"Stovykloje jau esu antrą kartą. Pernai buvau Birštone, o prieš tai dar važiuodavau į "Atgajos" stovyklą. Čia labai šaunūs vadovai, o šiemet esu labai laiminga, kad esame prie jūros. Pati esu iš Talino, o mano mamytė yra lietuvė. Su ja kalbuosi lietuviškai, su tėčiu estiškai, o tėvai tarpusavyje kalbasi rusiškai. Kalbėti lietuviškai išmokau savaime, bet net nebandau rašyti, nes man atrodo, kad lietuvių rašyba labai labai sunki. Man yra šešiolika. Vakare eisiu į diskotekas, nes tai tikrai šaunus būdas susipažinti. Kiek žiūriu į susirinkusiuosius, matau, kad mes nesiskiriame. Nors mano mama lietuvė, aš sakau, kad esu estė", - įspūdžiais iš sekmadienį Kunigiškėse įkurtos užsienio lietuvių vaikų ir jaunimo stovyklos "Vasaros universitetas - 2002" dalinosi šešiolikmetė Laura iš Estijos.
62 moksleiviai nuo 9 iki 16 metų iš šešių valstybių pajūryje dvi savaites ne tik ilsėsis, bet ir mokysis lietuvių kalbos, įvairių žaidimų, lietuviškų dainų.
"Vasaros universitetą 2002" organizuoja Jaunimo integracijos galimybių centras, o remia Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas. Stovykla užsienio lietuvių vaikams mūsų šalyje rengiama jau trejus metus. Pirmus du kartus tokia pat stovykla vyko Birštone, o šiemet buvo nuspręsta vaikus sukviesti prie jūros.
Iš Gruzijos stovyklauti atvažiavęs Ilja pasakojo, kad jis buvo visose trijose stovyklose, turi čia senų draugų. "Mano mama lietuvė, tai čia atvažiuojame kiekvienais metais, mat ji lanko gimines Kaune, o aš ilsiuosi stovykloje. Su mama nuolat kalbu lietuviškai, turiu vyresnę sesę, o su draugais ir tėčiu kalbuosi gimtosios šalies kalba. Džiaugiuosi, kad kasmet surandu čia vis naujų draugų. Pavasarį labai laukiu, kad ateitų kvietimas važiuoti į Lietuvą. Stovykloje man labai patinka vakarinės diskotekos, nors dar merginos man ne itin rūpi, bet čia susirinkusios labai gražios. Mano draugai klausinėja, kur ta Lietuva, o aš visiems giriuosi, kad tai labai graži mano mamos gimta šalis ir aš kada nors joje gyvensiu".
Stovyklaujančius moksleivius į Lietuvą sukvietė Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, išsiuntinėjęs kvietimus į užsienio miestus, kur atstovybės moksleivius surenka iš lietuviškųjų mokyklų.
"Stovykloje aš jau antri metai. Nepatikėsite, bet man labiausiai patinka vadovai, bendraujantys su mumis kaip su bendraamžiais, paaiškinantys viską, kas mums įdomu ir aktualu. Nors mano abu tėveliai lietuviai, aplinkybės lėmė, kad gyvename Maskvoje. Esu vienturtė dukra, o su tėvais pakalbam, kad gal kada ir grįšime į Lietuvą. Stovykla prie jūros taip pat labai džiaugiuosi. Nors labiausiai myliu Kauną, nes jame esu gimusi, bet poilsis prie jūros su draugais iš viso pasaulio - pats nuostabiausias", - sakė Maskvoje gyvenanti lietuvaitė Evelina.
Laukia jūros dienos
Yra vaikų, kurie visiškai nekalba lietuviškai, bet kai kurie, šeimoje bendraujantys net keliomis kalbomis padeda savo bendraamžiams surasti bendrą kalbą.
Šiuo metu stovykloje yra 6 šalių vaikai: Baltarusijos, Rusijos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Gruzijos. Daugiausia poilsiauja Rusijos Federacijos vaikų, taip pat stovykloje dirba du vadovai iš Amerikos, dar trijų pagalbininkų laukiama kitą savaitę. Šiuo metu su vaikais dirba 10 vadovų. Vaikai keliasi 8-tą ryto, daro mankštą, sukalba maldą, pusryčiauja. Po to - pamokėlės, beje, labai žaismingos. Tai geografija, istorija, o užsienio lietuvaičiai dar mokosi lietuvių kalbos, muzikuoja. Po pietų vaikai maudosi, žaidžia sportinius žaidimus. Kiekviena diena stovykloje turi savo pavadinimą. Tądien, kai mes lankėmės, stovykloje buvo gyvenama "Ateities" diena. Kai jų stovykloje bus minima Lietuvos regionų diena, užsienio lietuviai važiuos į ekskursiją po Žemaitijos miestelius, lankysis žymiausiose vietose.
"Aš gyvenu Latvijoje, Liepojoje, tai mes kiekvieną savaitgalį kartu su tėveliais, kurie abu lietuviai, važiuojame į Lietuvą. Stovyklauju aš jau antrą kartą. Manau, kad susirasiu čia draugų, išmoksiu lietuviškų dainų ir pasilinksminsiu visas dvi savaites. Gerai kalbu lietuviškai, bet lankau latvių mokyklą, kurioje yra lietuvių kalbos pamokos", - sakė Aurelija.
Stovyklavietėje girdėjosi šūksniai: "Žvaigždės", "Neptūno dukros", keliaujame dainuoti", "Paskenduoliai", eikime piešti. Taip pasivadinę jaunieji stovyklautojai teigė, kad jų stovykla ne tik linksmybės ir poilsis, bet ir kūryba bei bendradarbiavimas.
Stovyklaujantys vaikai labiausiai laukia jūros dienos, mat jei leis oro sąlygos, jie visą dieną žais, siaus paplūdimyje. Nors nuo stovyklos iki jūros vos 50 metrų, stovyklautojams be vadovų priežiūros į vandenį lipti griežtai draudžiama.
Be vadovų "Vasaros universitete 2002" yra ir vaikučių iš Lietuvos, kad užsieniečiai su jais bendraudami galėtų lengviau išmokti lietuvių kalbą.
Pasak vadovės Dianos, į "Vasaros universitetą 2002" susirenka tikrai labai talentingi ir sumanūs vaikai, kurių tikslas ne tik ilsėtis, bet ir tobulinti lietuvių kalbos žinias, gilintis į tradicijas ir - linksmai praleisti laiką. Stovyklos pabaigoje, per atsisveikinimo vakarėlį visi vaikai gaus specialius sertifikatus, kad lankė tokią stovyklą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą