Istorinės prūsų žemės archeologiniam paminklui iškilo sunaikinimo pavojus
Prieš tai portalas Newkaliningrad.ru pranešė, kad pirmą kartą istorijoje Kaliningrado srityje teisė kasti gintarą buvo suteikta privačiai kompanijai.
Kompanija "Hermes" 2017 m. gavo licenciją pramoniniu būdu kasti gintarą netoli Zelenogradsko (Kranto). Licencija galioja 20 metų.
KAUPO-VISKIAUTŲ archeologinių paminklų komplekso teritorija pažymėta balta spalva, numatoma gintaro gavybos vieta - mėlyna spalva (archeologo habil. dr. Vladimiro Kulakovo sudarytas planas, paskelbtas Facebook.com). Privačiai kompanijai perduota zona, esanti tarp Vikuvos (Klincovka), Altendorfo (Vyšniovojė) ir Aukštagirių (Sosnovka), iš dalies sutampa su pasaulinio garso archeologiniu gyvenviečių ir kapinynų kompleksu prie Kaupo miško.
Kaip skelbia Newkaliningrad.ru, ši kompanija taip pat turi licencijas atlikti naudingųjų iškasenų paiešką ir dviejose šalimais esančiose teritorijose Zelenogradsko ir Gurjevsko (Romuvos) rajonuose. Kompanijos "Hermes" generalinis direktorius Viačeslavas Romanovas vadovauja ir kitai kompanijai, "Oilinvest", kuri turi licencijas žvalgyti gintaro klodus dar trijose teritorijose Gurjevsko rajone.
Iki tol išgauti gintarą Kaliningrado srityje galėjo tik valstybinis Gintaro kombinatas. Per 2017 metus ši įmonė iškasė 450 tonų žaliavos.
Privatus verslas aisčių kapinyne
Anot Newkaliningrad.ru žurnalistų, 19 proc. "Hermeso" akcijų priklauso kompanijai "Ruskomresurs". Vienas iš jos akcininkų yra Kaliningrado srities vyriausybės pirmininko pavaduotojo Gario Goldmano verslo partneris.
Minėto portalo žurnalistai paskelbė numatomos gintaro gavybos vietos žemėlapį. Į jį ir sureagavo archeologas habil. dr. Vladimiras Kulakovas savo paskyroje "Facebook": "Ši zona iš dalies sutampa su didžiausio ir įdomiausio Kaliningrado srities archeologijos paminklo - pasaulinio garso archeologinio gyvenviečių ir kapinynų komplekso prie Kaupo miško - teritorija. Akivaizdu, kad greitai mes neteksime dar vieno kultūros paveldo objekto ir ši netektis bus nepataisoma."
Apie tai, kad teritorijoje, kurioje privati kompanija gavo leidimą kasti gintarą, yra Viskiautų (Mochovojė) I a. pabaigos-II a. pradžios, taip pat IX-XI amžiaus kapinynai ir X a. gyvenvietė, netrukus parašė ir portalas Ruwest.ru žurnalistai.
"Į naudingųjų iškasenų zoną pateko romėnų epochos aisčių kapinynas, vikingų epochos pilkapiai ir gyvenvietė", - rašoma šiame portale. Žurnalistai retoriškai klausia: "Kas svarbiau - mokslas, ekonomika, istorija su turizmu ar komercinė grunto eksploatacija?"
Portalo Ruwest.ru pakalbintas Kaliningrado srities kultūros ir turizmo ministras Andrejus Jermakas sakė kol kas nepasirengęs komentuoti situacijos, bet "jeigu objektas yra oficialiai įformintas kultūros paveldas", verslininkų veikla jame turėtų būti "arba negalima, arba apribota".
"Nusikaltimas Europos paveldui"
"Vakarų ekspresas" šia tema pakalbino žinomą Lietuvos archeologą humanitarinių mokslų daktarą Valdemarą Šimėną ir Kaliningrado istoriką, archeologą, humanitarinių mokslų daktarą Romaną Širouchovą.
Dr. V. Šimėnas sakė šiuo metu tik stebintis situaciją, kurią paskelbė jo kolega iš Kaliningrado V. Kulakovas. "Jis daugelį metų tyrinėjo šį objektą. Taip pat prieš keletą metų ten dirbo tarptautinė ekspedicija iš Šlezvigo-Holšteino žemės muziejaus ir Kylio universiteto. Vokiečių tyrinėtojai ir V. Kulakovas savo tyrimų rezultatus skelbia Lietuvoje, tad susipažinti su jais nėra sunku. Kad ir kaip ten būtų, privatizuoti tą vietą yra nusikaltimas prieš visą Europos kultūros paveldą", - pakomentavo archeologas.
