NATO karinis komitetas Vilniuje susirinko po Velse rugsėjo pradžioje vykusio Aljanso viršūnių susitikimo, kurio metu buvo nuspręsta atnaujinti NATO gynybos planus, kurti ypač greitojo reagavimo karines pajėgas, o Rytų Europoje steigti karinio koordinavimo vadavietes. Tad sąjungininkių kariuomenių vadai į Vilnių atvyko aptarti, kaip konkrečiai įgyvendinti būtinas saugumo ir gynybos priemones, dėl kurių NATO šalių vadovai sutarė Velse.
Šeštadienio rytą NATO karinio komiteto susitikimo dalyvius pasveikino Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Kreipdamasi į Aljanso šalių kariuomenių vadus, Prezidentė pabrėžė, jog NATO yra ir privalo išlikti transatlantinio saugumo garantas. Todėl būtina siekti, kad Velse priimti sprendimai būtų kuo greičiau įgyvendinti ir taptų realiais gynybiniais planais bei konkrečiais veiksmais, sakė šalies vadovė.
Velso viršūnių susitikime, pasak Prezidentūros pranešimo, patvirtintas Pasirengimo veiksmų planas, kuris numato specialias gynybos ir atgrasymo priemones. Nuspręsta pagal realias grėsmes atnaujinti NATO gynybos planus ir Baltijos šalyse įsteigti NATO vadavietes, kurios padėtų priimti Aljanso karinį pastiprinimą ir prisidėtų stiprinant kolektyvinę gynybą, vykdyti nuolatines NATO pratybas Baltijos regione.
NATO šalių vadovai taip pat sutarė sukurti ypač aukštos parengties greitojo reagavimo pajėgas, kurios per labai trumpą laiką galėtų atvykti į pagalbą agresijos atveju, parengti reikalingą infrastruktūrą sąjungininkių kariams priimti ir karinei įrangai Baltijos šalyse laikyti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą