriausia Vokietijos gyvenvietė prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Su Nemirsetos pavadinimu yra susijęs žinomas vokiečių posakis: "Nemirseta - tai vieta, kur baigiasi Reichas." Pasienyje stovėjo du stulpai.

© Gen-Wiki nuotr.

Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir Prūsiją, carinę Rusiją ir Vokietiją, Didžiąją Lietuvą ir Klaipėdos kraštą skyrusi siena buvo ilgiausiai (apie 500 metų) išsilaikiusi ir nepakitusi siena Europoje. Ši siena buvo panaikinta po Antrojo pasaulinio karo, galutinai prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, tačiau iki šiol galima aptikti ženklų, liudijančių Vakarų ir Rytų civilizacijų bei kultūrų ribą. Atrasti buvusį pasienį ir jo įdomybes leidosi uostamiesčio žygeivių bei istorijos mėgėjų klubo "Istorijos sekliai" komanda.

RIBA. Klaipėdos rajono bei Kretingos rajono riba sutampa su buvusiu pasieniu.

Buvusio pasienio maršrutu, sudarytu pagal senuosius žemėlapius, "Istorijos sekliai" nusprendė surengti žygių ciklą. "Įdomu aptikti iki šių dienų išlikusius buvusios sienos pėdsakus, įsitikinti, ar tikrai ši riba skyrė dvi Lietuvas, ar vis dėlto didelio skirtumo nebuvo", - sakė klubo "Istorijos sekliai" vadovas Steponas Dabulskis.

Pirmoji pasienio atkarpa, kuria pražygiavo istorijos sekliai, tęsiasi nuo Palangos iki Kretingos. Pasak S. Dabulskio, plytinės, betoninės, metalinės sienos nebuvo, per amžius ji buvo sužymėta kitokiomis kliūtimis - žmonių iškastais grioviais, kanalais, upeliais, pylimais ir pasienio stulpeliais. Buvo ir pasienio punktai, kuriuose budėdavo pasieniečiai ir saugodavo, kad siena nebūtų kertama nelegaliai.

PAMATAS. Betono gabalas su skyle gali būti buvusio pasienio stulpelio pamatas.

"Pasienio stulpelių nebeliko. Juos galima pamatyti tik Pasieniečių muziejuje, Kauno 7-ajame forte, vienas yra Klaipėdoje. Žygiuodami pirmuoju pasienio ruožu atradome tik vieną kitą galimai pasienio stulpelio pamatą. Tačiau gamtinės pasienio kliūtys puikiai išlikusios ir atpažįstamos. Įveikti upelius ir kanalus buvo pagrindinis pirmojo žygio iššūkis. Įdomu buvo pastebėti, kad senoji siena iki šiol skiria administracinių rajonų ribas", - dalijosi įspūdžiais S. Dabulskis.

Žygį Mažosios ir Didžiosios Lietuvos pasieniu "Istorijos seklių" komanda ketina tęsti rudenį.

BUNKERIS. Pirmojo "Istorijos seklių" žygio buvusiu pasieniu nuo Palangos iki Kretingos atrakcija - apsilankymas buvusios "Molotovo" gynybinės linijos bunkeryje.

PRAEITYJE. Vokietijos pasienio stotis Bajohren (Bajorai) - labiausiai į šiaurę nutolusi Vokietijos geležinkelio stotis.

DABAR. buvusi Bajorų stotis - Kretingos priemiesčio traukinių stotelė.

ĮDOMYBĖ. buvusio pasienio sodyboje. Apatinė ženklo dalis skirta paminėti sodybos įkūrimą, o viršutinė dalis padaryta atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.

Informacija

1422 m. rugsėjo 27 d. Melno taikos susitarimu nustatyta tarpvalstybinė siena tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių ordino. Pagal susitarimą Lietuva atgavo Žemaitiją ir Užnemunę, tačiau Nemuno žiotys ir Klaipėda liko Prūsijos valdžioje iki 1923 m. Kairiajame ir dešiniajame Nemuno krante siena ėjo dvi mylias Šventosios upeliu, paskui tiesiai per dykrą iki Jūros upės, paliekant ordinui kairėje Nemuną su dviejų mylių žemės juosta dešiniajame krante. Toliau siena ėjo nustatytą vieną mylią Jūros upe, paskui tiesiai per dykrą, paliekant ordinui Nemuną, Rusnę, Kuršių marias ir Klaipėdą.
Tada Tauragė buvo pasienyje su Prūsija, o 1688-1793 m. šis kraštas jai ir priklausė. Po 1793 m. Gardino sutarties Prūsijos valdovai atsisakė Tauragės ir ją su Seirijais grąžino Lenkijos ir Lietuvos respublikai. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, nusistovėjo senoji, 1422 m. Melno taikos susitarimu nužymėta siena. Lietuvos pasienyje budėjo laisvai samdomi pasieniečiai, puskarininkiai.
1923-1939 m., po Mažosios Lietuvos prijungimo prie Lietuvos, Lietuvos - Vokietijos siena buvo perkelta iki Nemuno.
1940-1941 m. sovietinė kariuomenė Lietuvos ir Vokietijos sieną uždarė. Uždaryta ir pasienio muitinė ties Lauksargiais, iš gyventojų atimtos pasienio kortelės. Gyventojus iš pasienio zonos iškėlė į laisvus namus, kurie atsirado repatrijavus į Vokietiją vietinius gyventojus.
1940 m. sovietinė armija pradėjo įtvirtinti pasienio rajoną. Įrenginėjo bunkerius, statė betoninius įtvirtinimus. Daugelis jų išliko iki šių dienų.
Antrojo pasaulinio karo metais sienos statusas nebuvo panaikintas. Ji galutinai nustojo egzistavusi 1944 m. spalio mėnesį, kai Raudonoji armija pradėjo kontroliuoti Klaipėdos kraštą.
Su Klaipėdos kraštu buvo šios muitinės ir pasienio perėjimo punktai (Vokietijos pusėje - orientaciniai vietovardžiai): Palanga - Nemirseta, Kretinga - Bajorai, Jokūbavas - Plikiai, Gargždai - Dauparai, Aisėnai - Pėžaičiai, Inkakliai - Saugos, Gardamas - Ramučiai, Sugintai?, Žemaičių Naumiestis - Kulėšai, Degučiai - Katyčiai, Sartininkai - Natkiškiai, Plikiškiai (Tauragė) - Lauksargiai, Šilinė - Žukai, Pašventis - Smalininkai, Palėkų prieplauka.
Senojoje Lietuvos - Vokietijos sienoje į pietus nuo Smalininkų buvo šie pasienio punktai: Ramoniškiai - Lazdėnai, Slavikai - Šilėnai, Kudirkos Naumiestis - Širvinta, Kybartai - Eitkūnai, Vištytis - Didieji Kalvaičiai.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

klaipedietis

2018-06-25   14:05

IP: 82.140.129.165

Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir Prūsiją, carinę Rusiją ir Vokietiją, Didžiąją Lietuvą ir Klaipėdos kraštą skyrusi siena buvo ilgiausiai (501 metus) išsilaikiusi ir nepakitusi siena Europoje.Ši siena buvo 1923 m panaikinta prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos.

komentatorius

2018-06-25   10:43

IP: 84.46.237.127

1422 m. rugsėjo 27 d. Melno taikos susitarimu nustatyta tarpvalstybinė siena tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių ordino. Pagal susitarimą Lietuva atgavo Žemaitiją ir Užnemunę, tačiau Nemuno žiotys ir Memel liko Vokietijos(Prūsijos)valdžioje iki 1923 m.Vadinasi,1923 m ateina grobikai.1944 m. spalio mėnesį, kai Raudonoji armija pradėjo kontroliuoti Klaipėdos kraštą!?ar tikrai pradejo kontroliuoti?o gal nuo 1945 m sausio pabaigos!

sekliams

2018-06-25   08:57

IP: 86.100.165.163

grobikų sienos aišku,o kur kuršių žėmės Pilsoto sienos.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Mažoji Lietuva

"Mažosios Lietuvos" priedo skaitytojams siūlome istorikės Editos Barauskienės straipsnį "Mirties slenkstį peržengus"....

Peržengus mirties vartus nuotrauka, foto

Joks žmogus nėra atskiras vienišas padaras. Daug siūlių ir saitų sieja jį...

Apie astronomą, neliečiant astronomijos nuotrauka, foto

Vokiečių laikais Šyšos upė nuo Atmatos atšakos iki Šilutės (Heidekrugo) buvo kasmet...

Klaipėdos krašto potvynių sutramdymas nuotrauka, foto

Klaipėdos krašte po karo neliko vietinių čiabuvių, senbuvių gyventojų (išskyrus vieną kitą),...

Klaipėdos krašto potvynių sutramdymas nuotrauka, foto

„Žalgirio“ vyrai namuose krito prieš „Fenerbahce“ nuotrauka, foto

Sportas, Kaune buvo labai karšta, tačiau „Žalgirio“ krepšininkai trečiose Eurolygos ketvirtfinalio serijos...

"Neptūno" kelyje - įsibėgėjęs "Juventus" nuotrauka, foto

Sportas, Poryt 19 val. Klaipėdos "Neptūnas" savo žiūrovų akivaizdoje, "Švyturio" arenoje, kils į...

Klaipėdos stalo tenisininkėms - bronza nuotrauka, foto

Sportas, VILNIUJE vykusiame finaliniame Lietuvos stalo teniso aukščiausios lygos moterų komandiniame čempionato etape...

Atkurta krovininė laivyba Nemunu nuotrauka, foto

Ūkis, Antradienį į tarptautinį Marvelės uostą Kaune krovininė barža atplukdė pirmąjį atkurtos nepriklausomybės...

Sportas, Paskelbta prieš 8 val.

Sportas, Paskelbta prieš 9 val.

Ūkis, Paskelbta prieš 9 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...