Senuosius laikraščius išsaugojusi knyga

Senuosius laikraščius išsaugojusi knyga

Kuris Klaipėdoje vokiečių kalba leistas laikraštis pirmasis pavadino miestą Klaipėda, kuris laikraštis laikomas lietuviškosios geografijos pradininku, kaip keitėsi lietuvių kalba ir rašyba bei daug kitų įdomybių galima atrasti klaipėdiečio Šarūno Toliušio ką tik išleistoje knygoje "Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m."

Klaipėdiečio inžinieriaus ir senųjų periodikos leidinių kolekcininko leidinys - tai bandymas į vieną žinyną sudėti Mažojoje Lietuvoje lietuvių, vokiečių ir žydų kalbomis ėjusius periodinius ir vienkartinius leidinius. 200 puslapių vos 540 egzempliorių tiražu išleistoje knygoje pateikti 404 periodinių leidinių abėcėlinis ir chronologinis sąrašai su aprašymais ir faksimilėmis. Didesni ar mažesni laikraščiai ir laikraštėliai buvo leidžiami Klaipėdoje, Karaliaučiuje, Tilžėje, Gumbinėje, Isrutyje, Šilutėje, Bitėnuose, ir net tokiose mažose gyvenvietėse kaip Rusnė, Juknaičiai, Priekulė, Juodkrantė.

Iš asmeninės kolekcijos

"Televizoriaus, interneto tais laikais nebuvo. Spauda buvo vienintelis dalykas, kuris vienijo žmones. Ji buvo labai svarbi", - pažymėjo Š. Toliušis per knygos pristatymą Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekoje.

VERTĖ. "Labai išsamus ir tikslus šaltinis visiems, kurie domisi senąja Mažosios Lietuvos periodika ir raštija, puikiai atskleidžiantis šio krašto specifiką", - įvardino naujojo leidinio vertę istorikė dr. doc. Silva Pocytė.

Knygos "Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m." pagrindas - paties Š. Toliušio ir jo tėvo visą gyvenimą kaupta senosios periodikos kolekcija (100 leidinių), kurią autorius papildė Lietuvos ir Vokietijos bibliotekose, muziejuose, privačiose kolekcijose ir interneto portaluose sukaupta informacija. "Į žinyną įtraukiau ir tokius laikraščius, kurių, deja, nė viena biblioteka Lietuvoje neturi", - intrigavo autorius.

"Man vieni įdomiausių egzempliorių yra 1811-1812 m. vokiški leidiniai, kuriuose yra skiltys, skirtos Lietuvai ir lietuviams. Pažymėtina, kad lietuvių kalba pirmasis laikraštis buvo religinio turinio, nors aplinkinėse valstybėse tuo metu spauda buvo pasaulietinė. Gražiausi kolekcijos leidiniai yra tie, kuriuos leido Vydūnas. Jis skirdavo daug dėmesio apipavidalinimui. Netikėta man buvo Mažosios Lietuvos leidinių atsiradimo geografija. Pavyzdžiui, Juknaičiuose leistas laikraštis buvo spausdinamas Hamburge, leidinio "Lyra", kuris buvo spausdinamas Tilžėje, leidėjai gyveno Amerikoje, o leidinys "Inkaras", skirtas jūrinės valstybės propagandai, buvo leidžiamas Kaune. Itin reti periodikos egzemplioriai - Juodkrantėje leistos "Palapinių žinios" arba laikraštis "Plekštė", kuris buvo leidžiamas tik balandžio 1 d. ir išėjo vos 3 kartus. Buvo ir specializuotos periodikos, pavyzdžiui, leidinys "Teatras", - pasakojo knygos sudarytojas.

Mažosios Lietuvos paveikslas

Knygos pristatyme dalyvavusi istorikė, doc. dr. Silva Pocytė pažymėjo, kad Š. Toliušio knyga "Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m." - labai išsamus ir tikslus šaltinis visiems, kurie domisi senąja Mažosios Lietuvos periodika ir raštija. Jis puikiai atskleidžia šio krašto specifiką.

"Man asmeniškai labai įdomu panagrinėti leidinio iliustracijas, skaityti skelbimus apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas. Iš jų galima susidaryti vietovės ir to laikmečio paveikslą. Manau, kad leidinys - nuostabi dovana ne tik Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos 95-mečiui ir mūsų šalies valstybingumo šimtmečiui, bet ir Vydūno 150-mečio bei Martyno Jankaus 160-mečio sukaktims paminėti", - sakė S. Pocytė.

Istorikė, muziejininkė Zita Genienė džiaugėsi kolekcininko Š. Toliušio atvirumu, tuo, jog jis dalijasi unikalios lituanistinės kolekcijos lobiais su visuomene, dėkojo autoriui už bendradarbiavimą su muziejumi, rengiant istorines parodas, ir drąsą pristatyti kolekcines vertybes neįprastoje prekybos centro erdvėje. (Š. Toliušis "Akropolyje" šiais metais buvo surengęs parodą apie 1923-ųjų Sausio 15-osios įvykius, anksčiau pristatė visuomenei Klaipėdos krašto pinigus, spaudą, pašto ženklus. - Aut. past.)

POPULIARUMAS. Jau per pristatymą leidinys "Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m." buvo graibstyte išgraibstytas.

Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtojas, knygotyrininkas, bibliofilas prof. Domas Kaunas knygą "Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m." prilygino enciklopedijai, kuri tarnaus 100 metų. "Tai tokia knyga, prie kurių eilės stovi, nes laikraščiai vedė žmones į revoliucijas, buvo naikinami, nes kenkė režimams. Mūsų seneliai į laikraščius silkes vyniodavo ir kambarius jais klijuodavo. Laikraščiai visada buvo spausdinami ant prasto popieriaus, kuris trupa. Toks jų likimas. O ši knyga išsaugoja laikraščių atmintį", - leidinio svarbą pažymėjo profesorius.

1949-1944 Klaipėdoje ėjo ilgaamžis laikraštis "Memeler Dampfboot" (Klaipėdos garlaivis) Iliustracija iš "Tilžės keleiwio" 1883-1924 m. tautinei lietuvininkų mažumai buvo leidžiamas savaitraštis gotišku šriftu "Tilžės keleiwis" su prierašu "Lietuwos naudingasis kelrodis". 1890-1905 m. Ragainėje leistas laikraštis "Ukinįkas" parodo lietuvių kalbos gramatikos kaitą. 1920 m. Klaipėdoje ėjo mėnesinis laikraštis "Birutė", kurį redagavo J. Vanagaitis. 1928 m. Kaune buvo leidžiamas mėnesinis jūrų žurnalas "Inkaras". Žurnalo šūkis buvo "Komercinis laivynas - mūsų turtas". 1936-1938 m. Klaipėdoje ėjo satyros ir humoro laikraštis "Plekštė". 1932 m. Klaipėdoje pradėtas leisti informacinis iliustruotas savaitraštis "Klaipėdiškis".

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder