Žvanginsim ginklais ar pinigais?

Žvanginsim ginklais ar pinigais?

Ukrainos įvykių kontekste ir Lietuvoje vis garsiau svarstoma, kaip sustiprinti šalies gynybą ar bent jau atitikti NATO standartus, įgyvendinant ankstesnius aljanso narių susitarimus skirti gynybai 2 proc. BVP. Kur iš tikrųjų reikėtų naudoti finansinius išteklius? Ko labiausiai reikia Lietuvos kariuomenei? Apie tai „Vakaro žinios“ kalbėjosi su pirmuoju Lietuvos krašto apsaugos vadovu, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataru Audriumi Butkevičiumi.

- Lietuvoje vėl suintensyvėjo diskusijos dėl 2 proc. BVP skyrimo šalies gynybai, tačiau iš diskusijų turinio galima suprasti, kad niekas iki šiol negali tiksliai pasakyti, kur tuos pinigus būtų racionaliausia panaudoti.

- Esmė ta ir yra, kad tie sutarti 2 proc. BVP niekada nebuvo skirti, Lietuva niekada nevykdė savo įsipareigojimų partneriams, kažkodėl galvodama, kad partneriai savo įsipareigojimus Lietuvai turi vykdyti. Tas kaimietiškas įsitikinimas, kad tau visi aplinkui yra skolingi, o tu - niekam, ir yra pati didžiausia grėsmė Lietuvos saugumui. Antra vertus, Lietuva pati sunaikino savo valstybės karinį parengimą kaip idėją, kaip programą. Kai mes turėjome karo prievolininkus, pašaukdami tuos žmones į kariuomenę, tai skleisdavome atitinkamas žinias visuomenėje ir visą laiką turėjome tam tikrą skaičių žmonių, kurie geriau ar blogiau yra parengti ir gali būti pakviesti, ištikus krizei. Dabar gi, bandydami sutaupyti, Lietuvos politikai pavertė Krašto apsaugos ministeriją sanatorija, kurioje yra vadinamieji kariai profesionalai, puikiai parengti dalyvauti tarptautinėse operacijose, tačiau jų yra elementariai per mažai...

- Būtent praėjusią savaitę vyko kariuomenės ir kelių visuomenės veikėjų diskusija, kurios metu buvo nagrinėjamas klausimas - kokius pėstininkų šarvuočius reikėtų mums nusipirkti. O kur paimti tų pačių pėstininkų?

- Mums yra reikalinga ginkluotė, kuri galėtų veikti kaip galimo priešo sulaikymo faktorius. Kitaip sakant, potencialus priešininkas dar neprasidėjus kariniams veiksmams turi skaičiuoti potencialius nuostolius. Remiantis šia logika, mes ir turime tokią ginkluotę įsigyti. Aš manau, kad Lietuvos kariuomenei labai daug ko trūksta šiame kontekste. Pirmiausia, kaip mes kovosime su priešininko šarvuota technika? Keliolikos turimų minosvaidžių ar pabūklų šiuolaikinėmis sąlygomis aiškiai nepakanka. Gerai parengtų žmonių, kurie tais ginklais galės pasinaudoti, taip pat nepakanka. Mąstant apie grėsmes Lietuvai, reikia labai gerai išanalizuoti šiandieninį Ukrainos konfliktą. Sunku tikėtis, kad grėsmės bus kitokio pobūdžio negu labai gerai paslėptos, užkamufliuotos, įvairių „savanorių“ pajėgomis pradėtos operacijos. Todėl ir privalome turėti pakankamą ginkluotę, kuri leistų suvaldyti tokias priešininko pajėgas, turint omeny, kad tos pajėgos, kaip ir Ukrainoje, turės šarvuotą techniką, tankus, priešlėktuvinės gynybos sistemas ir t.t.

- Bet juk visi turbūt supranta, kad ir Lietuvoje egzistuoja kokie nors gynybos planai, kažkas slapta nuolat derinama ir tobulinama. Tačiau nematyti, kad vyktų kokios nors pratybos, kuriose dalyvautų mobilizuojami žmonės. Netgi kariuomenėje tarnaujantys profesionalūs kariai atvirai jau kalba, kad niekas nežino, kur pavojaus atveju jiems reikia bėgti, kokį gynybos ruožą užimti, kam prisistatyti - jiems atsako: jūs esate patyrę kariai, tai patys suprasite... Ar toks aplaidus požiūris nėra dar viena grėsmė šalies saugumui?

- Be abejonės, visa nelaimė ir yra, kad mes turime tokius žmones valdžioje, kurie gyvena stručio politikos lygmeniu. Jie ignoruoja grėsmes ir realybę. Galime prisiminti dar sovietiniais laikais vykdytas civilinės saugos pratybas ar kitus karinius žaidimus. Jie keldavo labai daug juoko, bet vis tiek tai buvo daroma pakankamai tvarkingai, panašiai kaip tai daro skandinavai. Tokie mokymai turi tapti valstybės karinio parengimo dalimi. Šiuo atveju Lietuva remiasi idėja, kad geras dėdulė iš Amerikos mus apgins, kad NATO mus apgins ir kad nieko neturime daryti patys. Žmonėms apskritai skiepijama idėja, kad geriausia išvis būtų išvažiuoti. Klausimas, kas ginsis čia, paliekamas atviras. Suprantu, kad šiandien Lietuvos valdžia seks sena tradicija ir netgi galbūt kai kas turi Lotynų Amerikoje dvarelį tam atvejui, jeigu kas nors užpultų. Bet ką daryti tiems, kurie nesiruošia bėgti, nes tai yra principo klausimas, nes tai yra kiekvieno vyro savigarbos klausimas.

- Neseniai prezidentė pateikė Karo padėties įstatymo pataisas, kuriose parašyta, kad kariuomenę tokiais atvejais papildys Vadovybės apsaugos departamento ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Kitaip sakant, maždaug 2000 žmonių. Nejaugi tikima, kad to pakanka?

- Jeigu prezidentės patarėjai išmoktų galvoti, tai jie pradėtų nuo pasienio apsaugos tarnybos, kuri dar mano laikais taip ir buvo suprojektuota kaip pirmasis mūsų gynybos ešelonas. Ne kas nors kitas, o būtent pasienio apsaugos tarnyba pirmiausia turi būti integruota į gynybinius planus. O tai, kad jie nori pakelti visokius nutukusius raštininkus ir operatyvininkus iš VSD, žinoma, yra pagirtinas reikalas, bet tuomet turi būti vykdomi šitų tarnybų suliejimo ir bendro panaudojimo konkretūs planai. Kad tai būtų daroma, nieko nesigirdi...

- Užtat turime pakankamai daug generolų ir kitų aukštų karininkų...

- Ačiū Dievui, kad kai kurie iš jų jau pilvų atsikratė... Tokio dydžio pajėgoms, kokias turi Lietuva, generolų mes turime gerokai per daug. Bet tai yra visų trečiojo pasaulio šalių problema. Bet dar noriu paminėti ketvirtą komponentą. Tai yra visuomenės rengimas. Priešininkas turi žinoti, kad kiekvienas Lietuvos pilietis yra pasiruošęs panaudoti ginklą. Kad ginsis ne kariuomenė ir netgi ne valstybė, o ginsis visa visuomenė.


Lietuvos ginkluotosios pajėgos

•        Šiuo metu Lietuvos ginkluotąsias pajėgas sudaro beveik 15 300 karių ir tarnautojų (iš jų apie 7800 - profesinės karo tarnybos karių, apie 100 - šauktinių, apie 4700 - karių savanorių ir 2200 - civilių tarnautojų). Generolų ir admirolų - 9, pulkininkų ir jūrų kapitonų - 30, pulkininkų leitenantų ir komandorų - 123, majorų ir komandorų leitenantų - 365.

•        Mūsų Karinių oro pajėgų (KOP) parke yra du čekiški lengvieji atakos lėktuvai „L-39ZA Albatross“, ginkluoti 23 mm aviacinėmis patrankomis, raketomis ir bombomis. Taip pat Čekijoje pagaminti du transporto lėktuvai „Letov L-410 UVP Turbolet“ ir trys Italijoje pagaminti transporto lėktuvai „C-27J Spartan“. Taip pat turime devynis sraigtasparnius Mi-8MTV, tačiau teigiama, kad sraigtasparnių parką ketinama atnaujinti. KOP taip pat turi kelis lėktuvus An-2, Jak-18 ir Jak-52, naudojamus pradinei orlaivių įgulų parengčiai, taikinių imitavimui, žvalgybai ir parašiutiniam rengimui. KOP šiuo metu tarnauja ir dirba apie 1200 profesionaliosios karo tarnybos karių ir civilių tarnautojų.

•        Karo laivų flotilę šiuo metu sudaro daugiau nei 10 laivų: 5 patruliniai laivai, 2 minų paieškos laivai, 1 vadovavimo ir aprūpinimo laivas, 1 fregata (planuojama nurašyti), 3 uosto kateriai ir 1 laivas paieškos bei gelbėjimo operacijoms. 2007 m. Lietuvos karinės jūrų pajėgos įsigijo 3 daugiafunkcius „Flyvefisken“ klasės patrulinius laivus iš Danijos karališkojo laivyno. 2008 m. pasirašyta sutartis dėl dviejų „Hunt“ klasės išminavimo laivų pirkimo iš Jungtinės Karalystės.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder