2018 m. rugsėjo 23 d. 07:06 val., sekmadienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Mažoji Lietuva

Mažoji Lietuva

Amerikos lietuviai Karaliaučiaus krašte drąsiai kėlė Mažosios Lietuvos vėliavą

(9)

2018-08-26, 06:59

Algis VAŠKEVIČIUS

Amerikos lietuviai Karaliaučiaus krašte drąsiai kėlė Mažosios Lietuvos vėliavą nuotrauka, foto

E. Lukoševičius (dešinėje) kartu su Hjūstono mieste Teksase gyvenančiu lietuviu Mariumi Čepulioniu parodė Mažosios Lietuvos vėliavą, kuri sėkmingai apkeliavo Karaliaučiaus kraštą.

© A.Vaškevičiaus nuotr.

Pervažiuoti Rusijos Federacijos Karaliaučiaus (Kaliningrado) sritį amerikietišku džipu, atplukdytu iš JAV, pagrindiniuose srities miestuose iškeliant Mažosios Lietuvos vėliavą - tokį iš pirmo žvilgsnio rizikingą planą neseniai sėkmingai įgyvendino keli Amerikos lietuviai. Šią idėją jie brandino jau nuo praėjusių metų, kai nepavyko pasiekti, jog Lietuvos Seimas paskelbtų 2018 metus Tilžės akto metais.

Šiemet lapkričio 30 dieną sukaks 100 metų, kai Tilžėje (dabartiniame Sovetske) buvo pasirašytas vadinamasis Tilžės aktas - deklaracija, kurioje Prūsų lietuvių tautos taryba, remdamasi tautų apsisprendimo teise, reikalavo prijungti Mažąją Lietuvą prie Lietuvos valstybės.

"Mes rašėme laiškus Seimo nariams, kreipėmės į Lietuvos vyriausybę, bet jokio atsakymo dėl Tilžės akto tinkamo įamžinimo negavome.

Tada kilo iniciatyva nuvažiuoti į Lietuvą, o iš ten patekti į Karaliaučiaus kraštą, nes pačiame Karaliaučiuje šiemet vyko keli Pasaulio futbolo čempionato mačai, į kuriuos iš anksto turėjome įsigiję bilietus", - pasakojo vienas iš šios idėjos autorių, Čikagoje gyvenantis Ernestas Lukoševičius.

Pasak čikagiškio, Mažoji Lietuva jam yra labai svarbi, nes jo giminės šaknys yra nuo Vištyčio ir Pajevonio krašto, esančio pasienyje su Karaliaučiaus kraštu, o jo prosenelis Jonas Lukoševičius, vesdamas Aną Kalvaitis, tuokėsi ir evangelikų-liuteronų, ir katalikų bažnyčioje.

Jis jau nemažai metų bendrauja su Sigitu Šamborskiu, kuris yra šio krašto lietuvių visuomenės veikėjas, viešosios įstaigos Karaliaučiaus lietuvių bendruomens pirmininkas, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondo vadovas.

Netoli Kauno, Vytėnų dvare, gimęs E. Lukoševičius Vilniaus universitete baigė istorijos studijas, studijavo ir teisę, vėliau atsidūrė sovietų kariuomenėje. 2000-aisiais metais jis išvažiavo į Jungtines Amerikos Valstijas, dirbo įvairius darbus, buvo trumpam įsikūręs Floridos valstijoje, bet vėl grįžo į Čikagą.

Šiuo metu jis dirba krovinių pervežimo bendrovėje. Jis yra Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje Centro valdybos narys.

"Labai mėgstu futbolą, tad su keturiais bendražygiais nusipirkome bilietus į Pasaulio futbolo čempionato kovas Karaliaučiuje.

Kilo mintis, paminint Mažosios Lietuvos akto pasirašymo šimtąsias metines šios srities pagrindiniuose miestuose iškelti Mažosios Lietuvos vėliavą, kurią mums Lietuvoje padovanojo Lietuvos Šaulių sąjungos Šilutės kuopos vadas Donatas Jaunius.

Turėjome net dvi vėliavas, nes jei rusai būtų vieną atėmę, tai būtų reikėję ir atsarginės", - pasakojo E.Lukoševičius.

Tam, kad po Karaliaučiaus sritį būtų patogiau keliauti, vyrai nutarė iš Amerikos į Klaipėdos uostą atplukdyti savo džipą. Pasitikę jį Klaipėdoje, jie jau netrukus Panemunėje kirto Rusijos Federacijos sieną ir įvažiavo į Tilžę (Sovetską).

Karaliaučiuje Mažosios Lietuvos vėliavą vyrai iškėlė ir prie stadiono, kuriame žiūrėjo Ispanijos-Maroko bei Anglijos-Belgijos komandų atkrintamąsias varžybas, ir pačiame stadione, o E.Lukoševičius savo veidą taip pat papuošė būtent šios vėliavos spalvų dažais.

Jis pasakojo, kad atmosfera stadione buvo labai draugiškai, teko bendrauti su ne vienos šalies sirgaliais, kurie domėjosi, kokios šalies vėliavą turi lietuviai ir spėliojo, kad tai gali būti Vengrijos vėliava - šios šalies vėliavos spalvos išties tokios pat kaip ir istorinės Mažosios Lietuvos vėliavos, tik jos išdėstytos atvirkštine tvarka.

"Mažosios Lietuvos vėliavą iškėlėme ir prie Karaliaučiaus katedros, ir prie Liudviko Rėzos paminklo.

Mus ne kartą kalbino vietos žmonės, klausė, kokios tai šalies vėliava, iš kur mes esame, nes amerikietiškas džipas žadino visų smalsumą.

Buvome ir kalbinami vietos televizijos, kurios žurnalistė itin susidomėjo mūsų misija ir net pasikvietė pasisvečiuoti pas save į namus.

Dabar, kai ši kelionė jau baigėsi, net patys stebimės, kad neužkliuvome Rusijos saugumiečiams, nebuvome sulaikyti.

Kai kas net sako, kad gal patys esame kokie agentai, kad taip gerai viskas baigėsi", - šypsojosi svečias iš Čikagos.

Tiesa, vieno incidento būta - kai Amerikos lietuviai lankėsi Piliavos (dabar-Baltijskas) mieste, kuriame dar nuo 1945 metų veikia didžiausia Rusijos karinio laivyno bazė ir pats miestas užsieniečiams yra beveik uždaras, juos buvo sustabdę atitinkamų tarnybų pareigūnai, kurie buvo paėmę dokumentus ir domėjosi svečių kelionės tikslais, maršrutu ir kitais dalykais, jų dėmesį atkreipė ir automobilis.

Vis dėlto po kiek laiko vyrai buvo paleisti ir išvažiavo iš šio uždaro miesto.

"Mažosios Lietuvos vėliava niekam neužkliuvo galbūt todėl, kad rusai jos neatpažįsta ir nežino, ką ji reiškia. Mes šią vėliavą iškėlėme ne tik Tilžėje, Karaliaučiuje ar Piliavoje, bet taip pat ir kituose srities miestuose - Raušiuose (Svetlogorske), Krante (Zelenogradske), Lazdynuose (Krasnoznamenske).

Ir iškėlėme ne kažkur miesto pakraštyje, bet centre, aikštėse, ten, kur būna daugiausia žmonių. Mums tai buvo labai svarbu", - pasakojo E. Lukoševičius.

Visas vietas, kur vėliava buvo iškelta, Čikagos lietuviai nufotografavo ir įamžino. Dabar jie ruošiasi Tilžės akto minėjimui rudenį.

Seime ta proga bus surengta iškilminga konferencija, o Lietuvos šauliai kartu su išeivijos šauliais ruošiasi šią datą minėti Pagėgiuose šių metų lapkričio 30-ąją. Čia taip pat bus prisimintas iš Pagėgių kilęs Vyties Kryžiaus ordino kavalierius majoras Jonas Šimkus.

Jis dalyvavo kautynėse su bolševikais ir lenkais, tarnavo įvairiuose kariuomenės pulkuose ir Ginklavimosi valdyboje, už pasižymėjimą ir narsą apdovanotas įvairiais apdovanojimais.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, J. Šimkus su šeima emigravo į Vakarus, o 1949 m. metais su šeima atsidūrė JAV, apsigyveno Detroite, kur aktyviai įsijungė į lietuvių bendruomenės veiklą.

Jis aktyviai pasireiškė Detroito lietuvių bendruomenės, St. Butkaus šaulių kuopos, VLIK'o ir lietuvių evangelikų liuteronų bažnyčios veikloje, rėmė lietuviškos spaudos leidimą, įvairius tautinius fondus, Vašingtone ir Niujorke Lietuvių bendruomenės organizuotose akcijose prieš sovietinę okupaciją. J.Šimkus mirė Detroite 1968 m. balandžio 10 dieną.

"Įamžinti tokio žmogaus atminimą - mūsų garbės reikalas, tad tądien bus atidengta atminimo lenta ir jam, ir savanoriui Jurgiui Civinskui. Svarbu ir tai, kad J.Šimkaus giminaitis Jonas Šimkus šiandien yra JAV Kongreso narys ir tikimasi, kad jį pavyks pakviesti į šias iškilmes.

Su J. Šimkaus vaikais - sūnum Algirdu, gyvenančiu netoli Vašingtono ir Mičigane įsikūrusia dukra Beatriče palaikome ryšius", - sakė svečias iš Čikagos.

Įdomu ir tai, kad Amerikoje Colensville miestelyje buvo įkurta pirmoji mažlietuvių (išeivių iš Mažosios Lietuvos) parapija, vadovaujama kunigo Martyno Keturakaičio.

Šio nedidelio, apie 25 tūkstančius gyventojų turinčio miestelio bendruomenės aktyvas jau pernai pareiškė norą susieti Colensville miestelį ir Pagėgius draugystės, kultūrinių mainų ir bendradarbiavimo saitais. Kongresmenas J. Šimkus taip pat gimė šiame miestelyje.

Taigi darbų, sumanymų svečias iš Čikagos, aktyvus Šaulių sąjungos valdybos narys E. Lukoševičius turi tikrai daug.

Šįkart Lietuvoje jis viešės visą vasarą, ir jau šiomis dienomis jis vėl sugrįžo į Mažąją Lietuvą, lankė Karaliaučiaus srities nedidelius miestelius, buvo užsukęs ir į rašytojo Kristijono Donelaičio muziejų Tolminkiemyje.

Per likusį laiką čikagiškis dar planuoja pasiekti ir Vengriją, aplankyti vietas, susijusias su Vilniaus universiteto įkūrėju Steponu Batoru, nes pats yra baigęs šį universitetą.

P.S. Rusijos valstybinis TV 1 kanalas Karaliaučiuje Pasulio futbolo čempionato metu ėmė iš mūsų interviu. Pradėjus kalbėti apie Mažosios Lietuvos veliavą bet koks tolimesnis interviu buvo nutrauktas. Šis "Draugo" specialaus korespondento Lietuvoje A.Vaškevičiaus straipsnis buvo skirtas "Draugo" laikraščiui Čikagoje. Deja laikraščio redaktorė Ramune Lapas atsisakė jį spausdinti.

Mažosios Lietuvos vėliava - prie futbolo stadiono Karaliaučiuje, prie L.Rėzos paminklo Karaliaučiuje, prie Karaliaučiaus katedros,

Nuotraukų galerija

 

© asmeninio archyvo nuotr.

asmeninio archyvo nuotr.

 

asmeninio archyvo nuotr.

 

asmeninio archyvo nuotr.

 

asmeninio archyvo nuotr.

 

asmeninio archyvo nuotr.

 

asmeninio archyvo nuotr.

 

asmeninio archyvo nuotr.

 

asmeninio archyvo nuotr.

 

asmeninio archyvo nuotr.

 

asmeninio archyvo nuotr.

 

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Elfas-antrininkui troliui 217.182.175.63

2018-08-26   20:51

IP: 90.131.45.215

Ir vėl prisišniojei,laikyk raidės byra:)

tarp kitko

2018-08-26   20:06

IP: 217.182.175.63

apie neseniai paleistą nepriklausomų šalių "nepriklausomų" žiniasklaidų antį, atseit Laima Vaikulė palaikant Ukrainą ar pagal savo asmeninius įsitikinimus niekada nevažiuos į Krymą", tai vakar Kremliaus propaganda rodė intervių su Laima, kur ji sako, kad ji negali važiuot į Krymą ne todėl kad nenori, o todėl, kad tai draudžia jos šalies (Latvijos) įstatymai. Paklausius, ar važiuotų, sakė važiuos visur, kur jai neuždrausta. O apie tai, kad ją kažkaip už tai "skriaudžia" rusai net kalbos būt negali, pasirodydama federaliniuose kanaluose ir draugaudama su Pugačiovą ir kt. niekuo ji nėra nuskriausta "už savo įsitikinimus" kaip čia jums paišo nepriklausoma geltonoji presa. Nepriklausoma nuo tiesos tai faktas.

Elfas

2018-08-26   19:35

IP: 217.182.175.63

Visiškai palaikau komentatotius, rašykim kolektyvinį laišlą Angelai, lai sugrąžina mums Karaliaučių! Kiek mes galim kentėt?

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Mažoji Lietuva

Antanas Smetona neabejotinai yra viena iškiliausių Lietuvos valstybės asmenybių. Jis itin reikšmingas...

Antano Smetonos pėdsakas Klaipėdoje nuotrauka, foto

Klaipėdos krašte nuo 1924 iki 1939 metų vienas po kito darbavosi devyni...

Klaipėdos krašto gubernatoriai nuotrauka, foto

Martynas Mažvydas, davęs Lietuvai pirmąją lietuvišką knygą, pirmąją lietuvišką abėcėlę, išmokęs melstis...

Ar grąžinsime skolą Martynui Mažvydui? nuotrauka, foto

Klaipėdos rajono savivaldybė šiemet jau gavo 12 prašymų kompensuoti vilkų padarytą žalą....

Klaipėdos rajone siaučia vilkai nuotrauka, foto

100–mečio „Švyturių ralio“ dalyviai tyrinėjo Neringą (papildyta galerija) nuotrauka, foto

Automobiliai, Startavo 6-asis „Švyturių ralis“, kuriame dalyvaus 80-imt iš anksto užsiregistravusių automobilių ekipažų...

Antano Smetonos pėdsakas Klaipėdoje nuotrauka, foto

Mažoji Lietuva, Antanas Smetona neabejotinai yra viena iškiliausių Lietuvos valstybės asmenybių. Jis itin reikšmingas...

„Neptūnas-Akvaservis“ – draugiško turnyro Tauragėje čempionas nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos „Neptūnas-Akvaservis“ krepšininkai triumfavo Tauragėje vykusiame draugiškame keturių komandų Vytauto...

Klaipėdoje - nemokamos regbio rungtynės nuotrauka, foto

Sportas, ŠIEMET kelių veteranų entuziastų pastangomis buvo atkurta "Klaipėdos kovos" vyrų regbio komanda....

Mažoji Lietuva, Paskelbta prieš 11 val.

Sportas, Paskelbta prieš 12 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...