V. Adamkus ragina domėtis galimos "Nord Stream" žalos atlyginimo klausimais

Prezidentas Valdas Adamkus padrąsino dujotiekio "Nord Stream" poveikiu Baltijos jūrai aktyviai besidominčius jaunuolius. Šalies vadovo nuomone, reikia kartu su kitų šalių panašaus judėjimo dalyviais garsiai kalbėtis apie keliamus dujotiekio tiesybos pavojus ir kelti klausimą, kas ir kaip atlygins galimą žalą.

Valstybės vadovas taip pat pažymėjo, kad iki šiol lieka neaišku, kodėl neįvertintos alternatyvaus dujotiekio tiesimo sausuma galimybės.

Šie klausimai iš esmės turėtų būti įvertinti bei atsispindėti ir oficialioje valstybės pozicijoje, kurią, kaip ir kitos aštuonios prie Baltijos jūros esančios šalys, Lietuva turi suformuoti iki birželio 8 dienos, teigiama prezidento spaudos tarnybos pranešime.

Trečiadienį valstybės vadovas susitiko su nevyriausybinių organizacijų (NVO) iniciatyvinės grupės "Apgink Baltijos jūrą kol ne vėlu!" atstovais. V. Adamkus pasveikino ir padrąsino jaunimą aktyviai įgyvendinti šią labai aktualią pilietinę iniciatyvą.

"Būdami paskendę kasdieniuose reikaluose pristigome didesnio visuomenės dėmesio tarptautiniam projektui, kurio tiesimo darbai gali sukelti ekologinę katastrofą, galinčią labai smarkiai paveikti daugelį Baltijos regiono šalių", - sakė prezidentas.

Šalies vadovas ne kartą šį klausimą kėlė Europos Vadovų Taryboje ir kituose aukščiausio lygio susitikimuose.

Su V. Adamkumi susitikę visuomenininkai kelia klausimą dėl dujotiekio poveikio aplinkai vertinimo objektyvumo. Esą net ir po Vilniuje bei Klaipėdoje vykusių viešų klausymų liko daug neatsakytų klausimų.

"Baltijos jūros likimas - vienas iš svarbiausių ne tik mūsų šalies, bet ir tarptautinės bendruomenės klausimų. Manome, kad valstybės pozicijos negali lemti vien pragmatiškumas ir interesai - didelė svarba ir reikšmė turi tekti principiniams, vertybiniams dalykams", - teigia iniciatyvos koordinatorė Radvilė Morkūnaitė.

Ataskaitoje pažymima, kad dujotiekio poveikis aplinkai bus minimalus ir trumpalaikis, bet tuo abejoja ir NVO, ir kai kurie ekspertai. Teigiama, kad dujotiekis gali pakenkti ekologinei situacijai, nes sprogdinant dugną ir tiesiant vamzdyną po Baltijos jūrą pasklis nuodingi teršalai. Kaip žinia, ir Lietuvos krantus skalaujančios Baltijos dugne po Antrojo pasaulinio karo dūlo nemaži klodai ginkluotės, įskaitant per 100 tūkst. minų ir cheminius ginklus.

Kritikai atkreipia dėmesį ir į pasekmes socialinei bei ekonominei aplinkai, ypač žvejybos sektoriui, taip pat į padidėjusio avaringumo riziką klojant dujotiekį. Pastebėta, kad nėra apibrėžtas žalos atlyginimas nelaimingo atsitikimo atveju.

Savo ruožtu "Nord Stream" atstovai tikina, kad dujotiekio tiesimo vietai žvalgyti bus skiriamas didelis dėmesys ir bent jau cheminius ginklus ketinama vamzdžiu aplenkti nejudinant. Jų teigimu, dujotiekis nepakenks žvejams. Esą Baltijos jūroje daugelis ir toliau galės žvejoti, o su kitais bus kalbama apie galimas kompensacijas.

Planuojamą dujotiekį, kurio ilgis būtų apie 1222 kilometrai, sudarys dvi beveik lygiagrečios linijos: pirmąją planuojama nutiesti 2011 metais, antrąją - 2012 metais. Bendras dujotiekio pajėgumas būtų apie 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus. Dujotiekio eksploatacijos trukmė - mažiausiai 50 metų.

Pagal Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencijos ("Espoo" konvencijos) nuostatas didelio skersmens naftotiekių ir dujotiekių įrengimas gali turėti reikšmingą tarpvalstybinį poveikį, todėl atliekamas "Nord Stream" dujotiekio projekto tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas.

Visos devynios Baltijos šalys - Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Vokietija, Danija, Švedija, Suomija ir Rusija - yra poveikį patiriančios šalys. Kadangi Rusija dar neratifikavo "Espoo" konvencijos, jos nuostatų laikosi tiek, kiek leidžia nacionaliniai teisės aktai.

Lietuva ir kitos šalys, esančios aplink Baltijos jūrą, savo poziciją dėl "Nord Stream" poveikio aplinkai vertinimo turės pateikti birželio 9 dieną. Lietuvos nuomonė "Nord Stream" klausimais yra konsultacinė, kaip ir Latvijos, Estijos, Lenkijos.

Eltos inf.