Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo pirmajame metiniame pranešime pabrėžė tuos dalykus, kuriuos Lietuvos žmonės ir norėtų labiausiai išgirsti - nusivylimą teisingumu, valstybe, politikais ir tai, kad ne viskas atsiremia į finansinius dalykus, teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas doc. dr. Tomas Janeliūnas.
Naujienų agentūrai ELTA komentuodamas D. Grybauskaitės metinį pranešimą, T. Janeliūnas visų pirma atkreipė dėmesį į tai, kad jis yra gerokai kitoks nei buvo ankstesnių šalies vadovų. Prezidentės kalba trumpesnė, lakoniškesnė, o vietoj bendrų apžvalgų buvo pasirinktos kelios idėjos.
"Prezidentė, manyčiau, gana neblogai pataikė į didžiosios dalies visuomenės poreikius išgirsti būtent tai, ko labiausiai dabar trūksta Lietuvoje, tai yra akcentuoti tai, kad neturėtų viskas būti skaičiuojama vien tik pinigais. Labiausiai Lietuvos žmonės pasigenda teisingumo, trūksta bendro tikėjimo valstybe, politikais, partijomis, Vyriausybe ir panašiai", - sakė politologas.
T. Janeliūno teigimu, D. Grybauskaitė pabrėžė mintį, kad net ir ekonomiškai sunkiais laikais reikėtų pradėti nuo pagrindų - tikėjimo valstybe ir teisingumo atkūrimu, o ne tiktai ieškoti būdų, kaip gauti daugiau pinigų, subalansuoti biudžetus ar įvesti kokius mokesčius.
"(...) Tai yra visa tai, kas realiai ir kelia turbūt didžiausią nepasitenkinimą Vyriausybės veikla dabar ir nuo ko tikriausiai yra pavargusi didžioji dalis Lietuvos žmonių. D. Grybauskaitė tą tendenciją yra pagavusi gana tiksliai", - komentavo T. Janeliūnas.
Kita vertus, politologas metiniame pranešime sakė pasigedęs didesnio dėmesio užsienio politikai, kuriai skirta vos viena pastraipa.
"Negalima pasakyti, kad tai, ką pasakė apie užsienio politiką, būtų kaip nors neteisinga. Kita vertus, tai jau ir buvo girdėta, žinoma iš pačios prezidentės dar rinkimų kampanijos programų ir vėlesnių pirmųjų kalbų apie tai, ko ji sieks užsienio politikoje. Tačiau tam tikro detalesnio įvertinimo, tiek savo pirmųjų metų pasiekimų ir, kas svarbiausia, ateities uždavinių užsienio politikoje, mano manymu, galėjo būti šiek tiek daugiau", - aiškino VU dėstytojas.
T. Janeliūnas pateisino tokį šalies vadovės pasirinkimą, nes D. Grybauskaitė aiškiai įvertino, jog didžiajai daliai visuomenės užsienio politika nėra labiausiai rūpimas aspektas. Politologo teigimu, žmonėms šiuo metu labiausiai rūpimi dalykai yra valstybės ir politikos viduje. Dėl to neišvengiamai vidaus problemoms ir pačios D. Grybauskaitės siekiams jas spręsti ir buvo skirta daugiau dėmesio.
Anot politologo, prezidentės išskirti kadencijos prioritetai: aktyvi ir dalykiška tolesnė eurointegracija bei nuoseklus šalies interesų gynimas Europos Sąjungoje, euroatlantinės darbotvarkės įgyvendinimas, kartu - aktyvi veikla, stiprinant Lietuvos teritorinį, energetinį ir technologinį saugumą, maksimaliai išnaudojant tarptautinių organizacijų galimybes, konstruktyvūs santykiai su kaimynais, grįsti abipuse pagarba ir abipuse nauda, - nėra nauji, tai tos pačios Konstitucijoje užfiksuotos Lietuvos prioritetinės užsienio politikos kryptys. Čia, T. Janeliūno teigimu, įdomu tik tai, kokias taktines priemones pasirinks politikai šiems užsienio politikos ramsčiams įgyvendinti.
"Tų taktinių aspektų, bent jau aš, D. Grybauskaitės kalboje neišgirdau. Galbūt tas detalizavimas nepasirodė esantis labai būtinas šiame metiniame pranešime", - pridūrė TSPMI dėstytojas.
Jis taip pat teigiamai įvertino prezidentės kritiką politinių partijų atžvilgiu. Partijos vis labiau tolsta nuo klasikinių politikos principų - jos neatstovauja rinkėjams, žmonių interesams, o gal tik tam tikrų visuomenės dalių interesams. Politologas sakė, kad D. Grybauskaitės aštri kritika yra teisinga, nes mūsų partinei sistemai reikia sukrėtimo - partijoms keisti savo principus, į savo gretas priimti naujus veidus.
"Kol kas partijos įsivaizduoja, kad gali tartis, narplioti kažkokius buitinius smulkius konfliktėlius, žaisti toje pačioje smėlio dėžėje, nematydamos, kas vyksta aplinkui. Bet jeigu taip ir toliau tęsis, tai iš tikrųjų visa partinė sistema yra pasmerkta žlugti", - teigė T. Janeliūnas.
Apibendrindamas pirmąjį D. Grybauskaitės metinį pranešimą, politikos ekspertas sakė, kad visa prezidentės komanda prisidėjo prie pranešimo rengimo, bet jame aiškiai matėsi asmeninė šalies vadovės autorystė.
"Iš tikrųjų tos pagrindinės mintys yra labai tiesiogiai ateinančios iš pačios prezidentės, tai, ką esu girdėjęs įvairių prezidentės pasisakymų, interviu metu ir panašiai. Tos idėjos pranešime atsispindėjo koncentruotai, galbūt žymiai tiksliau, aiškiau ir su tam tikru, sakykime, emociniu užtaisu, kaip dar kas turėtų būti daroma ateityje. Šis metinis pranešimas turėtų būti didžiąja dalimi vienaip ar kitaip kildinamas iš pačios prezidentės autorystės", - konstatavo T. Janeliūnas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą