Valstybės kontrolė: ne visos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos tinkamai pasirengusios gesinti gaisrus

Valstybės kontrolė: ne visos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos tinkamai pasirengusios gesinti gaisrus

Valstybės kontrolė atliko auditą, kurio metu vertino, ar valstybinės ir savivaldybių priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos tinkamai pasirengusios gesinti gaisrus. „Audito rezultatai parodė, kad Vidaus reikalų ministerija ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas audituojamu laikotarpiu neužtikrino, kad visos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos būtų tinkamai pasirengusios gesinti gaisrus, gelbėti žmones ir turtą“, – apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Priešgaisrinę saugą Lietuvoje vykdo valstybės ir savivaldybių institucijos. Valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai šiai funkcijai vykdyti per metus skiriama apie 190 mln. Lt. Savivaldybėms deleguotai priešgaisrinės saugos funkcijai vykdyti kasmet iš valstybės biudžeto skiriama apie 50 mln. Lt.

Beveik pusė gaisrų 2010–2012 metais kilo miesteliuose ir kaimo vietovėse, kuriose gyvena trečdalis Lietuvos gyventojų, tačiau juose žuvo beveik dvigubai daugiau žmonių nei mieste. Nors į miesteliuose ir kaimo vietovėse kilusius gaisrus kaip pirmosios pajėgos dažniausiai atvyksta savivaldybių priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų ugniagesiai, tačiau neturint specialios aprangos ir kvėpavimo aparatų, jie ne visada gali pradėti žmonių gelbėjimo darbus. Ne visi ugniagesiai aprūpinti specialiąja uniforma, galinčia apsaugoti juos nuo rizikos veiksnių, kvėpavimo aparatus turi mažiau nei penktadalis savivaldybių priešgaisrinių tarnybų (SPT) ugniagesių. Audito metu nustatyta, kad ugniagesių aprūpinimas asmeninės apsaugos ir ryšio priemonėmis organizuojamas netinkamai.

Teisės aktuose aiškiai neapibrėžta ir nedetalizuota, kokius darbus turi vykdyti savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesiai gesindami gaisrus ir vykdydami gelbėjimo darbus. To neapibrėžus, negalima numatyti, kokiomis priemonėmis ir technika privalu juos aprūpinti. Todėl yra atvejų, kai skirtingų rajonų SPT atlieka tik tam tikrus gelbėjimo darbus, atsižvelgiant į tai, kokią įrangą, techniką ar priemonių turi. Pavyzdžiui, Jurbarko SPT ugniagesiai gelbėja skęstančiuosius, nes turi valčių, gelbėjimo ratų, liemenių, o Rokiškio SPT gali likviduoti naftos produktų išsiliejimo į aplinką padarinius, nes turi tam pritaikytą automobilį.

Audito metu nustatyta, kad nepakankami ir priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų žmogiškieji ištekliai – dalis (apie 20 proc.) ugniagesių pareigybių yra neužimtos, trūksta ugniagesių budinčioms pamainoms suformuoti. Todėl dažnai pamainoje budi ir į gaisrus vyksta ne visos sudėties ugniagesių komandos. Pavyzdžiui, pernai vasarį Kupiškio rajone gesinti ūkinį pastatą atvyko dvi ugniagesių komandos, kurių ekipažuose buvo po vieną ugniagesį, todėl jie tik vežiojo vandenį ir negalėjo atlikti pagrindinės – gaisro gesinimo funkcijos.

Atlikus auditą taip pat paaiškėjo, kad ne visi ugniagesiai turi reikiamą kompetenciją. 15 proc. savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių neturi ugniagesio kvalifikacijos, todėl nėra tinkamai pasirengę gesinti gaisrus.

Taip pat nustatyta, kad ne visos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos turi tinkamą ir pakankamą gaisrų gesinimo ir gelbėjimo techniką bei įrangą, per 60 proc. gaisrinių automobilių – daugiau nei dešimties metų senumo. Todėl būna atvejų, kai gesinti gaisrą tenka siųsti septynis automobilius, nes trys iš jų nuvykę į vietą sugenda.

Audito metu konstatuota, kad trūksta technikos, reikalingos atlikti gesinimo ir gelbėjimo darbus aukštesniuose nei trijų aukštų pastatuose. Nors pagal nustatytus minimalius reikalavimus kiekvienoje savivaldybėje turi būti bent po vienerias 20-ties metrų ilgio automobilines kopėčias, 21-oje savivaldybėje jų nėra. Neturėjo jų ir Kelmės rajono ugniagesiai, kai degė Tytuvėnų bažnyčia ir vienuolynas. Automobilines kopėčias atsiuntė Radviliškio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, tačiau tam prireikė bemaž valandos laiko.

Išanalizavę gautus dokumentus valstybiniai auditoriai nustatė, kad ne visuomet tinkamai organizuojama gaisrų prevencinė veikla. Prevencinių priemonių trūksta tuose objektuose, kuriuose dažniausiai kyla gaisrai, t.y. gyvenamosios paskirties pastatuose.

Siekiant užtikrinti efektyvesnį žmogiškųjų išteklių ir priešgaisrinės saugos funkcijai atlikti skiriamų valstybės biudžeto lėšų naudojimą ir geresnį gaisrų kilimo, žmonių žūties ir turto sunaikinimo gaisro metu rizikos šalies mastu valdymą, Valstybės kontrolė pateikė rekomendacijas Vidaus reikalų ministerijai ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder