2014 m. rugsėjo 19 d. 04:47 val., penktadienis

Lietuvos naujienos

Užduotis pirmokui - būti profesoriumi

2003-11-12, 12:00

Giedrė BUDVYTIENĖ

Mokytojų ir tėvų reikalavimai vaikams gerai mokytis daro juos nelaimingus, nes mokslo krūviai mūsų šalyje neretai viršija galimybes

Vyresniųjų klasių mokiniai tampa mokslo įkaitais. Aštuonias valandas praleidę mokykloje mažiausiai dar keturias turi skirti pamokų ruošai. Tik taip įmanoma pelnyti aukštus įvertinimus, be kurių vargu ar atsivers aukštosios mokyklos durys. Šiandien ir pradinukas žino, kad neturėdamas diplomo galės dirbti tik taksistu ar dažytoju. Lietuvos darbo rinkoje dėl didžiulės konkurencijos užimti geresnes pozicijas įmanoma tik baigus aukštąjį mokslą. Todėl tėvai spaudžia atžalas nuo mažumės būti geriausias, nepaisydami jų gebėjimų. Kartelė keliama vis aukščiau ir aukščiau, o neįstengiantieji jos įveikti paprasčiausiai "nurašomi".

Tenka verstis per galvą

Kauno J.Jablonskio gimnazijos vienuoliktokė Rūta Zakarevičiūtė sako, kad ypač sunkus mokslo krūvis tiems, kuriems sekasi daugelis dalykų ir kurie stengiasi sąžiningai atlikti visus namų darbus. Tokiu atveju ir profiliavimas ne ką tepadeda, nes norisi daugiau dalykų įsisavinti.

Rūta sako kasdien pamokas ruošianti po 3-4 valandas. "Iš mokyklos grįžtu apie 16 val. Pavalgau, kiek pailsiu ir sėdu prie pamokų. Daugiau niekam laiko nebelieka. Laisvalaikį turiu tik savaitgaliais. Tada susitinku su draugais, galiu kur nors nueiti", - pasakoja Rūta.

R.Zakarevičiūtei "tenka verstis per galvą, kad viską spėtų". Ji dažnai jaučia nuovargį, trūksta laiko normaliai išsimiegoti. Mat ji lanko dar ir muzikos mokyklą.

"Galvoju studijuoti mediciną, farmaciją arba tarptautinius santykius", - dalijasi ateities planais smulkutė šviesiaplaukė. Ir paaiškina: "Norisi gero darbo, kad galėčiau normaliai gyventi".

Alytaus Jotvingių gimnazijos abiturientui, Moksleivių parlamento pirmininkui Mindaugui Budrai mokslus tenka derinti su visuomenine veikla. Jei jos daugiau, kenčia pamokos. "Aišku, kad į rekomenduojamą pamokų ruošos normą - 2,5 val. tikrai netelpu. Suvokiu, kad artėja egzaminai, tai kitaip neišeina. Ypač ilgai prie knygų tenka prasėdėti prieš kontrolinius", - teigia pašnekovas.

Jei kurį vakarą pamokų ruošai skiria mažiau laiko, dėl to, kad dalyvauja kokiame renginyje ar nusprendžia papramogauti, už tai tenka "atidirbti" kitą dieną ar savaitgalį. "Nebelieka laiko apie ką nors kitą galvoti. Tik pamokos, pamokos, pamokos", - teigia Mindaugas.

Mažiau gabūs "nurašomi"

Tokia gabesnių moksleivių dalia. Tuo tarpu su jais nespėjantieji išsyk "nurašomi". Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo plėtotės centro direktorius Pranas Gudynas sako, kad dėl individualių gebėjimų žemesnėse klasėse apie 10 - 15 proc. mokinių, o vyresnėse - net 30 - 40 proc. kenčia nuo per didelių krūvių ir "neįkanda" programų, kurias kaip riešutus gliaudo gabieji.

Jie galėtų pasiekti neblogų rezultatų, pakankamą žinių lygį, kad įgytų profesiją, taptų gerais specialistais, jei mokytojai su jais dirbtų individualiai. Deja, pedagogai nesivargina to daryti. Palaipsniui tokie mokiniai pradeda atsilikti. Bėga iš pamokų, spjauna į namų darbus, praranda motyvaciją mokytis ir susitaiko su jiems prikabinta nevykėlio "etikete". Pasirinkę pirmą po ranka pakliuvusią profesiją tampa gyvenimo autsaideriais.

Tik privačiose mokyklose mokiniams parengiamos užduotys pagal jų gabumus, pažymiai rašomi ne pagal bendrą lygį, o įvertinus individualias pastangas. Mokytojai net perspėja tėvus, kad nenustebtų, jei už tokias pat žinias skirtingi mokiniai pelnys nevienodus įvertinimus, nes gabesniam tai bus paprasta, o kitam teks įdėti daug darbo.

"Visi esame skirtingi. Yra mokinių, kuriems sunkiau sukaupti dėmesį, rašyti. Deja, užduotys visiems skiriamos vienodos. Tuo tarpu šiuolaikinė pedagogika sako, kad jas reikia individualizuoti. Gaila, kad mūsų pedagogai nesiryžta to daryti. Manau, bijo atsakomybės", - svarsto P.Gudynas.

Pašnekovas mąsto, kad mokytojas atsako už mokinį kaip kad gydytojas už pacientą. Kaip nėra vieno ir to paties recepto kuriai nors ligai gydyti, taip ir mokiniui negali būti universalaus mokymosi plano. Pedagogams suteikiamos tam tikros gairės, ko turėtų išmokyti, bet apsispręsti, kas naudingiau konkrečiam vaikui, tenka pačiam.

Pelai ar grūdai?

Ką čia slėpti - kai kuriems mokytojams paprasčiausiai trūksta kompetencijos, sunku atsisakyti mąstymo stereotipų. Jie nepastebi ar nenori pastebėti, kad gyvenimas keičiasi. Mus užplūsta vis didesnis informacijos srautas. Tačiau ne viską reikia stengtis sutalpinti mokinio galvoje: tam yra kompiuteris.

"Mano septintokas sūnus per geografiją mokosi apie Afriką. Labai nustembu, kad jis turi žinoti ne tik kelias pagrindines šio žemyno upes, ežerus, kalnynus, salynus, pusiasalius bei jūras, bet dešimtis kitų, kurių pavadinimų net neįmanoma ištarti. Kam to reikia?" - piktinasi vilnietė Deimantė Naujokienė.

Sostinės Šiuolaikinės mokyklos centro direktorius Vytis Buivydavičius įsitikinęs, kad pagrindinis mokyklos uždavinys - ugdyti bendruosius mokinio gebėjimus, išmokyti jį analizuoti, rinktis, nepasimesti gausybėje informacijos. Tai labai sudėtingas uždavinys, pripažįsta pedagogas.

Mat Lietuvoje orientuojamasi vien į egzaminus. "Egzaminai turi būti norma, o ne tikslas. Deja, mūsų aukštosios mokyklos kelia tokius nepagrįstus reikalavimus, kad visas pastangas nukreipti į juos mokyklai būtų didžiulė nuodėmė", - sako pašnekovas.

P.Gudynas taip pat kritikuoja aukštųjų mokyklų norą susirinkti kuo geresnius studentus. Todėl jos ir kelia nepagrįstą ažiotažą, kuris tiesiogiai lemia mokymosi krūvio didinimą. Kai kurie žinomi šalies pedagogai netgi dėl to ragina tėvus išvežti vaikus studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas.

Kovoja su dalykininkais

P.Gudynas sako, kad per didelių mokymosi krūvių priežastys įvairios. Viena didžiausių - perkrautos programos. Jos kasmet peržiūrimos, sudarytojų prašoma dar ko nors atsisakyti. Juolab kad atsiranda naujų dalykų. Norint juos įterpti į ugdymo procesą neišvengiamai tenka mažinti kitus.

"Kiekviena dalykininkų grupė mano, kad jų dalykas svarbiausias, ir nenori nieko atsisakyti. Pasakyk lituanistams, kad reikia iš programos išmesti Vaižgantą. Jiems tai tragedija. Ir neįrodysi, kad kitose šalyse visai atsisakoma atskirų rašytojų kūrybos nagrinėjimo, literatūrą stengiamasi suvokti kaip procesą", - aiškina Švietimo plėtotės centro direktorius.

Dėl dalykų mokytojų užsispyrimo ir pamokų tvarkaraščiai sudaromi nesilaikant higienos normų reikalavimų. Tačiau patikrinimus atliekantys visuomenės sveikatos centrų specialistai dažnai neturi prie ko prikibti, mat pamokos maskuojamos klasės valandėlėmis, fakultatyvais ir būreliais. Mokytojai skiria namų užduotis atostogoms, nesilaiko rekomendacijų, kiek atsiskaitymų gali būti per dieną.

Dar didesnė problema - perkrauti vadovėliai. Pataikaudami įvairiems skoniams, siekdami atlaikyti didžiulę konkurenciją, jų autoriai sugeba kone dvigubai padidinti programą. Autoriai taip pat dažniausiai yra įvairių dalykų mokytojai, kiekvieno jų patriotai. Ministerijai kol kas sunkiai sekasi kontroliuoti šį procesą, nors, tai pastebėjus autoriai įspėjami, prašoma atsižvelgti į pastabas.

Kita mokinių perkrovimo priežastis - egzaminų užduotys neatitinka programų. Jau kelerius metus iš eilės matematikos egzamino užduotys jas viršijo. Bijodami, kad mokiniai prasčiau išlaikys egzaminus mokytojai stengiasi juos mokyti plačiau. Ministerija su šiuo reiškiniu kovoja analizuodama egzaminų užduotis, prieš jų sudarytojus imdamasi sankcijų.

Mokslas ar sveikata?

Ne mažiau įtakos mokymo krūviams turi ir tėvai bei visuomenė, tikina P.Gudynas. Tėvai dažnai neadekvačiai vertina savo vaikų sugebėjimus ir šie nuolat junta jų spaudimą. Jei sekasi prasčiau, jie samdo korepetitorius, kurie už ausų tempia atžalas į mokslo aukštumas. Prie to prisideda ir visuomenės požiūris. Juk gėda pasakyti, kad tavo vaikas nebaigė aukštojo mokslo.

Kita vertus, darbdaviai reikalauja, kad aukštąją mokyklą būtų baigusios ir sekretorės, vadybininkai, pardavėjos. Todėl kone 80 proc. abiturientų įstoja į aukštąsias mokyklas. Nepaisant to, dalis jų tampa bedarbiais. Darbo rinkoje labai trūksta kvalifikuotų gerą profesinį išsilavinimą turinčių specialistų. Geras stalius ir Lietuvoje jau gali uždirbti daugiau kaip 2 tūkst. litų. Tačiau geru amatininku būti ne prestižas.

Ne vienerius metus nagrinėjanti didelių mokymosi krūvių įtaką mokinių sveikatai Higienos instituto visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus mokslinė darbuotoja Vida Juškelienė stebisi, kad lietuviams svarbiau mokymosi rezultatai nei sveikata: "Daugelyje užsienio valstybių tėvai labai ramiai reaguoja, jei vaiko pasiekimai vos kiek geresni nei vidutiniai ir akcentuoja net menkiausią jų pažangą".

Lietuviai reikalauja maksimalių rezultatų bet kokia kaina. Todėl beveik pusė moksleivių pamokas ruošia iki 26 val. per savaitę, tiek pat mokykloje turi gerokai daugiau pamokų. Dauguma lanko ir fakultatyvus, kursus, mokosi su korepetitoriais. Reto laisvalaikis susijęs su sportu, kuris padėtų atsipūsti po intensyvios protinės veiklos.

"Apie 40 proc. mokinių kartą per savaitę skundžiasi dirglumu, nervine įtampa, nuovargiu, galvos skausmais. Trečdalį vargina silpnumas, galvos svaigimas. Ketvirtadalis žino, kas tai yra nemiga ir ją gydo vaistais. Nemažai mokinių geria medikamentus nuo nervinės įtampos", - vardija V.Juškelienė.

Per kelerius metus psichikos sutrikimų skaičius vaikų iki 15 amžiaus grupėje išaugo daugiau kaip dešimt kartų. Specialistė atkreipia dėmesį, kad vienas psichikos sveikatos rodiklių - laimės pojūtis. Deja, daugiau kaip trečdalis mokinių jaučiasi nelaimingi ir vieniši. Kenčiantieji nuo per didelio mokymosi krūvio daug dažniau yra nelaimingi.

Giedrė BUDVYTIENĖ
"Kauno diena"

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Lietuvos naujienos

Jeigu rinkimai į Seimą vyktų jau artimiausią sekmadienį ir juose dalyvautų visi...

Valdančiosios koalicijos partijos išlaiko tvirtas pozicijas nuotrauka, foto

Lietuva, Lenkija ir Ukraina galutinai sutarė steigti bendrą karinę brigadą. Po ne...

Lietuva, Lenkija ir Ukraina kuria bendrą karinę brigadą nuotrauka, foto

Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vadas atsargos pulkininkas leitenantas Liudas Gumbinas sako, kad...

Šaulių sąjungos vadas: agresijos atveju Lietuva nekartotų 1940-ųjų klaidos ir priešintųsi nuotrauka, foto

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ketvirtadienį priėmė Vilniuje viešintį Indijos farmacijos pramonės milžinės...

Premjeras: Lietuva - šviesiausių protų ir puikių verslo sąlygų kraštas nuotrauka, foto

Rugsėjo 19-ąją gimtadienį švenčia nuotrauka, foto

Klaipėda, Jei pastebėjote, jog šiandien Jūsų giminaitis, draugas, pažįstamas ar kolega švenčia gimtadienį,...

"Neptūnas" nusileido "Žalgiriui" nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos „Neptūno“ krepšininkai patyrė pirmąjį pralaimėjimą draugiškame tarptautiniame aštuonių ekipų Vlado Garasto...

Turto banko prekės nepaklausios nuotrauka, foto

Klaipėda, VĮ Turto bankui jau kurį laiką nesiseka parduoti net kelių pastatų uostamiestyje...

Miroslavas Kultyševas: "Grodamas apnuoginu sielą" nuotrauka, foto

Kultūros naujienos, Šanchajus, Paryžius, Helsinkis, Stokholmas, Sankt Peterburgas, Madridas, Varšuva, Maskva ir galiausiai -...

Klaipėda, Paskelbta prieš 4 val.

Sportas, Paskelbta prieš 6 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 7 val.

Kultūros naujienos, Paskelbta prieš 8 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...