Klaipėdos universiteto Tarptautinių ryšių skyriaus vyr. inspektorė Inga Pipinytė teigia, kad Klaipėdos akademikai ir studentai, važiuodami dirbti arba stažuotis į užsienio šalis, turi visas galimybes gauti valstybinį finansavimą.
I. Pipinytė minėjo, kad daugeliui dėstytojų nepavyksta gauti tokio finansavimo vien todėl, kad jie nemoka užsienio kalbos. Studentų tarpe tokios problemos nepasitaikė.
Norintieji gauti valstybinę stipendiją, gali kreiptis į Mokslo ir studijų departamentą.
1998 metais LR Vyriausybė patobulino ankstesnį nutarimą "Dėl valstybinių stipendijų, išmokų LR piliečių studijoms, mokslinėms stažuotėms užsienyje ir užsienio piliečių studijoms, mokslinėms stažuotėms Lietuvoje".
Prieš ketverius metus, gavusi tokį finansavimą, į Kanadoje vykusį pasaulio jaunųjų sociologų konkursą išvyko klaipėdietė Lina Gudelionytė-Gylienė. Konkurse L. Gylienei pavyko laimėti pirmąją vietą ir ji tapo Tarptautinės sociologų asociacijos narė.
Šių metų liepos mėnesį Tarptautinė sociologų asociacija organizuoja XV pasaulio sociologų kongresą, kuris vyks Australijoje. L. Gylienė pakviesta skaityti šiame kongrese pranešimą apie Lietuvos nacionalinės ir globalinės kultūros sąveiką.
Nors pakartotinį valstybės finansavimą galima gauti praėjus trejiems metams, šiemet L. Gylienės prašymo kelionės išlaidoms į Australijoje vyksiantį kongresą Mokslo ir studijų departamentas nepatenkino.
Priežastis - moteris yra motinystės atostogose, be to, veikla universitete nėra pagrindinis jos darbas. Šiuo metu Štutharto Hohenheimo universiteto doktorantė L. Gudelionytė-Gylienė dirba Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje Marketingo skyriaus viršininke ir dėsto Klaipėdos universitete.
"Tiesiog noriu perspėti visus norinčius gauti valstybinį finansavimą, kad visų pirma gerai pastudijuotų nuostatus. Norint gauti valstybinę stipendiją, reikia pateikti labai daug įvairių dokumentų, kuriems paruošti reikia daug laiko. Žinoma, nelogiška, kad motinystės atostogose esanti mokslininkė negali naudotis tokiomis privilegijomis, nes auginant vaiką, kaip tik atsiranda daugiau laiko tobulėti. Tačiau tokia jau yra tvarka. Tiesiog reikėjo prieš tai geriau pasidomėti. Nebūčiau sugaišusi tiek laiko veltui", - sakė L. Gylienė.
Tačiau moteris tikino, kad norint išvykti į kitą šalį, yra daugiau galimybių gauti finansavimą. Gavusi neigiamą atsakymą iš Mokslo ir studijų departamento, L. Gylienė kreipėsi į Australijos konsulatą, kurio darbuotojai pasiūlė jai prašyti finansavimo iš Australijos lietuvių fondo.
"Šio fondo pirmininkas Algimantas Šimkus man atsakė, kad išskirtiniu atveju man suteikiama 3,5 tūkst. Australijos dolerių stipendija. Taigi lietuvių išeivių dėka man pavyks išvykti į Australiją. Kryptingai ieškant, visuomet galima surasti būdų, kaip išvykti į kitą šalį. Negavus valstybinio finansavimo nereikia nuleisti rankų", - tikino L. Gylienė
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą