Iš Labguvos istorijos


2018 m. rugpjūčio 21 d. 17:29 val., antradienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Mažoji Lietuva

Mažoji Lietuva

Iš Labguvos istorijos

2018-07-22, 19:01

Parengė Vaida VAIDILAITĖ

Iš Labguvos istorijos nuotrauka, foto

PILĮ ir priešpilį juosė platus vandens griovys - Deimės atšaka. Per II pasaulinį karą pilis buvo apgriauta, sovietmečiu perstatyta, joje įrengtas fabrikas, nugriautos priešpilio dalys.

Sembos ir Skalvos paribyje, šalia Kuršių marių, Deimės kairiajame krante, paupio kalvelėje, nuo seniausių laikų gyveno pamariškiai baltai, sembų ir nadruvių protėviai.

1249 m. Labguva šaltiniuose paminėta kaip Labegow, 1300 m. - kaip Labiow.

Pamariškiai Deimės pakrantėje turėjo pasistatę pilį Labegowe, apsuptą pelkynų. 1258 m. ją užėmė kryžiuočiai ir jos vietoje pasistatė savo įtvirtinimus iš rąstų - apsaugoti vandens keliui Deima ir Kuršių mariomis į Mėmelį (Klaipėdą). 1274 m. skalviai, keršydami už sunaikintas jų pilis prie Ragainės, medinę kryžiuočių tvirtovę sudegino. 1280 m. kryžiuočiai toje pačioje vietoje pradėjo statyti akmeninius įtvirtinimus. Jie ilgą laiką turėjo gynybinę funkciją.

Nuo 1360 m. pradėta mūrinės pilies statyba. Iš riedulių bei plytų sumūryta šešiakampė tvirtovė ir komtūro namas su iždine.

Šalia pilies kūrėsi priemiestis. 1372 m. minima Labguvos karčema. 1400 m. gyveno apie 500 žmonių. 1408 m. priešpily pastatyta bažnyčia. 1642 m. gavo Kulmo miesto teises.

XIV-XV a. priemiestyje iš lauko akmenų sumūryta parapijos bažnyčia buvo vienintelė Semboje (be Karaliaučiaus katedros) trijų navų šventovė su krištoliniais ir tinkliniais skliautais (1960 m. sovietai nugriovė).

Dideli tvirtovės perstatymo darbai vyko XVI a. Pastatų kompleksas įgavo laužyto šešiakampio planą. L formos pilies kiemą supo keli korpusai: komtūro namas, konvento būstinė, ūkinė dalis, puošni riterių salė etc. Pilį ir priešpilį juosė platus vandens griovys - Deimės atšaka.

XVII a. nuo Labguvos iki Nemunyno iškastas Pričkagrabės perkasas labai pagyvino laivybą iš LDK į Karaliaučių ir tolyn į Vakarų Europą. Kasmet pro Labguvą praplaukdavo tūkstančiai įvairių laivų ir sielių iš Didžiosios Lietuvos ir kitur. Pro Labguvą iš LDK gabenta mediena, pelenai, vaškas, odos, taukai etc. Atgal - druska, geležis ir kt. prekės.

Labguvoje ir jos apylinkėse XVI a. gausiai gyveno lietuvninkų. 1709-1711 d. maras, badas ir didžioji kolonizacija po jo padėtį pakeitė: mieste ir apylinkėse padaugėjo vokiečių. XIX a. pabaigoje Labguvos evangelikų liuteronų bažnyčioje nustota laikyti pamaldas lietuvių kalba.

1939 m. mieste buvo 6 527 gyventojai.

1946 m. Labguva pervadinta Polesku.

XIX a. pabaigoje pro Labguvą nutiestas geležinkelis iš Karaliaučiaus į Tilžę. Per Mažąją Lietuvą kursavęs greitasis traukinys pravardžiuotas "padūkusiai lekiančiu lietuviu" (vok. Rasender Litauer).

VARDAI
1562-1587 m. Labguvos evangelikų liuteronų klebonu dirbo vienas žymiausių lietuvių raštijos kūrėjų, prūsų kilmės Jonas Bretkūnas, Biblijos vertėjas į lietuvių kalbą, lietuviškai išspausdintos "Postilės" (beveik 1000 puslapių apimties pamokslų rinkinys) autorius.
1762-1775 m. kunigavo lietuvių religinės literatūros leidėjas Kristijonas Piečys.
1832-1840 m. kunigavo Karolis Otonas Glogau, vertęs religinius raštus, parengęs giesmyną mokykloms (1855 m.), rinkęs lietuvių tautosaką, žodžius ir posakius. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo.
1892-1903 m. Labguvoje teismo vertėju dirbo aušrininkas Jurgis Mikšas.

Žymos: labguva, poleskas

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Mažoji Lietuva

Seniausias Karaliaučiaus vėliavos paminėjimas siejamas su teutoniškuoju miesto laikotarpiu, kai šalia pilies...

Kaip atrodė senoji Karaliaučiaus vėliava nuotrauka, foto

Kas nėra girdėjęs apie Rambyną? Šventąjį skalvių, žemaičių bei lietuvininkų kalną ant...

Martynas Jankus - Mažosios Lietuvos patriarchas nuotrauka, foto

Grafikė, skulptorė, ekspresionistė Ketė Kolvic (Kathe Kollwitz), gimusi ir augusi Karaliaučiuje, buvo...

Vardai. Ketė Kolvic nuotrauka, foto

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje lietuvių diplomatas, istorikas,...

„Užmirštasis" klaipėdietis – Otto Biotcheris nuotrauka, foto

Kviečia į prisitraukimų varžybas nuotrauka, foto

Sportas, Ateinantį šeštadienį, rugpjūčio 25 dieną, nuo 14 iki 18 val. Klaipėdos M....

5,6 tūkst. žmonių iš „Sodros“ gavo priminimą apie PSD nuotrauka, foto

Ūkis, „Sodra“ 5,6 tūkst. gyventojų išsiuntė priminimus, jog jiems gali tekti sumokėti...

Netekome Zinos Birontienės nuotrauka, foto

In Memoriam, Rugpjūčio 20-osios vakarą Klaipėdos universiteto bendruomenė neteko brangios kolegės, draugės, mokslininkės, pedagogės...

Kokiame senamiestyje norime gyventi? nuotrauka, foto

Klaipėda, Dar 2015-aisiais uostamiesčio verslininkai siūlė apmąstyti variantą transportą į senamiestį įleisti bent...

Sportas, Paskelbta prieš 27 min.

In Memoriam, Paskelbta prieš 1 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 1 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...