2019 m. balandžio 24 d. 03:41 val., trečiadienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Mažoji Lietuva

Mažoji Lietuva

Mažosios Lietuvos periodinė spauda

2019-03-03, 11:01

Pagal Jono Vanagaičio knygą "Kovos keliais" parengė Gintaras TOMKUS

Mažosios Lietuvos periodinė spauda nuotrauka, foto

Bismarko paminklas Aukšt. Eiseliuose.

Pradžioje "Birutė" buvo spausdinama gotiškomis raidėmis, bet jau pirmajame jos numeryje Bajoraičio (P. B. Paukštelio) eilėraščių pavyzdžiai atspausdinti lotyniškomis raidėmis.

Tęsinys. Pradžia 2018 03 03

Toliau kiekviename numeryje vis daugiau ir daugiau teksto dedama lotyniškomis rašmenimis, o gotiškasis tekstas mažėja, ir bene 1911 m. pabaigoje visai išnyksta iš "Birutės" puslapių.

Pats laikraštėlis pradeda dažniau eiti, o 1912 m. pakeičiamas jo formatas didesniu, įprastu tų laikų savaitraščiams, ir pradeda eiti kas savaitę.

"Birutė", pradžioje vos kelių asmenų prirašoma, įgyja gana didelį būrį bendradarbių, užmezga santykius su Didžiąja Lietuva bei mūsų išeiviais Amerikoje, Anglijoje ir kitur.

1913 m. laikraštis dar beveik dvigubai padidinamas. Jo turinys prilygsta tuometinius Didžiosios Lietuvos laikraščiams, o vilniškei "Vilčiai" patekus į nepatyrusio redaktoriaus p. Dovydaičio rankas, "Birutė" pasidaro gyviausias ir aktualiausias lietuvių laikraštis.

Jis skaitomas Didžiojoje Lietuvoje, Anglijoje ir Amerikoje ir gana vykusiai atvaizduoja tuometinį visos mūsų tautos gyvenimą bei rūpesčius.

Didžiausią, tačiau, savo dėmesį "Birutė" visą laiką kreipia į Mažosios Lietuvos reikalus, juos nušviečia, aiškina ir gina visu atsidėjimu.

Kalbant apie "Birutės" turinį ir kryptį, tenka pažymėti, kad tatai buvo nepartinis, tautiškos krypties laikraštis

Iškėlęs sau užduotį žadinti Mažosios Lietuvos tautiškąją sąmonę ir kovoti dėl mūsų tautos teisių.

Pradėdama eiti "Birutė" savo skaitytojams davė šitokių pažadų:

"Birutė" praneš apie tautos nusidavimus (istoriją) pradedant nuo žilos senovės iki šių laikų.

"Birutė" suteiks savo skaitytojams žinias apie svarbiausius apsireiškimus politikoj.

"Birutė" stengsis skaitytojus supažindinti su darbais atliktais

tautiškoje dirvoje. Ji uždabos atviromis akimis kiekvieną veikimą tarp atskirų ypatų, taip ir draugijų arba partijų šitame atžvilgyje. Ji neatsisakys užtarti nuskriaustųjų, bet stengsis visa išgale būti jų užtarėja.

"Birutė" supažindins skaitytojus su naujausiais veikalais lietuvių rašliavoje.

"Birutė" statys atatinkančius paminklus tautiškame darbe nusipelniusiems giminės broliams.

"Birutė" praneš šalę to šiaip visokių naudingų dalykų, kaip antai: eilių, pasakų, mįslių, pamokinimų iš tūlu gyvenimo šakų".

Tuos savo pažadus laikraštis stengėsi sąžiningai pildyti. Jau pirmajame savo numeryje "Birutė" pradeda spausdinti Maironio parašytą trumpą Lietuvos istoriją, keliančią viešumon mūsų senovę ir Lietuvos didvyrių darbus.

Lygiagrečiai spausdinama istoriško pobūdžio rašinėlių, pavaizduojančių Mažosios Lietuvos sunkią praeitį vokiečių valdžioje.

Šičia gana apgalvotai parenkami ir įpinami neigiamieji faktai, apibudinantieji Hohenzollerių dinastijos tokias savybes, kurios paprastai būna slepiamos.

Nesunku suprasti, kad tas buvo daroma tikslu atskleisti savo skaitytojams garbingąją Lietuvos praeitį ir tuo pačiu nuvainikuoti dievinamuosius vokiečių valdovus.

Pavyzdžiui, ilgokame rašinyje "Baudžiava, kaip ji atsirado ir kaip išnyko", kurs pradėtas spausdinti jau antrajame "Birutės" numeryje, nuvainikuojamas karalius Pričkus III, kurs tuometinių vokiškųjų mokyklų vadovėliuose būdavo keliamas į padanges.

Rašinyje pasakojama, kad Pričkaus laikais ūkininkai buvo apkrauti nepakeliamais mokesčiais, o karalius švaistė pinigus visokioms linksmybėms bei prabangai. "Karalienė Sofija Šarlotė ir nemaž prisidėjo prie aikvojimo pinigų. Ji buvo augusi be tikėjimo ir pripratusi prie visokių linksmybių.

Kada ji po to, kai ištekėjo, gyveno Šarlotenburge, praleido laiką maskaradomis, teatrais ir kitokiomis balėmis. Žinoma, tokioms apeigoms reikėjo pinigų.

Ministras Eberhart Danckelmann galiausiai nesutiko toms nemimoms išlaidoms, kas karalienei nepatiko. Jos nuolatiniam kurstymui tapė galiausiai ministeris apkaltas, bet jokia sūdžia jį nesūdijo.

Tada karalius patsai jį nusūdijo ant gyvos galvos kalėjimo, jo visi dvarai tapė atimti.

Numirus karalienei, rodos, tapė jisai iš kalėjimo išleistas, bet apturėtus dvarus jam negrąžino, vien tiktai suteikė jam mažą pensiją. Danckelmano įpėdinis buvo grovas v. Wartenburg.

Jo žmona buvo "mylimoji" karaliaus. Sulig papročio tų laikų prisilaikė visi karaliai šalę žmonos dar vieną arba keletą "numylėtinių".

"Šitos grovienės Wartenburg įtekmė ant karaliaus gana didelė buvusi. Nekursai angliškas pasiuntinys buvęs su ja susibičiuliavęs ir per ją pastojo žinovu visų paslėptinių Prūsų žemės.

Ji norėjusi prisimeilauti ir prie lenkų karaliaus Augusto Stipriojo, bet tas, nors būdamas tėvas 354 kūdikių, neįsileido su ja. Galiaus pasimirė ji Paryžiuje kaipo "visų merga"...

Tokių naujienų apie "Dievo pamostytąją" dinastiją Prūsų lietuviai anuomet nebuvo pripratę girdėti. Dar mažiau tebuvo pasiruošusi tokių dalykų išgirsti iš "viernųjų lietuvninkų" vokiškoji valdžia ir jos tarnai.

Nenuostabu todėl, kad prieš "Birutę" vieningai pakilo visi vokiečių leidžiamieji lietuviškieji laikraščiai: "Lietuviška Ceitungą", "Nauja Lietuviška Ceitunga", "Tilžės Keleivis", o ypatingai "Konservatyvų Draugystės Laiškas".

Pastarojo laikraštuko redaktorius Traušys be paliovos ir atsidėjęs platino apie "Birutę" ir jos redaktorių Vanagaitį bjauriausius šmeižtus, įrodinėdamas, kad "Birutė" einanti prieš Dievą ir karalių.

Akiplėšiškos demagogijos arkliuku jodamas, Traušys visokiais būdais terorizuodavo lietuvininkus, kad tie ne tik "Birutės" neužsisakytų, bet ir dovanai gaudami neįmtų į rankas ir neskaitytų.

To nežiūrint, "Birutė" dirbo savo darbą, gaivindama politiškąją lietuvių sąmonę. Jos vienminčių šeima palengva didėjo, bet iš antros pusės ir pačių lietuvių tarpe atsirado žmonių visu įnirtimu kovojusių prieš "Birutę".

Tatai buvo lietuviškieji konservatoriai, kurie nuo 1911 metų leido savo laikraštėlį "Apžvalgą".

Šis laikraštis labai vengdavo bent kokį žodelį ištarti prieš vokiečius. Su vokiečių leidžiamais lietuviams mulkinti laikraščiais "Apžvalga" nesibardavo, bet prieš "Birutę" kovodavo išsijuosusi, nesidrovėdama net atvirų denuncijacijų.

Pavyzdžiui, kai 1912 m. vokiečiai pastatydino Eiseliuose (Ragainės apskr.) tam tikrą paminklinį stulpą (bokštą) Bismarko garbei, "Birutė" tų metų Nr. 34 išspausdino vedamąjį straipsnį, vardu "Vokietystės stulpai", kuriame griežtai pasisakė prieš tokių paminklų statymą ir lietuvių dalyvavimą tokiose statybose. Tarp ko kito tenai buvo rašyta:

"Bismarkis buvo tasai, kuris išplėšė kitataučiams Prūsijoj gyvenantiems, tarp kurių skaitomi lietuviai, jų brangiausi turtą, t. y. prigimtą liežuvi.

Bismarkis buvo tasai, kuris be jokio pasigailėjimo, ar nuskriaus vieną arba milijonus, su despotišku atkaklumu vykdino gyve- niman savo troškimus.

Bismarkis tokiu būdu savo tuom darbu pasigamino eilėse kitataučių nesuderinančius priešus, kurie niekuomet nepamirš jo despotišką darbą ir jo vardą minės su keiksmu".

Pripažindamas, kad Bismarkas turi didelių nuopelnų vokiečių tautai ir vokiečių valstybei ir kad todėl vokiečiams dera statyti jam paminklus, laikraštis toliau sako:

"Mums lietuviams, rodos, nieko kito tasai bokštas negalės priminti, kaip nukentėjusi ir dar šiandien kenčiantį skriaudimą kas link mūsų prigimtos kalbos. Rodosi, kas kur geriaus smegs į akis visiems matomas paminklas mūsų skriaudos, negu jo nebūtų.

Todėl iš to atžvilgio imant, taipojau atneš ir lietuviams šis vokiečių garbei skirtas bokštas savo laiku naudos.

Ateinančioji lietuvių giminė, t. y. mūsų ainiai, žiūrės i tokį ir jam panašius paminklus, kaipo šiandien jau žiūri mūsų broliai Didžiojoje Lietuvoje į Muravjovo paminklą Vilniuje. Viskas turi savo gerumą.

Pirm trisdešimties metų nebūtų drįsę vokiečių patriotai statyti lietuvių skriaudėjui Bismarkiui paminklą Lietuvos širdyje. Bet šiandien, jau mat nėra Lietuvos, o juo menkiaus lietuvių, kurie brangina savo bočių palikimus, kurie gerbtų savo tautos didvyrius, reikia jiems pastatyti stabą, svetimos tautos didvyrį, lai jį gerbia už saviškį.

Taip, arba panašiai tur būt manė vokiečių patriotai, kurie užmanė statyti paminklą Bismarkiui Lietuvos širdyje. Bet gerb. tame turbūt apsirikote, manydami pastatyti paminklą, kurį gerbs lietuviai; pastatydinote simbolišką neapykantos bokštą, kuris nuolatai aižys lietuvių giminę"...

Bus daugiau.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Mažoji Lietuva

"Mažosios Lietuvos" priedo skaitytojams siūlome istorikės Editos Barauskienės straipsnį "Mirties slenkstį peržengus"....

Peržengus mirties vartus nuotrauka, foto

Joks žmogus nėra atskiras vienišas padaras. Daug siūlių ir saitų sieja jį...

Apie astronomą, neliečiant astronomijos nuotrauka, foto

Vokiečių laikais Šyšos upė nuo Atmatos atšakos iki Šilutės (Heidekrugo) buvo kasmet...

Klaipėdos krašto potvynių sutramdymas nuotrauka, foto

Klaipėdos krašte po karo neliko vietinių čiabuvių, senbuvių gyventojų (išskyrus vieną kitą),...

Klaipėdos krašto potvynių sutramdymas nuotrauka, foto

„Žalgirio“ vyrai namuose krito prieš „Fenerbahce“ nuotrauka, foto

Sportas, Kaune buvo labai karšta, tačiau „Žalgirio“ krepšininkai trečiose Eurolygos ketvirtfinalio serijos...

"Neptūno" kelyje - įsibėgėjęs "Juventus" nuotrauka, foto

Sportas, Poryt 19 val. Klaipėdos "Neptūnas" savo žiūrovų akivaizdoje, "Švyturio" arenoje, kils į...

Klaipėdos stalo tenisininkėms - bronza nuotrauka, foto

Sportas, VILNIUJE vykusiame finaliniame Lietuvos stalo teniso aukščiausios lygos moterų komandiniame čempionato etape...

Atkurta krovininė laivyba Nemunu nuotrauka, foto

Ūkis, Antradienį į tarptautinį Marvelės uostą Kaune krovininė barža atplukdė pirmąjį atkurtos nepriklausomybės...

Sportas, Paskelbta prieš 8 val.

Sportas, Paskelbta prieš 9 val.

Ūkis, Paskelbta prieš 9 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...