Dr. R. Širouchovas "Vakarų ekspresui" sakė, jog reikia palaukti. "Vietiniai žurnalistai dirba šiuo klausimu, ir panašu, kad gali būti kitaip, geriau", - vylėsi Kaliningrado mokslininkas.
Kaupas-Viskiautai
Kaupas buvo gyvenvietė Sembos šiauriniame pakraštyje (23 km nuo Karaliaučiaus, 3 kilometrai į pietus nuo Kranto), įkurta apie 800 m. prūsų ir skandinavų. Per miestą ėjo Gintaro kelias į Veneciją. IX amžiaus pradžioje čia buvo svarbiausia gintaro prekyvietė. Jos vietą lėmė gamtinės sąlygos - tuomet Kuršių marios ties Krantu sąsiauriu jungėsi su Baltijos jūra. Dar nebuvo uždumblėjusi marių pietvakarinė dalis ir Krantas buvo netoli vandens iškilusioje pakilumoje. Kuršmarių pietvakarinis užutėkis buvo patogi vieta laivams glaustis per audras. Pylimu apsupta gyvenvietė užėmė apie 500 x 250 m plotą, jos šiauriniame kampe buvo nedidelė tvirtovė.
KONKURENCINĖJE kovoje dėl pajūrio Kaupą 1016 m. sunaikino danų valdovas Knutas Didysis. ("Wikipedia")
Viskiautai (Mochovojė) kartu su šalia buvusiu Kaupu sudarė 3,8 ha įtvirtintą gyvenvietę. Šalia kaimo yra kapinynas (IX-XI a.), kuriame 1865 m. buvo rasta skandinaviškų pilkapių (manoma, multietninės kariaunos karių kapai), yra kapų su kuršiams būdingomis įkapėmis.
DANŲ kronikininkas Saksas Gramatikas (apie 1150-1220 m.), palikęs žinių apie vikingų epochos baltus, rašo, jog danai užpuolė sembus, juos nugalėjo ir liko gyventi su buvusiais savo priešais Semboje - vedė žuvusių prūsų moteris.
Sunaikintas 1016 m.
Kovose už pajūrį Kaupą 1016 m. sunaikino danų valdovas Kanutas (Knutas) Didysis.
Danų kronikininkas Saksas Gramatikas (apie 1150-1220 m.), palikęs žinių apie vikingų epochos baltus, rašo, jog danai užpuolė sembus, juos nugalėjo ir liko gyventi Semboje - vedė žuvusių prūsų moteris. Taip pat jis mini, kad 1016 m. Danijos karaliaus Sveno I Šakiabarzdžio sūnus Knutas II Didysis suruošė žygį prieš Sembą, nes Semboje įsikūrę danų palikuonys, kurie Prūsijoje gelbėjosi nuo Šiaurės krikščioniškų karalių baudžiančių kardų, po Hakono Sigurdarsono mirties ėmė puldinėti Daniją. Kaupo miestas po šio žygio nebeatsigavo.
Ši vieta liko nuošalyje, smėliu užnešus buvusį sąsiaurį Kuršių nerijos pietvakarių gale, uždumblėjus Kuršių marių pietvakariniam užutėkiui. Kaupo liekanos tirtos XIX-XX a. pradžioje ir vėliau.
REKONSTRUKCIJA. Kaupo gyvenvietė vikingų epochoje. O. Kleemann piešinys, 1939 m. (Iš V. Kulakovo "Nemuno gintaro kelias vikingų epochoje") Kaupe gyveno įvairių tautybių žmonės. Tą rodo gausūs pilkapiai (buvo apie 500, išliko apie 200), kuriuose aptikta skandinavams būdingų įkapių.
Neišsenkanti prekė: gintaras
Dr. Vladimiras Kulakovas, paskelbęs daugybę publikacijų, rašo, jog archeologai Kaupe dirba jau daugiau negu šimtą metų (su pertraukomis) ir iš jų darbų galime susidaryti buvusio miesto gyvenimo vaizdą. (Istorikas dr. Arturas Mickevičius, vikingų epochos tyrinėtojas, knygoje "Normanai ir baltai IX-XII a." rašo, jog svarbiausi prekybos centrai - Kaupas-Viskiautai, Palanga, Gruobinia, Daugmalė - vakarų baltų žemėse susiformavo tuo pačiu laikotarpiu.)
"VII-VIII a. sandūroje viename iš pradinių prekybos kelio Semba - Virumaa taškų - Vyslos upės deltoje - iškyla prekybos ir amatų punktas Truso (Drūsas), fryzų Dorestado ir danų Ribė bendraamžis bei partneris. Jame gyvenę prūsų prekeiviai ir kariai į žmonas imdavo Gotlando gyventojas, - rašo dr. V. Kulakovas studijoje "Archeologiniai tyrinėjimai Kaliningrado srityje". - IX a. 7-ajame dešimtmetyje Truso pražudė netikėtas vikingų antpuolis (galbūt tai buvo konkurecinės problemos sprendimas). Kiek anksčiau, IX a. pradžioje, prie Bisketo įlankos, įkerpančios Kuršių neriją prie jos ištakų, atsiranda jaunesnysis Truso analogas - Kaupas. Tikriausiai nuo pirmųjų jo egzistavimo metų į vakarus nuo įtvirtintos pakilumos ("borg") atsiranda pilkapių kapinynas, pamažu išstūmęs laisvo apsigyvenimo (ir sezoninių prekybos operacijų) zoną vis labiau į vakarus.
Kaupą įkuria atkilėliai iš Gotlando, palikę seniausiuose pilkapiuose tos pačios kilmės radinių. Truso ir Kaupas, orientuoti į gintaro prekybą, yra pirmieji rytiniame Baltijos regione protomiestų centrai, kurie vėliau tapo svarbiu vikingų judėjimo faktoriumi. Šie centrai akumuliavo rytinę prekybą, tą rodo prūsų žemėje susikoncentravę anksčiausi Baltijoje dirhemų lobiai. Sėkminga Kaupo gyventojų prekybos galimybių realizacija (pagrindinė prekė - gintaras - buvo neišsenkanti) jau nuo X a. traukė čia danų prekeivius. Maža to, būtent norėdama kontroliuoti Kaupą, į Sembą X a. viduryje atsibeldė danų kariauna, vadovaujama Hakono, Haraldo Mėlyndančio sūnaus. Tuomet danai visiškai kontroliavo Kaupą ir, matyt, dalį Sembos, bet labai greitai susimaišė su vietos gyventojais. Sakso Gramatiko paliktais duomenimis, Danijos konungas Kanutas Didysis 1014-1016 m. prisijungė didelę Baltijos pakrančių dalį, padarydamas Baltiją kone vidine danų jūra. Būtent šiuo laiku gyvenimas Kaupe apmiršta, prekybos-amatų centras greičiausiai buvo sunaikintas Kanuto Didžiojo įsakymu kaip didelis danų prekybos konkurentas Baltijoje."
Pagrindinis informacijos šaltinis
"Kaip rodo ankstyvųjų viduramžių rašytiniai šaltiniai, prūsai tikėjo, jog ką į kapą įdės savo artimajam, tuo jis naudosis pomirtiniame pasaulyje. Taigi laidojimo apeigos, principai, pagal kuriuos buvo laidojami gentainiai, buvo idealizuotas jų minčių apie tai, kas teisinga, atspindys. Apeigos atitiko socialinį visuomenės modelį. Laidojimo inventorius - būtinas komponentas įvairioms gyventojų grupėms, sudarančioms visuomenę, gyvenančioms konkrečioje teritorijoje. Analizuodami kapaviečių inventoriaus sudėtį ir laidojimo apeigų struktūrą, archeologai gali atkurti tas normas, kuriomis vadovavosi žmonės, palikę tam tikrą archeologijos paminklą", - rašo dr. V. Kulakovas.
APRANGA, būdinga XI a. Gintaro kranto gyventojams. Rekonstruota V. Kulakovo. Ant skydo matome Skandinavijos ir Sembos vikingų emblemą. 8 VIKINGŲ laikotarpio Viskiautų kapinynas (dabar - Mochovojė) nuo 1865 m. tyrinėtas vokiečių, vėliau - rusų archeologų.
Pasak autoriaus, Nogatos ir Nemuno tarpupio ankstyvųjų viduramžių gyventojų prūsų, skalvių ir lamatų genčių kapinynai yra pagrindinis informacijos apie jų kultūrą šaltinis.
(Naudotasi šaltiniais: Mažosios Lietuvos enciklopedija, V. Žulkaus "Kuršiai Baltijos jūros erdvėje", V. Kulakovo "Archeologiniai tyrinėjimai Kaliningrado srityje" ir kt.)
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą