Kaip „Vakaro žinioms“ sakė J.Sabatauskas, jo pateiktos pataisos labai reikalingos.
„Kai yra išrenkamas naujas Seimas, jam turi būti sudarytos sąlygos įgyvendinti savo konstitucinius įgaliojimus svarstyti ir tvirtinti valstybės biudžeto projektą, taip užtikrinant galimybę Seimo rinkimus laimėjusioms politinėms jėgoms realiai įgyvendinti savo programas“, - paaiškino J.Sabatauskas.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Povilas Gylys mano, kad kolegos siūlymas yra logiškas.
„Laimėjusi dauguma turi turėti pakankamai laisvas rankas. Nes jeigu aš atėjau į valdžią žadėdamas tą, tą ir aną, o biudžetas jau faktiškai gegužę sudėliotas ir po to galima tik dėl smulkmenų ginčytis, tai jokių šansų įvykdyti įsipareigojimus rinkėjams. Bet geriausia būtų ne biudžeto svarstymą pavėlinti, o Seimo rinkimus paankstinti. Tada ir valdančiosios daugumos susirikiuoja geriau. Bet reikia ieškoti kompromiso. Be to, su paskutine koalicija taip ir buvo, kad ji nelabai ką ir keitė. Ir 2013 m. biudžetas buvo priimtas opozicijai remiant. Pasaulinė praktika yra tokia: kas valdo, tas ir formuoja biudžetą. Nors iš kitos pusės didelio skirtumo nėra: ar į valdžią ateina konservatoriai, ar socialdemokratai, ar kiti, biudžetas visada formuojamas labai panašus: deficitinis ir labai liberalus. Jei kalbėsime apie visą biudžetą strategiškai, čia politikos tęstinumas yra“, - atkreipė dėmesį P.Gylys.
Tačiau kitur tęstinumo jis pasigenda. Pavyzdžiui, vieni politikai nusprendžia statyti stadioną ir išleidžiamos dešimtys milijonų litų, kiti statybas sustabdo, vieni politikai pinigais apipila saulės jėgainių savininkus, ateina kiti - ir skatinimą sustabdo bei išmoka kompensacijas.
„To tęstinumo nebuvimą gali nulemti nebūtinai noras parodyti, esą buvusi valdžia blogai dirbo, bet ir nedideli mikroskirtumai tarp partijų matomų prioritetų, tarp pažadų žmonėms. Verta pamąstyti ir apie tai, ar nepamaloninamos skirtingos interesų grupės“, - samprotavo P.Gylys.
Panašiai kalbėjo ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Petras Narkevičius.
„Todėl ir biudžetą turi tvirtinti naujai išrinkta valdžia, nes kai dirbama su kitų patvirtintu biudžetu, kyla labai daug klausimų. Nors turiu pasakyti, kad strateginiais klausimais - dėl terminalo, elektros jungčių, finansavimo krašto apsaugai ir t.t. - politikos tęstinumo užtenka. O dėl smulkesnių dalykų - gaila, kad tęstinumo pritrūksta, nes tai ne tik kainuoja, bet ir mažina valstybės autoritetą“, - konstatavo P.Narkevičius.
Parlamentaras baisisi ir tuo, kad nueinančios valdžios savo įpėdinėms lyg tyčia numeta blogą palikimą. Pavyzdžiui, Kaune už pernai taisytas gatves ir statytą tiltą nebuvo sumokėta, pinigų teks ieškoti naujai valdžiai.
„Deja, tokie palikimai yra ne tik Kaune. Lygiai tokį patį palikimą su skolomis gavo naujoji Panevėžio valdžia, tas pats yra ir Vilniuje. Toks yra gyvenimas“, - sakė P.Narkevičius.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą