Tarp kandidatų į Lietuvos prezidentus - devynios pavardės

Lygiai po metų Lietuva rinks naująjį šalies prezidentą. Nors apie sprendimą kandidatuoti kol kas viešai nepareiškė nė vienas politikos ar visuomenės atstovas, neoficialiai kalbama, kad rinkimų kova tarp kai kutrių politikų jau prasidėjo. Tarp galimų pretendentų minimos bent devynios pavardės.

Žurnalo "Ekstra" teigimu, antrą kartą kandidatuoti į prezidentus gali ryžtis socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė.

Kaip V. Blinkevičiūtės privalumą žurnalo kalbinti politologai ir istorikai įvardijo reitingų lentelėse atsispindintį didelį visuomenės, ypač vyresnio amžiaus rinkėjų, pasitikėjimą.

"Jeigu Lietuvoje būtų renkamas socialinių reikalų prezidentas - ji būtų kandidatė numeris vienas", - apibūdino vienas politologų.

Tačiau politikos ekspertai taip pat mano, kad jau 2004 metų prezidento rinkimų kampanijoje V. Blinkevičiūtė esą pasirodė tik kaip vienos srities kandidatė, išmananti vienos rūšies problemas.

Kita galima kandidatė, buvusi Lietuvos finansų ministrė, eurokomisarė Dalia Grybauskaitė įvardijama kaip esą simpatiška, kompetentinga ekonomistė.

Politologai pažymėjo, jog nors įvairiose diskusijose apie Lietuvos politiką, aktualijas ji dalyvauja retai, jos pareiškimai būna taiklūs, savalaikiai, kritiški.

Pagrindinis eurokomisarės trūkumas, politologų nuomone, yra nepriklausymas jokiai politinei partijai.

Dabartinis šalies premjeras Gediminas Kirkilas, anot specialistų, yra stiprus debatuose, o tai per prezidento rinkimus esą gali virsti labai dideliu pranašumu.

Tačiau, pripažįsta politologai, smūgį G. Kirkilo įvaizdžiui gali suduoti sunkėjanti šalies ekonominė situacija, net augančios kainos. Taigi ribota ir nuspėjama visuomenės parama gali jam pakišti koją.

Dar vienas žiniasklaidoje minimas galimas kandidatas į prezidentus, Vilniaus universiteto profesorius Egidijus Kūris įvardijamas kaip stipri asmenybė, išsilavinęs specialistas, kuris puikiai tiktų šiam vaidmeniui

E. Kūris esą kompetentingas kaip prezidentas, eruditas, principingas. Iniciatyvus, turintis charizmą, sugeba tapti populiarus tarp žmonių pats to nesiekdamas.

Tačiau, pasak specialistų, E. Kūrį gali nuolat lydėti visuomenės akyse vis dar kontroversiškai vertinamas pašalinto prezidento Rolando Pakso apkaltos pėdsakas.

Be to, visuomenei nepatrauklus gali pasirodyti sukurtas, politologų nuomone, šaltoko žmogaus įvaizdis.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, kalbintų politikos specialistų teigimu, žavi tuo, jog yra išsilavinęs, jaunas, kompetentingas ir galintis susidoroti su prezidento vaidmeniu - jo kandidatūra esą būtų tikra naujiena politikoje.

Tačiau būtent politinės patirties stoka įvardijama ir kaip didžiausias G. Nausėdos trūkumas.

Aplinkos ministras Artūras Paulauskas, anot kalbintų analitikų, taip pat vertinamas kaip potencialus kandidatas, jis esą pažįsta visus valdiškų institucijų koridorius, žino pakilimus ir nuopuolius.

Tačiau jau dukart šalies vadovo posto siekti bandęs A. Paulauskas esą taip pat neturi didelio visuomenės pasitikėjimo ir nemažai priklausys nuo to, kaip jo vadovaujamai partijai seksis per Seimo rinkimus.

Kita ministrė, žemės ūkio sričiai vadovaujanti Kazimiera Prunskienė politologų vadinama patyrusia. Vieni prezidento rinkimai K. Prunskienei jau buvo sėkmingi - ji pateko į antrąjį ratą ir nežymia balsų persvara nusileido Valdui Adamkui. To tauta, pasak politikos ekspertų, dar nepamiršo.

Be to, K. Prunskienė esą turi aiškiai apibrėžtą politinę paramą ir gali sulaukti didelio finansinio bei visuomeninio palaikymo.

Tačiau, priduria specialistai, kol kas ministrei koją kiša tas pats nedidelis visuomenės nuomonės reitingas.

Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Vygaudas Ušackas, tvirtinama, yra išsilavinęs, jaunas, gerai supranta užsienio politikos subtilybes. Politologai pažymi, kad jis politikoje yra atsargus ir šiandien labiau stebi situaciją nei imasi konkrečių veiksmų.

Tačiau ne visi kalbinti specialistai jį įvardija kaip realų kandidatą. Karjeros diplomatas, kuris jau daugelį metų negyvena Lietuvoje, anot jų, vargu ar gerai įsigilinęs į dabartines šalies problemas.

Vilniaus miesto tarybos narys Artūras Zuokas taip pat esą pranašus tuo, jog yra jaunas, taip pat patrauklus jaunimui, vilniečiams, miestiečiams. Anot specialistų, jis turi savybių, kurios žmones traukia, ir tai sunku paaiškinti.

Kaip trūkumą specialistai įvardija tai, jog A. Zuokas yra gana kontroversiška asmenybė.

Kauno technologijos universiteto profesorius, politologas Algis Krupavičius sako, kad apie kovą dėl prezidento posto bus galima plačiau kalbėti po to, kai pasibaigs rudenį vyksiantys Seimo rinkimai.

"Vienoms partijoms jie bus sėkmingi, ir jų atstovams sukils dar didesnės prezidentinės ambicijos. O iš tų, kurių lūkesčiai nepasiteisins, atims norą dalyvauti Prezidento rinkimuose. Todėl kol kas partijos žingsnis po žingsnio ruošiasi ne prezidento, o Seimo rinkimams", - aiškino A. Krupavičius.

Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto docentė Virginija Jurėnienė pažymi, kad per daug kandidatų taip pat gali būti negerai.

"Jei atsirastų per daug kandidatų, rinkimų kova būtų neįdomi. Taip nutiko 1998 metų prezidento rinkimuose, ir jie buvo gana išskydę", - sakė V. Jurėnienė.

Eltos inf.