Žmonės nyksta, išrinktieji - ne
1992-aisiais, kai Tauta referendumu patvirtino Lietuvos Konstituciją, numatančią, kad Seimą sudaro 141 Seimo narys, mūsų šalyje buvo 3 mln. 703 tūkst. 300 žmonių. Vienam parlamentarui teko atstovauti vidutiniškai 26 281 gyventojui. O šių metų spalį, Statistikos departamento skaičiavimais, Lietuvoje teliko 2 mln. 895 tūkst. 993 gyventojai, o parlamentarų skaičius išliko toks pat. Todėl dabar kiekvienas jų atstovauja vidutiniškai jau tik 20 539 žmonėms. Atstovaujamųjų skaičius sumažėjo 5747, arba 22 proc. Tad būtų visiškai natūralu, kad tokia pat dalimi sumažėtų ir deputatų skaičius. Jų liktų 110. Siūlymų mažinti parlamentarų skaičių būta ne vienas, tačiau Seimas kaip nesimažina, taip nesimažina.
Argumentų nesiklauso
Bene pastarąjį kartą toks siūlymas Seime registruotas pernai. Tada parlamentarų grupė deputatų skaičių pasiūlė apkarpyti iki 101. Iniciatorių teigimu, Lietuva yra tarp Europos valstybių, kuriose vienam parlamentarui tenka mažiausiai gyventojų. Didesnėse valstybėse vienas parlamentaras atstovauja vidutiniškai dvigubai didesniam skaičiui nei Lietuvoje. Jie savo siūlymą argumentavo ne tik lygindami su kitų valstybių praktika, bet ir aiškindami, kad taip būtų sutaupyta, nes nereikėtų algų mokėti ne tik daliai politikų, bet ir gausiai jų patarėjų, padėjėjų armijai, nereikėtų tiek mašinų ir t.t. Be to, esą pagrindinė Lietuvos teisinė bazė jau suformuota, didžioji dalis ES teisės aktų perkelta, darbo gerokai sumažėjo, o tai rodo ir faktas, kad neretai vakariniai posėdžiai baigiasi per 2 valandas.
Aišku, į šiuos argumentus, kaip ir į visus ankstesnius, nebuvo atsižvelgta. Seimas nesusimažino. Tačiau dabar kažką daryti vis tiek reikės. Žmonės iš kai kurių rinkimų apygardų taip masiškai emigravo, kad jose rinkėjų skaičius tapo keliasdešimt procentų mažesnis nei kitose. O Konstitucinis Teismas išaiškino, kad tai prieštarauja Konstitucijai. Negana to, Teismo pirmininkas Dainius Žalimas leido sau nuspręsti, kad nuokrypis tarp apygardų skaičiaus negali viršyti 10 proc. vidurkio, nors apie jokius procentus Konstitucijoje nekalbama. Galbūt geriausia mažas apygardas sujungti? Taip ir parlamentarų skaičius sumažėtų.
Niekada nenorės susimažinti
O europarlamentaras Valentinas Mazuronis mano, kad yra kitas sprendimo būdas - mažinti parlamentarų skaičių. Beje, kai buvo Seimo narys, jis Seimą buvo siūlęs sumažinti iki 71 nario. Kai kurie politologai, teisininkai tvirtina, esą parlamentarų skaičiaus mažinti vien todėl, kad sumažėjo gyventojų, negalima, nes rinkėjų skaičius esą beveik nesumažėjo, dalis jų tik tiesiog emigravo. V.Mazuronis jiems turi kontrargumentų: juk Seimo nariai dirba saviems gyventojams, o ne emigrantams, kurie net ir pagal kitus įstatymus gyvena.
„Be to, užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių net negalima vadinti rinkėjais, nes iš esmės jie rinkimuose nedalyvauja. Jų visų balsai suplaukia į Naujamiesčio rinkimų apygardą. Iš užsienio į ją suplaukia tik keli tūkstančiai balsų. Todėl akivaizdu, kad mažėjant gyventojų skaičiui reikia mažinti ir Seimo narių skaičių. Nes visose valstybėse parlamentarų skaičius tvirtinamas proporcingai gyventojų skaičiui. Bet Seimo narių skaičius įtvirtintas Konstitucijoje, o ją gali keisti tik Tauta referendumu (bet jį surengti labai sunku) arba patys Seimo nariai. O jie to niekada nenorės daryti, nes dauguma parlamentarų siekia būti perrinkti. Sumažinus Seimo narių skaičių perrinkimo galimybė sumažėtų, o niekas to nenori. Tai ir yra ta nenoro mažinti parlamentarų skaičių priežastis“, - įsitikinęs V.Mazuronis.
Užsisėdėjo per ilgai
Europarlamentaras mano, kad būtų galima atsisakyti parlamentarų rinkimo per partinius sąrašus. Tada, jo nuomone, mažiau šansų būtų į Seimą patekti „amžiniems“, įsisenėjusiems parlamentarams. Nors, pasak jo, galima būtų šią problemą išspręsti ir kitaip. Pavyzdžiui, įtvirtinus nuostatą, kad tas pats žmogus negali būti renkamas 3, 4 ar 5 kadencijas iš eilės.
„Šis klausimas tikrai turėtų būti diskutuojamas. Bet aš diskusiją kelčiau ne tik dėl „amžinų“ Seimo narių, bet ir dėl „amžinų“ merų. Juk jie daugiausia valdžioje išsilaiko tik todėl, kad per ilgą laiką yra susikūrę administracinę struktūrą, kad prieš juos niekam neįmanoma pakovoti. Panašiai yra ir su ilgalaikiais Seimo nariais. Todėl kadencijų ribojimas tikrai nepakenktų. Juo labiau kad mes patys juokiamės iš kitų šalių, kaip Baltarusijos, kur yra amžinas prezidentas. O pas mus yra įsisenėjusių Seimo narių“, - tvirtino V.Mazuronis.
Kauno technologijos universiteto profesorius politologas Algis Krupavičius irgi tvirtina, kad kai kurie Seimo nariai pernelyg ilgai užsisėdėjo, o tai gresia stagnacija, tačiau mano, kad įvesti draudimą dirbti kelias kadencijas iš eilės būtų demokratijos pažeidimas.
„Paskutinę žodžio teisę turėtų turėti rinkėjai. Jei rinkėjai nori, kad Seimo narys dirbtų 5 ar 6 kadencijas iš eilės, jiems uždrausti dėl to balsuoti negalima. Aišku, demokratija nėra geriausias valdymo būdas, bet geresnis dar nėra sugalvotas“, - tvirtino politologas.
Nesijaučia įsisenėjusi
Tiesa, patys įsisenėję parlamentarai tokie nesijaučia. Net 15 Seimo narių yra renkami į parlamentą nuo 1996-ųjų, Emanuelis Zingeris ir Rasa Juknevičienė - net nuo 1990-ųjų (tiesa, pirmasis praleido 2000-2004 m. kadenciją, antroji - 1992-1996 m. kadenciją), o Irena Šiaulienė, Andrius Kubilius, Gediminas Kirkilas, Algimantas Salamakinas ir Vilija Aleknaitė-Abramikienė Seime „užsikonservavo“ nuo 1992-ųjų ir sėdi ten be jokios pertraukos.
„Visiškai nesijaučiu įsisenėjusi. Pritarti kadencijų ribojimui nesunku, tačiau parlamentarai - ne prezidentai. Prezidentams kadencijos sugalvotos, kad neįsivyrautų diktatūra. O parlamentuose reikia ne tik jaunatviškos energijos, bet ir patirties, kurios aš labai daug turiu. Kai ateis laikas, kai sušlubuos atmintis ar sveikata, aš pasitrauksiu. Negaliu neigti, kad tiek ilgai sėdint Seime prarandama kvalifikacija, todėl susirasti kitą darbą būtų sunku. Tačiau noriu priminti, kad aš esu ESBO parlamentinės asamblėjos viceprezidentė. Todėl jei aš lengvabūdiškai pasitraukčiau iš Seimo, Lietuva prarastų postą, kurio nėra iki šiol turėjusi niekada. Be to, jaučiu, kad atėjo mano brandos ir žydėjimo laikas“, - prisipažino V.Aleknaitė-Abramikienė.
Juozas ŽILYS, teisininkas, Konstituciją kūrusios darbo grupės pirmininkas:
Kai kūrėme Konstituciją ir joje įtvirtinome, kad Seimą sudaro 141 narys, Lietuvoje buvo vienoks gyventojų skaičius, dabar - visai kitoks. Aišku, koks dabar turi būti Seimo narių skaičius - politinio apsisprendimo, ne teisininkų reikalas. Tačiau, Lietuvoje sumažėjus rinkėjų skaičiui tiek atskirose rinkimų apygardose, tiek visoje šalyje, klausimas dėl parlamentarų skaičiaus sumažinimo tampa aktualus ir visiškai pagrįstas. Juk natūralu, kad kai mažiau gyventojų liko, tai ir jiems tarnaujančių Seimo narių, valstybės tarnautojų reikia mažiau.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą