2018 m. liepos 20 d. 06:00 val., penktadienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Lietuvos naujienos

Lietuvos naujienos

Vygaudas Ušackas: Ar Rusija puls Lietuvą?

(11)

Vygaudas Ušackas: Ar Rusija puls Lietuvą? nuotrauka, foto

Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas.

© Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Geopolitinė įtampa regione auga. Karinę įtampą Rytų Ukrainoje pastarosiomis savaitėmis didina žuvusiųjų skaičius. Rusijos ir Baltarusijos rengiamos pratybos „Zapad 2017“ mūsų pasienyje sutelks didžiulę karinę galią. Artėjant Lietuvos valstybingumo atkūrimo šventei augantis nesaugumo jausmas mums dar kartą primena: negalime laisvės priimti kaip duotybės. Už laisvę tenka ir teks nuolat kovoti.

Grėsmingai nuskambėjęs Lietuvos prezidentės pareiškimas, jog pratybomis „Zapad 2017“ ruošiamasi karui su Vakarais, turbūt įkvėpė mūsų draugus Vašingtone spausti Donaldo Trumpo administraciją skirti daugiau dėmesio Baltijos valstybių saugumui.

Tačiau tai neišvengiamai sujaudino Lietuvos piliečius bei prikaustė ne vieno potencialaus investuotojo dėmesį. Pirmąjį šių metų mėnesį išlydėjome dar 15 tūkst. piliečių, deklaravusių išvykimą iš Lietuvos. Triskart daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Būtent tai turėtume laikyti pačia didžiausia grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui ir kiekvieno mūsų gerovei.

Pilietine ir profesionalia diplomato pareiga laikau realių faktų, o ne interpretacijų pagrindu daromus pareiškimus ir veiksmus, kurių adekvati, išsami ir objektyvi analizė yra prielaida teisingiems ir subalansuotiems politiniams sprendimams.

To negali užgožti išgąstis ir baimės sklaida. Juolab tai negali tapti pagrindu abejingumui, atidedant būtinus „namų darbus“: šalies politinio ir ekonominio atsparumo didinimą, sprendimų paiešką dėl sparčiai šalį naikinančios demografinės krizės, tolesnį mūsų gynybinių pajėgumų stiprinimą.

Tad pirmiausia sau patiems turime užduoti tvirtą klausimą: ar reali grėsmė, kad Lietuvą užpuls Rusija, egzistuoja? Jei taip, kaip to išvengti? Laikydamasis konfidencialumo dėl šaltinių ir informacijos, surinktos per konkrečius pokalbius Maskvoje, leisiu pasidalyti situacijos vertinimu.

Rusijos karinių pajėgų koncentravimas Karaliaučiaus srityje bei „Zapad 2017“ pratybos – tai jėgos ir karinių gebėjimų demonstravimas, bet ne ketinimas pulti Lietuvą ar kitas NATO bei ES valstybes.

Kodėl? Lietuva nėra Krymas ar Donbaso regionas, kuriuose išlieka gyventojų palankumas Kremliaus vykdomai ekspansinei politikai. Lietuvoje tokių nuotaikų nėra ir negalėtų būti. Tai puikiai žino ir supranta Rusijos kariniai ir politiniai strategai.

Lygiai taip pat jie supranta, kad invazija į Lietuvą reikštų Karaliaučiaus krašto suluošinimą ar net praradimą dėl galimo regioninio ar net III pasaulinio karo grėsmės. NATO politinė valia ginti Lietuvą demonstruojama realiais mūsų sąjungininkų veiksmais.

Lietuvoje jau dislokuoti 1000 rotacinių Vokietijos karių. NATO Rytų flangas sustiprintas reikšmingomis 4000 JAV ir po 1000 Britanijos ir Kanados karinėmis pajėgomis Lenkijoje, Estijoje ir Latvijoje. Kremliui – tai akivaizdi žinia, jog Baltijos valstybių gynyba nėra grindžiama vien nacionalinėmis pajėgomis.

Tai galingiausio pasaulio karinio aljanso įsipareigojimas ir egzistuojanti politinė valia ginti savo sąjungininkus. Mūsų ryžtas ginti Tėvynę ir sąjungininkų parama – stipriausi agresiją stabdantys veiksniai.

Kita vertus, privalome suklusti dėl provokacinių Rusijos veiksmų. Prieš keletą dienų naujajai JAV administracijai pristatytos Carnegie Instituto ir Čikagos globalių reikalų tarybos parengtos rekomendacijos dėl „JAV politikos Rusijos, Ukrainos ir Eurazijos atžvilgiu“. Jas rengė aukščiausio lygio tarptautinės politikos ir gynybos ekspertai iš JAV ir Europos. Būdamas vienu šios grupės narių, turiu teisę pasidalyti dalimi jos darbo rezultatų.

Rekomendacijose pabrėžiama: „Rusijos provokaciniai kariniai veiksmai kelia realią grėsmę tiesioginiam kariniam konfliktui dėl klaidos arba dėl nepakankamo ryšio, nesusikalbėjimo tarp kariškių pasekmės.“ Rusija ir JAV yra sutarusios dėl taisyklių, kaip vykdomos karinės operacijos ir pratybos per taiką.

Reali konflikto grėsmė kyla dėl galimo taisyklių nesilaikymo, būtent: dėl nelaimingo atsitikimo, žmogiškosios klaidos, sprendimų, priimtų dėl neadekvataus kitos pusės ketinimų vertinimo, dėl komunikacijos kanalų tarp kariškių (military-to-military channels) praradimo.

Štai kodėl JAV strategai rekomenduoja, kad D.Trumpo administracija ne tik besąlygiškai laikytųsi įsipareigojimo ginti NATO sąjungininkus, stiprinti NATO Rytų flango (taip pat ir Baltijos šalių) gynybinius pajėgumus, išvien su ES didinti paramą Ukrainos reformoms, atgrasant Rusiją nuo tolesnės agresijos, bet ir atkurti sklandžius ryšius tarp JAV/NATO valstybių ir Rusijos kariškių.

Nuskambėjus pareiškimams apie per „Zapad 2017“ pratybas koncentruojamas milžiniškas ir agresyvias pajėgas, demonstratyviai ruošiantis karui su Vakarais, žodžius privalo nedelsiant sekti konkretūs darbai. Iki šių pajėgų susitelkimo mūsų pasienyje liko vos pusmetis. Nebepakanka prašyti Vakarų partnerių papildomų saugumo garantijų.

Ką daryti mums, Lietuvai?

Žodžius privalo nedelsiant sekti konkretūs darbai. Iki šių pajėgų susitelkimo mūsų pasienyje liko vos pusmetis. Nebepakanka prašyti Vakarų partnerių papildomų saugumo garantijų.

Išskirtinos keturios prioritetinės priemonės, kurias kryptingai ir sistemingai įgyvendinusi Lietuva sutelktų istorines savo saugumo garantijas.

Vykdykime subalansuotą krizių stebėseną ir valdymą. Jei turima informacija kelia grėsmingą nerimą, visų pirma, būtina nedelsiant nacionaliniu lygiu išsamiai įvertinti realias bei numatomas grėsmes, koordinuotai siūlant sprendimus jų valdymui nacionaliniu lygmeniu ir išvien su sąjungininkais. Valstybės saugumo departamento pažymų ir Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento žvalgybinės informacijos nepakaks.

Turėtume, kaip galima greičiau, detalizuoti ir įgyvendinti premjero Sauliaus Skvernelio siūlymą steigti Vyriausybės krizių valdymo centrą, kuris užtikrintų visapusišką geopolitinių įtampų bei ekstremalių situacijų stebėseną, analizę bei sprendimų projektų formulavimą Valstybės vadovams.

Toks krizių valdymo centras prie Vyriausybės vykdytų kasdienį situacijos monitoringą, bet to neužtenka. Prasminga įsteigti ir platesnio spektro įdėjų „kalvę“ (think tank), kuri vertintų ilgalaikių grėsmių dinamikas visuomenėje, tikrintų krizių valdymo mechanizmus pasitelkiant šiuolaikines metodikas, tokias kaip ekstremalių situacijų simuliacijas bei sąlyginį planavimą.

Todėl čia kritiškai svarbu vadovautis geriausia tarptautine praktika. JAV administracijos užsakymu, pasitelkus geriausius ir profesionaliausius karinius, diplomatinius, energetikos, žvalgybos, kibernetinių grėsmių ir kitų sričių ekspertus, tokio pobūdžio simuliacinės pratybos organizuojamos Džordžo Vašingtono ar Merilendo universitetų strateginių krizių simuliaciniuose centruose. Jose teko dalyvauti ir tiesiogiai įsitikinti jų veiksmingumu.

Tad toks centras turėtų būti steigiamas viename iš Lietuvos universitetų, kuriame profesionaliai, pagal pažangiausią praktiką, būtų galima vykdyti krizių stebėseną, analizę bei organizuoti kompleksines simuliacines pratybas, į kurias galėtų būti kviečiami dalyvauti ne tik atitinkamų valstybinių institucijų, bet ir akademinės, ekspertinės visuomenės atstovai. Tai būtų ne tik atsako į kylančias grėsmes formavimas, bet ir visapusiškų, profesionalia analize paremtų prevencinių siūlymų ir rekomendacijų epicentras: kaip valdyti krizinius momentus, kokių sprendimų imtis juos deeskaluojant.

Pagaliau, tai būtų labai konkretus įnašas, ruošiant nešališkus, subalansuota informacija grįstus, pasvertus politinius sprendimus, leidžiančius tinkamai paruošti reikiamus valstybės institucijų, visuomenės veiksmus, numatant būtiną elgesį kilus ekstremalioms situacijoms.

Hibridinio karo epochoje – toks sprendimas ypač svarbus ir reikalingas.

Didinkime Lietuvos gynybinius pajėgumus ir jų indėlį NATO ir ES misijose. Lietuvos politinės vadovybės sprendimai spartinti prieš 12 metų prisiimtą įsipareigojimą skirti gynybai 2% BVP sulaukė net D.Trumpo pagyros. Vasario 16-osios dienos sveikinimo laiške Lietuvos prezidentei D.Trumpas vadina Lietuvą „drauge“ ir „vertinama NATO sąjungininke, kuri rodo pavyzdį kitiems, vykdydama įsipareigojimus mūsų bendrai gynybai“.

Šiuos sprendimus būtina įgyvendinti. Taip pat tęsti paramą NATO Afganistane, kur vėl buriamos papildomos sąjungininkų pajėgos. Turėtume sumaniai skirti „nišinį“ ir konkretų indėlį karinėje ir diplomatinėje veikloje kovoje prieš Islamo valstybę. Dar svarbiau, puoselėti jaunimo pagarbą ir pasididžiavimą Lietuvos kariuomene, skatinti juos tapti savanoriais ir šauktiniais.

Lietuvos politinė ir akademinė visuomenė taip pat turėtų aktyviau diskutuoti, koks bus Lietuvos indėlis ir dalyvavimas, įgyvendinant ES gynybos veiksmų planą. ES yra ekonominė, diplomatinė ir taikos supergalia. Dalis ES valstybių siekia daryti konkrečius žingsnius link tikros ES saugumo ir gynybos ar net bendros ES kariuomenės.

Mes turime būti pasiruošę suteikti savo intelektualinį ir konkretų karinį įnašą. EK Prezidentas J.-C.Junckeris yra pažymėjęs: „Bendros ginkluotosios pajėgos leistų ES „įtikinamai“ reaguoti į grėsmes taikai kurios nors savo narės arba kaimyninės šalies teritorijoje. Europos armija nebūtų kuriama, kad iškart būtų panaudota, tačiau bendra Europos armija pasiųstų Rusijai aiškią žinią, kad esame rimtai nusiteikę ginti europines vertybes.“

Mano nuomone, Lietuvos nacionalinis interesas yra būti ES integracinių procesų branduolyje, tuo atveju jei ES pajudėtų link kelių greičių, bet svarbiausia – vienos krypties Europos. Be abejonės, privalome išsaugoti ir istorijos patikrintą NATO sutartyje įtvirtintą Transatlantinio kolektyvinio saugumo sąsają su JAV ir Kanada.

Sutelkime santykius su Lenkija ir didinkime paramą Ukrainai. Džiugina Vyriausybės pastangos sugrąžinti strateginį dėmesį santykiams su Lenkija. Turime siekti sutelkti nors dalį istorinės „Abiejų Tautų Respublikos“ solidarumo dvasios, stiprinant energetinį, karinį, politinį ir ekonominį bendradarbiavimą. Sutelkti politinę valią bei atsakingai išspręsti mūsų santykiams kenkiančius dirgiklius: lenkiškų pavardžių ir gatvių pavadinimų rašybą. Lietuvių ir lenkų sukilimų mūšiuose 1831 ir 1863 metais gimęs šūkis „Už jūsų ir mūsų laisvę“ turi būti mūsų kelrodžiu tiek sprendžiant konkrečius dvišalius santykius, tiek atremiant šiuolaikines saugumo grėsmes.

Šiomis vertybėmis grįskime paramą ir mums artimos, ypač svarbios šalies – Ukrainos – prioritetinius uždavinius jos sunkiame kelyje į euroatlantinę bendruomenę per demokratijos stiprinimą. Ministro L.Linkevičiaus solidarumo vizitas karo veiksmų nuniokotose Kramatorske ir Avdijivkoje atkreipė pasaulio dėmesį į besitęsiančias separatistų atakas. Tai įgalins ministrą autoritetingai liudyti Vakarų sąjungininkams apie Ukrainos ir viso regiono padėtį, būtinumą visiškai įgyvendinti Minsko susitarimus, atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą, dar labiau remti vykdomas Ukrainos ekonomines, gynybines ir antikorupcines reformas.

Pasiekime Rusijos piliečius. „Kietojo saugumo“ iššūkiai jau aptarti ir, akivaizdu, kad dar kurį laiką Vakarų ir Rusijos santykiuose įtampa neslūgs. Santykius temdys „pasaulėžiūrų konfliktas“: skirtingai vertiname piliečio ir valstybės santykį, tarptautinių santykių principus ir būtinumą gerbti kitos šalies teritorinį vientisumą, laisvę pasirinkti sąjungininkus ir integracijos kelią.

Išnaudojant ES įtaką ir svertus, atsakydami į nelegalią Krymo aneksiją, konfliktą Rytų Ukrainoje, 28 valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, taiko tikslingas personalines ir finansines sankcijas kai kurių Rusijos veikėjų ir įmonių atžvilgiu. Taip pat apriboti aukščiausio lygio kontaktai, sustabdyti „oficialūs“ dialogai ir kai kurios anksčiau ruoštos sutartys.

Tačiau yra atskirų dvišalių santykių momentų, kuriuos galėtume spręsti išradingiau ir sumaniau. Rusija yra ir išliks mūsų kaimynė. Rusija išlieka didžiausia Lietuvos prekybos partnerė. Nesutinkame ir priešinamės ekspansinei Rusijos politikai, tačiau „nedaryti nieko“ – nėra išmintinga politika. Rusijos opozicijos atstovai su malonumu atvyksta į Lietuvą.

Persikelia į Vilnių kai kurios nevyriausybinės organizacijos dėl jų narių persekiojimo. Lietuvą mielai rinktųsi daugiau Rusijos verslininkų ir investuotojų, tačiau juos atgraso biurokratinės procedūros, siekiant steigti verslą ar gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Nacionalinio saugumo reikalavimus atitinkantis, skaidrumo kriterijų besilaikantis verslas ir inovatyvios investicijos prisidėtų prie mūsų ūkio konkurencingumo bei augimo.

Lietuva taip pat turėtų tapti pastebima partnere išvien su Suomija, Estija, Latvija ir Lenkija įgyvendinant „Bendradarbiavimo per sieną“ su Rusijos kaimyniniais rajonais programą, kuriai ES 2014–2020 metams skyrė 173,7 mln. Eur. Lietuvos ir Karaliaučiaus srities bendradarbiavimo programai buvo skirta 19 mln. Eur. Tačiau, dėl įvairiausių vėlavimų, jau prarasti 2 mln. Eur.

Be to, viena problemiškiausių sričių išlieka ryšių su akademine bendruomene ir studentų mainų skatinimas. Net ir vykstant intensyviai antivakarietiškai propagandai, Rusijos universitetai ir studentija yra aktyviausi dalyviai ES „Erasmus+“ bei „Jean Monnet“ mainų programose.

Vien 2017-aisiais beveik 4000 Rusijos studentų už ES stipendijas mokysis valstybių narių universitetuose. Tam iš ES biudžeto skiriame 26 mln. Eur. 78 studentai iš Rusijos mokysis ir devyniuose Lietuvos universitetuose. O aktyvesnis Lietuvos aukštųjų mokyklų dalyvavimas mainų programose su Rusijos universitetais prisidėtų prie šios šalies jaunosios kartos lavinimo, geriau pažįstant kaimynus bei patiriant laisvos ir demokratinės visuomenės privalumus, kuriuos vieną dieną, tikime, jie įdiegs ir savo šalyje.

Vygaudas Ušackas yra Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

2017-02-22   10:08

IP: 46.249.171.62

Prognozai tokie- ne tik RUSAI neka ne puls, dar toliau sumazes kara tikimibe pasaulie- dabar pagridine taikinis JSLAMO valstibe (IDIŠ). Tegul "šunius loja" pagal savo fiziologine savibe...
P.S.Patikekite, ko aštreu gasdinimas karui- to daugiau žmones supranto "IŠ KUR VEJAS PUČIA"...

eilinis ušastas šakalas

2017-02-21   01:53

IP: 207.244.66.70

bando pateisinti savo dykaduonišką egzistavimą.. kaip gi, kaip gi - rusai puola..sakyk ką nori, daryk ką nori. Geoplitikas jo banas dar vienas atsirado. Didysis karys už laisvę.... Nelotum ant Rusijos - kas tu būtum toks?

nu nu

2017-02-21   01:10

IP: 151.228.132.188

Sveiki atvyke i demokratine Lietuva mieli pabegeliai! Mes jus nekantriai laukiame.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Lietuvos naujienos

Sekmadienį minimas Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio trisdešimtmetis. 1988 m. birželio 3 d. Lietuvos...

Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiui - 30 metų nuotrauka, foto

"Ir ko gi gyvenime nenutinka, - socialiniuose tinkluose patirtais įspūdžiais su draugais...

Kaip Paulius Lileikis Landsbergį pavadavo nuotrauka, foto

Tropiniais karščiais lepinę Lietuvai orai nesitrauks iki kitos savaitės. Šeštadienį galimi...

Po karščių sulauksime lietaus, kitą savaitę bus vėsiau nuotrauka, foto

Alytaus rotušės aikštėje penktadienį į Jungtinių Tautų (JT) vadovaujamą situacijos stabilizavimo...

Į operaciją Malyje išlydėti Lietuvos kariai nuotrauka, foto

Įspėja BMW savininkus: į juos nusitaikė ištisos gaujos nuotrauka, foto

Kriminalai, Klaipėdoje atgijo mašinvagiai – per vieną naktį išdaužus trijų automobilių BMW langų...

Krantinės rekonstruotos nestabdant krovos nuotrauka, foto

Jūra, Klaipėdos uoste įsigudrinta rekonstruoti krantines nestabdant darbų krovos kompanijoje. Tai padaryti nebuvo...

Klaipėdos regionas formuos plėtros strategiją nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Klaipėdos regiono savivaldybės formuos vieningą turizmo ir žemės ūkio sektorių viziją 2030...

Inovatyvios karinės technologijos - nauja niša verslui nuotrauka, foto

Ūkis, Prieš keletą savaičių Europos Parlamentas pritarė pirmajai ES gynybos pramonės naujovių ir...

Kriminalai, Paskelbta prieš 9 val.

Jūra, Paskelbta prieš 13 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 13 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...