2019 m. sausio 19 d. 00:32 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Mažoji Lietuva

Mažoji Lietuva

Klaipėdos krašto lietuvininkų-šišioniškių kulinarijos paveldo bruožai

2019-01-13, 08:01

Vincentas SAKAS

Klaipėdos krašto lietuvininkų-šišioniškių kulinarijos paveldo bruožai nuotrauka, foto

© Šilutės Turgaus aikštė prieš karą

Klaipėdos krašto lietuvininkų-šišioniškių ir Karaliaučiaus krašto lietuvininkų-būrų kulinarijos paveldas mažai žinomas, nes komunistinės Rusijos imperijos okupacijos laikais (nei tarybinių, nei sovietinių laikų niekada nėra buvę - jais dangstosi buvę komunistinės Rusijos imperijos kolaborantai) buvo draudžiama domėtis bei tirti Klaipėdos ir Karaliaučiaus krašto istoriją, gyvenimą, vietos gyventojų - čiabuvių (autochtonų) buitį, juolab mitybą.

Garsieji Šilutės (arba Haydekrugo, kaip anksčiau buvo vadinama Šilokarčema) žuvų turgūs sutraukdavo minias žmonių iš Tilžės, Klaipėdos ir Didžiosios Lietuvos, Latvijos, Vokietijos ir Polšos, kuriems reikėdavo ir patiems pasimaitinti, ir skanių lauktuvių iš Šilutės parvežti.

Iki karo Šilutėje buvo nemažai restoranų, kavinių, valgyklų, cukrainių, kepyklų, alaus gamyklų su barais ir kitokių maitinimo įmonių, kuriose būdavo ruošiama daug įvairiausių valgių ir gėrimų.

Net šiandien dar daug kas prisimena garsiuosius Šilutės štrudelius (vynioti sluoksniuotos tešlos pyragai) su žemuogėmis, nes Šilutės apylinkės ypatingai garsėjo savo žemuogynais.

Štroizelius (trapios tešlos pyragaičiai) su medumi ir lazdynų riešutais, Haydekrugo šarlotę (greitai gaminamas tortas) su agrastų uogiene, už kurios receptą šilutiškiui kepėjui vienas Berlyno cukrainės savininkas siūlė net dešimt tūkstančių markių, nes tokios agrastų uogienės nė vienas Vokietijos konditeris dar nemokėjo gaminti.

Jos receptą turėdami, ir šilutiškiai verslininkai vėl galėtų atgaivinti vadinamos karališkos agrastų uogienės gamybą, kuria būtų galima stebinti visą Europą...

Vejami alkio ar šiaip nusprendę pasistiprinti, norėdami pavaišinti svečią ar tiesiog patys maloniai praleisti vakarą, šiandien Šilutėje rastume vos keletą tam tinkamų vietų: kavinių, barų bei užeigų (restoranų, deja, kol kas nėra, nors jie tokiais ir skelbiasi...).

Pasirinkimo pavalgyti miestelėnui ar miesto svečiui, negalima sakyti, kad nėra, bet Šilutės svečiai, turistai, ieškodami vietinės kulinarijos paveldo valgių ar gėrimų, nieko tokio net su žiburiu neranda.

Visame pasaulyje ypatingai populiarius regiono kulinarijos paveldas Šilutėje dar nėra žinomas, suprastas ir įvertintas, nes Šilutės krašte nėra vietinių gyventojų - čiabuvių (autochtonų), o atkakėliai, kuriems svetimas šio krašto gyvenimo būdas ir mityba, šių dalykų nežino ir žinoti negali, nes nepakankamai domisi...

Šilutės Turgaus aikštė mūsų dienomis

Kavinių ir restoranų - apie trisdešimt

Galima tik konstatuoti tokį fenomeną, kad pramogų, teikiamų maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų atžvilgiu prieškario Šilutė gerokai pranoko nūdienos kasdienį gyvenimą.

Pervertę tarpukario Šilutės firmų, įmonių registrų sąrašus, adresų bei telefonų knygas ar pasiklausę senųjų šilutiškių, gyvenančių Vokietijoje, atsiminimų, nustebsime sužinoję, jog vietų, kur buvo galima pavalgyti, užkąsti ar surengti reprezentacines iškilmes, prieškario Šilutėje buvo keliskart daugiau nei šiandien.

Jų tuomet turbūt buvo galima suskaičiuoti apie tris dešimtis, išsirinkti pagal kišenę ir poreikį: tik užkąsti, sočiai papietauti, prabangiai atšvęsti ar užsisakyti nakvynę su pusryčiais ir vakariene ir t.t.

Karčemos-užeigos buvo žemesnio rango bei prestižo maitinimo įstaigos nei restoranai ar viešbučių restoranai.

Nepaisant to, karčemos iki pat Antrojo pasaulinio karo užėmė vyraujančią padėtį Šilutės maitinimo paslaugų srityje, nors jų skaičius nebuvo pastovus: 1911 metais minimos 5, 1922 metais - net 21, o 1943 metais - 12 karčemų.

Tokiam jų kitimui įtakos galėjo turėti miestui didesnį prašmatnumą teikusių restoranų gausėjimas, nes 1922 m. jų tenurodyta vos 2, o jau 1933 m. - net 8.

Žinoma, kad dalis restoranų buvo įsikūrę viešbučiuose ir vienas kitą puikiai papildė, nes visur buvo gaminami skirtingi patiekalai, o ne taip, kaip šiandien - visur vienodi ir tie patys valgiai, tik valgiaraštyje kitaip surašyti.

Verdainės viloje priimta prisijungimo deklaracija

Maitinimo įstaigų tinklas tęsėsi nuo Verdainės iki uosto, nuo Varnamiškio iki geležinkelio stoties. Didžiausios jų susitelkimo vietos buvo Turgaus aikštėje ir ties Lietuvininkų, Tilžės ir M. Jankaus gatvių sankirta.

Tarpukaryje lankantis Verdainėje, patartina buvo užsukti kitapus kelio, priešais Verdainės evangelikų bažnyčią stovėjusį restoraną "Willa Werden" (dabar - VĮ Šilutės automobilių keliai, Žemaičių Naumiesčio g. 2).

Dekoratyviniais medžiais ir krūmais apsodintame restorano kieme vasarą stovėdavo staliukai ir kėdės. Kieme taip pat buvo pastatyta erdvi mūrinė salė su scena.

Nepaisant politinių permainų Klaipėdos krašte, šioje salėje ištisus metus vykdavo mėgėjų vaidinimai, koncertai, smagūs šokių vakarai, susirinkimai ir pobūviai.

1923 m. sausio 19 d. čia įvyko Klaipėdos krašto lietuvininkų-šišioniškių atstovų suvažiavimas (susirinko per 120 asmenų), vadinamasis Šilutės seimas, kuris priėmė ir paskelbė garsiąją deklaraciją apie Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos. Beje, Verdainės restoranas buvo įsigijęs pirmąjį radijo aparatą Klaipėdos krašte. Jo lankytojai jau nuo 1924 m., gurkšnodami kavą arba alų, galėdavo pasiklausyti Karaliaučiaus, Berlyno, Londono ir kitų radijo stočių muzikos ir pranešimų.

Viliojo lauko kavinės

Keliaujant link Šilutės centro, buvo galima stabtelėti netoli evangelikų kapinių, Tilžės g. ir Nemuno skersgatvio kvartale stovėjusiame, Marijai Schm?ling priklaususiame restorane.

Pastarasis restoranas vietinių dažnai buvo vadinamas Geležies kalve, nes šiame pastate anksčiau buvusi įrengta kalvė.

Pageidaujantieji pabėgti nuo miesto šurmulio ir pasimėgauti kurortiniu oru galėjo rinktis Barzdūnų miškelyje stovėjusį "Šveicarų slėnio" restoraną (jo link vedė dab. Šilo g.) arba "Varninės" restoraną, buvusį vadinamajame Varnamiškyje, prie dabartinio miesto stadiono.

Šiame buvo įrengta lauko kavinė su dengta šokių aikštele.

"Varninės" restoranas ypač didelio lankytojų antplūdžio susilaukdavo įvairių švenčių progomis: Joninės ir Šaulių draugijos, kuri Varnamiškyje turėjo savo šaudyklą, kasmet organizuojamos šaudymo bei Šaulių karaliaus rinkimo šventės, sutraukdavo minias miestelėnų.

Skanaujant tantės (tetos) Bratkus ("Varninės" restorano savininkė) gardžius pyragus su kava, "Varninės" restorane buvo galima mėgautis įdomiais pasirodymais, kaip antai Vyrų giedotojų draugijos Sekminių proga rengiamais koncertais.

Be minimų kavinių, barų, restoranų, Šilutėje (Haydekruge) buvo ir keletas alaus varyklų, kurie virdavo vietinių gyventojų ir svečių vertinamas bei mėgiamas alaus rūšis.

(Bus daugiau)

Nuotraukos iš autoriaus archyvo

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Mažoji Lietuva

Jau anksčiau esu rašęs, kad 1923 metų Klaipėdos karšto sukilimas yra ta...

Klaipėdos krašto sukilimą minint nuotrauka, foto

Klaipėdos krašto lietuvininkų-šišioniškių ir Karaliaučiaus krašto lietuvininkų-būrų kulinarijos paveldas mažai žinomas, nes...

Klaipėdos krašto lietuvininkų-šišioniškių kulinarijos paveldo bruožai nuotrauka, foto

Revoliucijai atslūgstant ir caro valdžiai pradėjus atsigriebti, iš Didžiosios Lietuvos užplūdo pabėgėlių...

Tautinio pabudimo laikai. "Birutė" ir jos vaidmuo nuotrauka, foto

Lapkričio mėnesį sukako šimtas metų nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Ką pakeitė...

Didysis karas visuomenėje ir kultūroje: Lietuva ir Rytų Prūsija nuotrauka, foto

„Dragūnas“ sužaidė lygiosiomis su Minsko klubu nuotrauka, foto

Sportas, Baltijos vyrų rankinio lygos A grupės rungtynėse penktadienį Klaipėdos „Dragūno“ komanda...

Įspūdingiausia Lietuvoje sankryža: vairuotojai mato ne viską nuotrauka, foto

Klaipėda, Prie Klaipėdos esanti Jakų sankryža yra lyg vartai į uostamiestį, o į...

Brigadai „Žemaitija“ - treji nuotrauka, foto

Klaipėda, Penktadienį uostamiestyje vyko iškilminga motorizuotosios pėstininkų brigados "Žemaitija" 3-iųjų įkūrimo metinių minėjimas.

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (562) nuotrauka, foto

Klaipėdos akvarelės, "Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius,...

Sportas, Paskelbta prieš 2 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 7 val.

Klaipėdos akvarelės, Paskelbta prieš 7 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...