2019 m. sausio 23 d. 06:04 val., trečiadienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Mažoji Lietuva

Mažoji Lietuva

Nesutaria dėl Mažosios Lietuvos regiono heraldikos

(4)

Nesutaria dėl Mažosios Lietuvos regiono heraldikos nuotrauka, foto

NEĮTIKINO. Heraldikos komisijos neįtikino vienas iš argumentų, kad briedžio simbolis tinkamiausias, nes Mažosios Lietuvos regione yra didelė šių gyvūnų populiacija. Esą moksliniai tyrimai sako ką kita - šie gyvūnai daugiausiai dominuoja Rytų Lietuvoje.

© Džiugo LUKOŠEVIČIAUS nuotr.

Kol kiti Lietuvos regionai džiaugiasi savo herbais, Mažosios Lietuvos regione esančioms savivaldybėms niekaip nepavyksta įteisinti briedžio atvaizdo šio regiono heraldikoje. Palaiminimą turinti duoti Heraldikos komisija aiškina, kad šio regiono herbe kur kas labiau tiktų laivas, knyga ar net fantastinis personažas.

Tačiau susivieniję šio regiono Savivaldybių atstovai neina į kalbas - nori tik auksinio briedžio mėlyname skyde. Visa ši istorija kartais primena ragais susirėmusių briedžių kovą. Panašu, kad nusileisti nežada nė viena pusė.

Kodėl ne?

Ši istorija jau tęsiasi antrus metus. Apie briedį Mažosios Lietuvos heraldikoje vėl prisiminta praėjusią savaitę, kai susitikę minėto regiono merai ir vicemerai aptarė ir šį klausimą.

"Vakarų eksprese" jau rašėme, kad kilus pasipiktinimui, jog Heraldikos komisija iki šiol nenori palaiminti prieš metus sukurto herbo, buvo nuspręsta kreiptis į prezidentę Dalią Grybauskaitę.

"Ekspertai paruoš oficialų raštą ir išsiųsime šalies vadovei. Rašysime, kad mes laisvi šio krašto žmonės laisvai apsisprendėme ir norime briedžio, kuris į šiuos kraštus atėjo anksčiau nei žmonės. Jis yra mūsų ir nelabai kas turėtų į tai kištis. Būtų galima diskutuoti nebent dėl heraldinių taisyklių, jei jos tokios iš viso būtų, bet jų nėra", - tuomet pasakojo vicemeras Artūras Šulcas.

Šiame posėdyje dalyvavęs Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis patvirtino, kad pasiduoti neketinama.

"Heraldikos komisijos laikysena yra kieta. Mums tai nepatinka. Suprantu, kad jie nori tam tikrus sprendimus nuleisti iš viršaus į apačią. Jiems gal buvo keista, kad pats regionas mobilizavosi ir ėmėsi tokio nelengvo darbo. Bet tai, kad jie kategoriškai atmetė, kaltindami neva briedis atspindi fašizmą, mums pasirodė mažų mažiausiai nerimta. Būtent žiūrint istoriškai šiame regione vokiškumo pėdsakų tikrai yra labai daug, tad negi mes turime ignoruoti tą istorijos dalį? Todėl vieningai sutarėme, kad laikomės to varianto, kuris buvo išdiskutuotas ir kuriam buvo pritarta, nepaisant to, kokia yra Heraldikos komisijos nuomonė ir pozicija", - pasakojo N. Lendraitis.

Jis priminė, kad siūlomas briedžio atvaizdas nenukrito tarsi iš dangaus.

"Kodėl mes turėtume nusileisti? Suprasčiau, jei mūsų siūlymas būtų keistas, kvailas ar nepagrįstas. Bet juk šiame procese dalyvavo solidūs žmonės. Buvo nueitas labai ilgas kelias, tas klausimas buvo derintas su visomis interesų grupėmis, dalyvavo ir istorikai, ir etninės kultūros specialistai, ir politikai. Buvo teiktas ne vienas variantas, kol galų gale buvo išgrynintas ir pasirinktas būtent briedžio variantas. Buvo nuspręsta, kad būtent šis simbolis geriausiai atspindi šio krašto išskirtinumą. O dabar mus verčia vėl bristi į tą patį vandenį ir vėl ieškoti kitų alternatyvų. Kodėl? Juk tai nelengvas procesas - vėl apklausti visų regionų savivaldybių politikus, vėl diskutuoti", - piktinosi N. Lendraitis.

Pasak jo, kone visos siūlomos Heraldikos komisijos alternatyvos, pavyzdžiui, laivas ar knyga taip pat buvo įtrauktos į pirmines diskusijas, bet visgi buvo pasirinktas būtent briedis.

Kad ir kaip būtų pikta, anot N. Lendraičio, susiklosčiusią situaciją reikėtų vertinti filosofiškai. Esą būtų logiška palaukti prezidento rinkimų, nes, pasikeitus prezidentui, keisis ir Heraldikos komisija.

"Vargiai ar iki to laiko pavyks rasti kokį nors kompromisą", - atsiduso Neringos vicemeras.

NUOMONĖ. "Briedžio simbolis pavaizduotas ir medalyje, kuris buvo teikiamas už dalyvavimą Sausio 15-osios sukilime", - kad briedžio simbolika Mažajai Lietuvai artima, įsitikinęs Arūnas Baublys.

Redakcijos archyvo nuotr.

Į procesą įtraukė rimtas pajėgas

Šio projekto koordinatorė Šilutės rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė priminė, kad visi kiti regionai jau turi savo heraldiką, tik Mažosios Lietuvos regionas likęs be savo herbo ir vėliavos.

"Turėti savo heraldiką yra tam tikras pasididžiavimas. Žiūrėkite, kaip žemaičiai didžiuojasi savo meška, kelia vėliavas prie namų. Mes irgi norime turėti savo heraldiką, kad galėtume pasijusti šio etnografinio regiono reprezentuojančiomis institucijomis", - kalbėjo V. Griškevičienė.

Ji pasakojo, kad 2015 metais Mažosios Lietuvos Etninės kultūros globos taryba nusprendė, kad reikia tuo rimtai užsiimti. Juolab kad yra rengiamasi įteisinti įstatymu etnografinių regionų heraldiką. Tuomet buvo pasirašyta šiame regione esančių septynių savivaldybių bendradarbiavimo sutartis, sudaryta darbo grupė.

"Tikrai nėra taip, kad keletas žmogelių nusprendė, kad reikia briedžio ir viskas. Vien darbo grupėje yra 20 žmonių. Šiame procese dalyvauja ir Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba, kurioje yra 18 institucijų atstovai. Darbo grupės konsultantu buvo nuspręsta pasamdyti daug heraldikos žinių turintį mokslų daktarą Arūną Baublį. Buvo sutelktos rimtos pajėgos", - pasakojo V. Griškevičienė.

"Normalus kūrybinis procesas"

Mokslų daktaras Arūnas Baublys pasakojo, kad briedžio simbolis Mažosios Lietuvos heraldikoje buvo pasiūlytas ne tik dėl to, kad jis savo galingumu ir išmintimi puikiai atspindi šį kraštą, bet ir todėl, kad ši simbolika buvo naudojama ir prieškariu.

"Signatarų pasirašytame Tilžės akto dokumente yra briedžio simbolis, jis yra pavaizduotas ir medalyje, kuris buvo teikiamas už dalyvavimą sausio 15-osios sukilime, yra ir daugiau pavyzdžių. Mūsų akimis žvelgiant, tai neutraliausias šio krašto simbolis, kuris atspindi gamtos jėgas. Gamtiniai simboliai, manau, yra geriausias pasirinkimas. Juk briedžiai šiuose kraštuos buvo nepaisant jokių politinių sprendimų", - svarstė A. Baublys.

Visgi jis sakė nesilaikantis kietai įsikibęs tik šio simbolio.

"Aš nematau jokio išankstinio Heraldikos komisijos nusistatymo. Manau, kad tai normalus kūrybinis procesas, o jis yra ilgas, reikalaujantis kruopštaus darbo ir analizės. Be abejo, galima dar ką nors pasižiūrėti, bet tam reikia laiko", - minėjo A. Baublys.

Istorikas prašė neviešinti darbinio varianto, kol heraldika nėra patvirtinta.

"Žmonės pamato, prisiriša, o juk gali viskas keistis", - sakė A. Baublys.

"Vežimas priešais arklį"

Beje, buvo pasigirsta ir kitokių versijų, esą jei darbiniai herbo variantai bus paviešinti iš anksto, tai nepatiks Heraldikos komisijai ir tuomet ji tikrai netvirtins sukurto ženklo.

"Visiška nesąmonė. Pirmą kartą girdžiu tokį dalyką. Mes tikrai nedraudžiame publikuoti galimų vizualizacijų ar idėjų", - teigė prie prezidentūros įkurtos Heraldikos komisijos pirmininkė Agnė Railaitė-Bardė.

Ji pasakojo, kad dėl Mažosios Lietuvos herbo komisija posėdžiavo du kartus. Abu kartus daugumos komisijos išsakyta nuomonė buvo tokia, kad tai nėra pats tinkamiausias simbolis šio regiono heraldikai.

"Dar praėjusiais metais kūrėjų prašėme, kad jie į kitą komisijos posėdį atsivežtų ne vieną, o kelis variantus, nes tai yra visiškai normali praktika, bet šiemet jie vėl atsivežė tik vieną variantą - vėl briedį", - pasakojo A. Railaitė-Bardė.

Ji neslėpė, kad Mažosios Lietuvos regionio heraldikos kūrėjai pasielgė keistokai, nes į komisiją jau kreipėsi turėdami galutinį sprendimą.

"Įprasta, kad pirmiausia žmonės atvyksta į Heraldikos komisiją, diskutuojame, išgryniname idėją ir tik tada imamasi kūrybinio proceso. Šiuo atveju pirminis etapas buvo praleistas. Atvyko pas mus su gana griežtu nusistatymu ir... liaudiškai tariant, "nepraėjo pro mūsų komisiją", - pasakojo A. Railaitė-Bardė.

"O kur yra nurodyta, kad turi būti tokia tvarka? Prieš pradėdami darbą, mes ieškojome informacijos, kokia yra heraldikos pateikimo tvarka. Jos tiesiog nėra. Niekur neradome, kad būtų parašyta, jog pirmiausia reikia kreiptis į Heraldikos komisiją ir tik po to pradėti dirbti", - išgirdusi tokias pastabas, replikavo projekto koordinatorė V. Griškevičienė.

Pasak jos, dabar yra sukurtas kitas briedžio atvaizdas, nei buvo pirminiame variante, tad esą negalima sakyti, kad kūrėjai į pastabas visai neatsižvelgė.

SAVAS. Briedžio šalininkai pabrėžia, kad šis simbolis buvo pavaizduotas ir Tilžės akte (nuotraukoje - Tilžės akto fragmentas).

Vikipedijos nuotr.

Negali kelti nesantaikos

Paprašius įvardinti esminius motyvus, kodėl komisija nenori palaiminti briedžio, A. Railaitė-Bardė pasakojo, kad Mažosios Lietuvos regionas yra išskirtinis kraštas, turintis savitas tradicijas, o briedis esą nieko nesakantis simbolis.

"Kaip vienas iš argumentų pateikiama neva didelė briedžių populiacija šiame regione, bet mes pasidomėjome atliktais moksliniais tyrimais. Tikrai Mažosios Lietuvos regionas nėra ta vieta, kur telkiasi daugiausiai briedžių. Jie dominuoja Rytų Lietuvoje. Tad šis argumentas nėra svarus", - teigė Heraldikos komisijos pirmininkė.

Be to, briedžio simbolis jau vaizduojamas trijų Lietuvos miestų heraldikoje.

"Kadangi kalbame apie viso regiono heraldiką, tikrai norėtųsi ko nors išskirtinio, kad atsispindėtų jūrininkystės tradicijos, raštija..." - kalbėjo pirmininkė.

Buvo paminėta ir tai, kad briedžio simbolika buvo naudota su nacistine sritimi susijusioje simbolikoje. Tiesa, tuomet dažniausiai naudojo tik briedžio galvą arba ragus.

Pasak jos, šiam simboliui priešinasi ne tik komisija, esą yra gauta ir gyventojų atsiliepimų, kuriuose nepritariama tokiai heraldikai.

"Mes neužkertame kelio į kitą posėdį atsivežti daugiau variantų, tarp jų gali būti ir briedis. Siūlėme, kad dar galėtų būti laivas, knyga, galbūt net koks nors fantastinis gyvūnas, nes heraldika įdomi sritis, kur galima padaryti ir kelių gyvūnų junginį, kad kiekviena dalis galėtų atstovauti skirtingoms sritims. Kartais tokiu būdu net pavyksta rasti kompromisą", - pasakojo A. Railaitė-Bardė.

Pajuokavus, kad teks jungti briedį su laivu, Heraldikos komisijos pirmininkė nusikvatojo ir pridūrė, kad jei Mažosios Lietuvos atstovai kreiptųsi dažniau, galbūt jau seniai būtų aptartos įvairios alternatyvos.

"Mūsų komisija posėdžiauja kas dvi savaites. Bet jūsų minėto regiono atstovai į mus kreipėsi tik vieną kartą praėjusiais metais ir vieną kartą - šiais", - minėjo ji.

A. Railaitė-Bardė taip pat akcentavo, kad heraldika negali kelti nesantaikos.

"Deja, šitas herbas net ir dabar kelia tam tikrą sumaištį", - apgailestavo Herladikos komisijos pirmininkė.

Pasak jos, tokie ginčai su herbų kūrėjais pasitaiko itin retai.

"Keisti ir tie gandai, kad netvirtiname todėl, kad herbą kūrė ne Heraldikos komisijos nariai. Tikrai taip nėra. Esame patvirtinę ne vieną herbą, kurį kūrė mažo miestelio dailininkai", - pabrėžė A. Railaitė-Bardė.

Heraldikos komisijoje yra 9 nariai. Tai istorijos, menotyros, humanitarinių mokslų ir dailės specialistai.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

to Arūnas Baublys

2018-12-19   03:21

IP: 86.38.226.98

Tamstos piesinys- Ordino riteris pasiulytas i Prusu Lietuvos herba-kazkoks siulomas mitas,na o isitikinimas,kad briedis buvo pavaizduotas ant medalio sausio 15 yra visiskos nesamones,kaip istorikui turi buti geda,kad nepasidomejot,kas pavaizduota ant to medalio.

Bandykit

2018-12-18   21:41

IP: 185.11.26.161

Briedį iš užpakalio nupiešti- gal tas herbo variantas komisijai tiks.

Thomas

2018-12-18   20:26

IP: 86.100.176.138

Briedį dažnai tenka matyti žiūrint įvairius Mažosios Lietuvos dokumentus , būtina išsaugoti Briedžio simbolį Mažosios Lietuvos heraldikoje .

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Mažoji Lietuva

1933 m. liepos 11 d. Lietuvoje buvo paskelbtas Teismų santvarkos įstatymas, apvainikavęs...

Klaipėdos krašto justicijos problemos nuotrauka, foto

Dvidešimto šimtmečio pradžioje ir Nepriklausomybės metais dailininkas Adomas Brakas (1886-1952) Mažosios Lietuvos...

Į šventę senieji mūsų dievai ateina nuotrauka, foto

"Varninės" restoranas ypač didelio lankytojų antplūdžio susilaukdavo įvairių švenčių progomis: Joninių ir...

Klaipėdos krašto lietuvininkų-šišioniškių kulinarijos paveldo bruožai nuotrauka, foto

Jau anksčiau esu rašęs, kad 1923 metų Klaipėdos karšto sukilimas yra ta...

Klaipėdos krašto sukilimą minint nuotrauka, foto

Trečiadienio horoskopas 12-ai zodiako ženklų nuotrauka, foto

Įvairybės, ************** Protingos mintys: „Laimė naudinga kūnui, bet dvasios stiprybę ugdo sielvartas“ (M....

Suduotas smūgis šešėliniam statybos verslui nuotrauka, foto

Kriminalai, Po slapto tyrimo išaiškinta organizuota grupė asmenų, įtariama, vykdžiusi nesąžiningą verslą...

LSKL vicečempionai liko už finalo ketverto ribos nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos universiteto (KU) krepšinio komanda, praėjusį sezoną džiaugusis Lietuvos studentų krepšinio lygos...

Šviesų festivalis - dar didesnis ir įspūdingesnis nuotrauka, foto

Klaipėda, Vasario 14-17 d. Klaipėdos senamiestį nušvies jau penktasis Šviesų festivalis. Tamsą ir...

Įvairybės, Paskelbta prieš 4 min.

Kriminalai, Paskelbta prieš 6 val.

Sportas, Paskelbta prieš 11 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 11 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...