Vertybių perkainojimo metas

Krizės ištikti

"Daiktų ir pinigų kaupimas kaip savaiminis tikslas yra pražūtingas. Niekada nesu matęs, kad paskui katafalką per laidotuvių ceremoniją važiuotų vilkikas su visais velionio daiktais. Atsirinkite, kas jums gyvenime svarbiausia", - tai ištrauka iš elektroniniu būdu platinamo ilgo laiško, raginančio krizės akivaizdoje atsisukti į tikrąsias vertybes.

Laiško autorių pavyko surasti Rygoje. Jis - Dalius Viršilas, eilinis pilietis, ne poetas ir ne rašytojas, dirbantis statybų srityje. Sužinojęs apie interneto erdvėse viešinamas jo mintis, gerokai nustebo.

Tikslo patarinėti vartotojiškoje kultūroje skęstančiai tautai sakosi neturėjęs, laišką rašęs savo tinklalapyje ir taip bandęs prisibelsti iki norinčiųjų gyventi laisvai - ne bankų priespaudoje ir oligarchų sukurtoje demokratijos iliuzijoje.

Ar paliesti pinigų krizės atsisuksime į moralę, rūpi ir dvasinių vertybių sergėtojams. Popiežius Benediktas XVI viešai kreipėsi į tikinčiuosius ir pažymėjo, jog tai, kas šiuo metu vyksta pasaulyje - įrodymas, kad materialūs turtai nieko verti, o "karjeros sėkmės ir turtų siekiantieji statosi savo pilis iš smėlio".

Psichologas, šeimos psichoterapijos specialistas Gediminas Navaitis šios ekonominės suirutės iš kitų, Lietuvą puolusių jau anksčiau, neišskiria. Jis nemano, kad pinigų nuvertėjimas tautą ves katarsio link.

Nelaisvėje - trys kartos

Netikėtai tautos drąsintoju tapęs D. Viršilas dienraščiui prisipažino, jog savo tinklaraštį, pavadintą "Ekovalstybė", sukūrė norėdamas atkreipti žmonių dėmesį į pagrindinę šio amžiaus bėdą - gamtos niokojimą. Jame statybų projektų vykdytojas rašo gyvenimo dienoraštį. Skauda D. Viršilui ne tik dėl niokojamos gamtos, bet ir dėl lietuvių, iki ausų įklimpusių į vartotojiškumo liūną.

Noras turėti daug daiktų, prabangius namus, įspūdingus ir neįkandamus kišenei automobilius, anot pokalbininko, prarijo jau tris amerikiečių kartas.

"Jų protėviai įsiskolino bankams ir tapo nuo jų priklausomi, jų tėvai toliau "sėkmingai" tęsė šią tradiciją. Kas liko vaikams? Žmonės nenori mąstyti, jie pasirenka iliuziją, nes taip patogiau. O juk sistema sukurta labai apgalvotai. Didieji bankininkai ir prekybininkai psichologiškai prikaustė šiuolaikinį žmogų prie pinigų turėjimo ir jų išleidimo. Viliuosi, kad surasiu bendraminčių jaunimo tarpe, nes vyresnioji karta jau pasidavė stereotipams", - apie kvietimą vaduotis iš daiktų pasaulio ir savo misiją kalbėjo D. Viršilas.

Jis ragina nedovanoti artimiesiems daiktų, vietoj jų - paslaugą arba knygas, atsisakyti perteklinių prekių, televizorių iškeisti į nuoširdų buvimą šeimoje, o bergždžius pobūvius ir vakarėlius - į filosofinių veikalų skaitymus.

Vis dažniau spaudoje mirga patarimai iš naujo atrasti tikrąsias vertybes

Psichologas G. Navaitis mano, jog šiandien naivu tikėtis visuotinio tautos apsivalymo, juolab kad tokių galimybių lietuviai turėjo daug.

"Kas buvo "perestroika" Lietuvai? Krizė. O po to sekusi infliacija su pilnomis kišenėmis "vagnorkių"? O Rusijos prisukti naftos tiekimo kraneliai? Galiu vardinti nesustodamas - griuvo bankai, nusinešdami milijoninius indėlius, buvo Rusijos ekonominė krizė. Visą laiką gyvenome krizėse, tai kodėl šią reikėtų sureikšminti ar išskirti iš kitų? Pinigų trūkumas - ne vienintelė paskata iš naujo įvertinti gyvenimo prasmę. Lygiai taip pat žmogus gali susimąstyti iš dangaus po kojom nukritus milijonui litų arba įvykus nelaimei šeimoje", - dėstė G. Navaitis.

Atsakymą, kaip gyventi toliau, pokalbininko žodžiais, diktuoja paties žodžio "krizė" reikšmė. Graikų kalboje jis reiškia "sprendimą".

O esminis būties klausimas "ką veikiu šiam pasauly?", anot psichologo, ir ne krizės akivaizdoje kamuoja kiekvieną mąstantį žmogų.

Tegul rodo pavyzdį

Jeigu naujoji šalies valdžia "apsikarpytų" savo algas ir neskaudintų pensininkų, kas mėnesį teisėjams mokėdama po dešimtūkstantines algas, atsisukti į moralę tautai būtų pagrindo, svarstė Klaipėdos universiteto Filosofijos katedros vedėja Dalia Stančienė.

Filosofė mano, kad dabar prie valstybės vairo stojusiems konservatoriams yra puiki proga rodyti tautai pavyzdį ir paraginti žmones iš naujo peržvelgti moralines vertybes.

"Apie kokį dvasinį pakilimą galima kalbėti dabar, kai šias vertybes naujai kartai šalies ugdymo įstaigose diegiantys profesoriai uždirba 1 500 litų? "- iš savo varpinės žvelgė D. Stančienė.

Oratorių atranka

Finansinė duobė baimės įvarė ne visiems. Sakoma, kad dabar, kai dauguma veržiasi diržus, juos atlaisvina antstoliai ir įvairių seminarų vedėjai, lektoriai, kuriems atsivėrė naujos erdvės uždarbiui - mokyti dirbančiuosius, kaip išgyventi sunkiu metu ir nekaltinti algas apkarpančių darbdavių.

"Vargu ar šiandien rasime nors vieną siūlomų mokymų temą be žodžio "krizė", tačiau nemanau, jog seminarų kokybė dėl to pasikeitė", - pripažino vienos mokymus organizuojančios agentūros vadovas Aras Mileška.

Gana skeptiškai vertinantis motyvacinių seminarų įmonių darbuotojams naudą, A. Mileška atviravo, jog prieš pusmetį geriausius savo laikus išgyvenusi ši verslo rūšis nūdien slūgsta.

"Bendrovės masiškai užsakinėdavo lektorius, nors nežinau nė vieno darbdavio, vėliau tikrinusio, kaip darbuotojai pritaikydavo praktikoje išgirstą informaciją. Nėra ko slėpti - dėl paklausos rinkoje atsirado ir gausybė lektorių diletantų. Dabartinė krizė nuo pastarųjų rinką turėtų apvalyti, o profesionalas ras, kur panaudoti savo patirtį", - įsitikinęs verslininkas.

Anot jo, vargu ar kalbėjimas apie krizę ir mokymai kaip ją išgyventi bus perkama paslauga. Sumanūs darbdaviai ir be lektorių pagalbos atleidžia darbuotojus įvertindami jų darbo įgūdžius.

Mada - rengtis pigiai

Psichologas G. Navaitis, tikinęs, jog šiuo sunkmečiu sumaniems lietuviams gims originalių verslo minčių, kaip išgyventi, buvo taiklus.

Kai kuriems ekonominė krizė - galimybė pradėti naują verslą, o ne proga išsivaduoti nuo vergystės pinigams ar užsiimti dvasine saviaukla.

Pavyzdžiui, Lietuvoje atsidarė parduotuvių tinklas, siūlantis madingus drabužius už ypač mažas kainas. Paklausiomis tapo žinomos stilistės Agnė Jagelavičiūtė ir Eglė Mickevičienė. Stiliaus specialistės beveik ėmė varžytis dėl sugebėjimo kuo pigiau bei originaliau papuošti lietuvaites.

Štai A. Jagelavičiūtė neseniai įrodė, kad galima puikiai apsirengti už 100 litų, tačiau E. Mickevičienė ją "perspjovė" sumodeliavusi stilių už perpus mažesnę kainą.

"Nusipurtykime vartotojiškumo pelenus"

Ričardas DOVEIKA, Lietuvos vyskupų konferencijos generalinio sekretoriaus padėjėjas, dvasininkas

Neplanuojame į tautą kreiptis oficialiu laišku bei raginti atsisukti į dvasines vertybes. Tą jau padarė aukščiausias mūsų dvasiškasis tėvas - popiežius Benediktas XVI, kreipęsis į visus pasaulio tikinčiuosius. Tą kasdien daro ir katalikų bažnyčia, kviesdama nepasiduoti materialių turtų kaupimui. Materialinės vertybės negali būti aukščiau už žmogiškumą ir Dievo žodį.

Prieš Kalėdas "Caritas" rengia akciją "Gerumas mus vienija". Kalbėsime apie tai, kad ne pavieniui, bet bendruomeniškai susitelkę lengviau pergyvensime sunkius metus.

Jeigu vis daugiau žmonių šiuo laikotarpiu suras kelią į šventovę - džiaugsimės jų atradimais. Juk ėjimas į bažnyčią yra gėrio liudijimas kitiems, ieškantiems erdvės savo išgyvenimams. Šie metai pareikalaus drąsos atsiliepti į tikrąsias tiesas ir nusikratyti nuo pečių smarkiai slėgusius vartotojiškumo pelenus.

D. Viršilo "receptai" tautai

Nekreipkite dėmesio į "blogas žinias" per televizorių ir kitus šaltinius, tiesiog filtruokite į jus einančios informacijos srautą, nes neigiamos žinios ir emocijos užteršia smegenis. Tiesiog darykite tai, ką norite ir privalote daryti. Darykite tai geriau nei vakar ir geriau už kitus.

Kai esi didelėje bėdoje ar "krizėje" - tai tėra faktas. Viskas priklauso nuo to, kaip į tą faktą reaguoji. Siūlau reaguoti kuo ramiausiai, žinant, kad ir tai praeis.

Kur dabar esate ir kur iš tikrųjų norite būti? Ar dabar esate ten, kur ir visada svajojote būti? Jeigu esate savo aplinkoje, viskas turėtų būti gerai. Jei ne, išdrįskite keistis ir pasijusite geriau.

Vaida JUTKONĖ