Klaipėdos savivaldybėje
Klaipėdos universitetui iškilo reali grėsmė prarasti dalį šiuo metu valdomo sklypo. Jau spėjusios įsibėgėti statybos šalia Klaipėdos universiteto greičiausiai nebus stabdomos, tačiau sklypą, kuriame statoma, iš šios mokslo įstaigos ketinama atimti.
Ne per seniausiai uostamiestyje viešėjęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas tesėjo savo pažadą. Praėjusį trečiadienį jo iniciatyva buvo sušauktas aukštų pareigūnų pasitarimas, kurio metu ieškota būdų statybų Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje problemai išspręsti.
Pasak Klaipėdos mero pavaduotojo Vidmanto Plečkaičio, dauguma jų buvo linkę ieškoti visiems priimtino kompromiso, tačiau šiuos ketinimus sužlugdė itin kategoriška ir klaipėdiečiams nevisiškai suprantama Seimo Audito komiteto pirmininko Artūro Skardžiaus pozicija. Jo įsitikinimu, sakė V. Plečkaitis, padarius išimtį Klaipėdos universitetui atsirastų precedentas pažeisti įstatymus ir kitiems šalies universitetams. "Apie tai, kad kiti ūkio subjektai įstatymus pažeidinėja nuolat, ponas Skardžius kažkodėl nė neužsiminė", - piktinosi vicemeras.
Pasak jo, geriausia išeitis būtų pasinaudoti vasario pabaigoje KU Senato pirmininko S. Vaitekūno pateiktu pasiūlymu ir imtis įgyvendinti vadinamąjį pilotinį, arba eksperimentinį, projektą - tęsti statybas, o vėliau, vadovaujantis įgyta patirtimi, parengti universitetų plėtrai palankius įstatymus. "Juo labiau kad ponas Skardžius pirmiausia yra Seimo narys, kurio svarbiausioji priedermė ir yra inicijuoti įstatymų ar jų pataisas, skatinančias visų mūsų universitetų vystymąsi, rengimą. Šiame procese turi dalyvauti ne tik KU, bet ir kiti šalies universitetai bei savivaldybės, kurių teritorijose jie veikia", - įsitikinęs V. Plečkaitis.
"Dabar gi kalbama apie tai, kad Vyriausybė turėtų 1,5 hektaro sumažinti KU miestelio sklypą ir pati jį nuomotų prekybos centro statytojams. Kodėl 1,5 hektaro, jei, pirma, statomas objektas užima tik 0,73 hektaro, antra, tame pačiame sklype dar turi tilpti auditorijų kompleksas? Vadinasi, universitetas žadėtųjų auditorijų taip ir negaus. Be to, ketinama atimti ir automobilių stovėjimo aikšteles, kurios, beje, universitetui irgi reikalingos", - sakė V. Plečkaitis.
Pamiršo, už ką agitavo
Ketvirtadienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Savivaldybę informavo gavęs Seimo nario Petro Gražulio atskirąjį skundą, kuriuo šis minėtojo teismo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. laikinai, kol bus priimta galutinė nutartis, sustabdyti pernai metų lapkritį priimto garsiojo Klaipėdos miesto tarybos sprendimo dėl alaus ir sidro pardavinėjimo iš kioskų įsigaliojimą.
Prašymą taikyti šią priemonę teismui pateikė Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė, tačiau teismas šį jos prašymą atmetė.
Skunde P. Gražulis teigia, esą jau nuo balandžio 1 dienos, kaip numatyta miesto Tarybos sprendime, ėmus taikyti šį teisės aktą, būsiančios anuliuotos žmonių turimos licencijos, o tai sužlugdysią "daugelio asmenų verslą".
"Seimo narys, kuris per savo rinkimų kampaniją deklaravo blaivybę, kažkodėl pakeitė poziciją ir ėmėsi ginti anaiptol ne blaivybės propaguotojų interesus, - stebėjosi V. Plečkaitis. - Galų gale ką reiškia "daugelio"? Alumi prekiauti bus uždrausta tik iš laikinųjų statinių, t. y. kioskų. Jų esama kiek daugiau nei 50 ir priklauso jie maždaug 30-iai asmenų. Kas pasakys - ar tai išties "daugelis", ar ne? Ypač kai žinai, kiek Savivaldybėje guli mūsų sprendimą palaikančių miestiečių raštų."
Pasak V. Plečkaičio, visiškas melas yra ir tai, kad iš verslininkų bus atimtos licencijos: "Jie kaip prekiavo iki šiol, taip ir prekiaus, išskyrus tik alų ir sidrą. Stacionariems kioskams šis draudimas apskritai nebus taikomas".
Pasak V. Plečkaičio, miesto Taryba tokį sprendimą priėmė siekdama riboti alkoholio pardavimą, taip pat užtikrinti, kad jis nebūtų pardavinėjamas nepilnamečiams. Žinia, sakė vicemeras, absoliuti dauguma prekybos svaigalais ir tabako gaminiais taisyklių pažeidimų fiksuojama ne prekybos centruose ar parduotuvėse, o kioskuose.
Šviesiau ir taupiau
Savivaldybės užsakymu UAB "Sigma Telas" parengė Klaipėdos miesto gatvių apšvietimo valdymo investicinio projekto įdiegimo galimybių studiją.
Joje esama gana daug įdomių faktų. Klaipėdoje šiuo metu yra 160 kilometrų apšviestų gatvių. 2001 metais jose buvo 10 tūkst. 217 šviestuvų, o 2006-aisiais - 11 tūkst. 504, arba 13 proc. daugiau. Nepaisant to, Savivaldybės sąnaudos miestui apšviesti per tą laiką sumažėjo 7,1 proc. Taip yra todėl, kad gyvsidabrio lempos buvo pakeistos elektros energiją žymiai taupiau naudojančiomis natrio lempomis. Pasak V. Plečkaičio, ir tai dar ne riba. Vadovaujantis galimybių studijos rekomendacijomis, sąnaudas įmanoma sumažinti iki 30-40 proc. Taip pat pliusas yra ir tai, kad natrio lempos, palyginti su gyvsidabrio, yra kur kas ekologiškesnės.
Pasak V. Plečkaičio, Klaipėdoje įgyvendinus vadinamąją slopinimo programą, kai naktį, esant nedideliam judėjimui, gatvės būtų apšviečiamos kiek silpniau, per metus būtų sutaupyta 600-640 tūkst. litų. "Jei mums tai pavyktų, projektas atsipirktų per 3,5-4 metus", - sakė vicemeras.
Minėtoji galimybių studija miestui kainavo 10 tūkst. litų, o projekto įgyvendinimas atsieitų apie 2,8 mln. litų. "Šiais metais tam galėtume naudoti viršplanines lėšas, o kitais metais reikiama suma jau būtų numatyta miesto biudžete", - sakė V. Plečkaitis. Jo žiniomis, panašiu keliu, be Klaipėdos, ketina eiti ir Kaunas.
Gaivins Jono kalnelį
Pasak V. Plečkaičio, praėjusią savaitę Savivaldybė gavo įdomų Muzikinio teatro vadovės Audronės Žigaitytės-Nekrošienės prašymą leisti organizuoti vasaros renginius Jono kalnelyje. Tam, pasak teatro vadovės, reikėtų vieno - sumontuoti plaukiojančiąją sceną. Anot A. Žigaitytės-Nekrošienės, per metus šioje vietoje būtų galima suorganizuoti apie 40 renginių.
Savivaldybė, sakė V. Plečkaitis, tokią iniciatyvą vertina labai palankiai. Anot jo, reikėtų tik iš anksto pasitarti, kad Muzikinio teatro ir miesto renginiai nesidubliuotų.
Skolininkus ragina nedelsti
V. Plečkaitis taip pat teigė norįs kreiptis į skolų už komunalinius patarnavimus turinčius gyventojus. "Dažniausiai jie laukia iki paskutinio momento, o į Savivaldybę ateina tik tuomet, kai teismas jau būna priėmęs nutartį dėl iškeldinimo ir visus dokumentus perdavęs antstoliams. Tokiu atveju padėti būna labai sunku", - sakė V. Plečkaitis.
V. Plečkaitis sakė norįs skolininkus paraginti nedelsti - skoloms tik pradėjus kauptis iškart ieškoti pagalbos Socialinės paramos skyriaus padaliniuose Liepų g. 15 arba Laukininkų g. 19a.
Vilija ŠILINIENĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą