Eidamas 91-uosius metus mirė iškilus JAV išeivijos ir Lietuvos valstybės veikėjas, buvęs Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) pirmininkas, buvęs Seimo narys Kazys Bobelis.
Kandidatuodamas į Lietuvos Prezidentus 2002 metais K. Bobelis naujienų agentūros ELTA prašymu, kaip ir kiti kandidatai, buvo pateikęs savo autobiografiją, kurią išsaugojome archyvuose ir primename iš JAV atėjus liūdnai žiniai.
"Gimiau 1923 m. kovo 4 d. Kaune Lietuvos savanorio karininko, dviejų Vyčio Kryžių kavalieriaus Jurgio Bobelio šeimoje. Mama buvo kilusi iš žemaičių dvarininkų šeimos.
Tėvas vaikus laikė "trumpai" - griežtai reikalaudavo laiku būti namuose, nepraleisti pamokų. Kartu labai pritarė ir skatino dalyvauti sporte.
Gimnazijoje nebuvau pirmūnas, mokiausi per vidurį, nes daugiau dėmesio skyriau sportui.
Apsisprendimas tapti gydytoju chirurgu subrendo anksti - pirmoje ar antroje gimnazijos klasėje. Tam didžiausios įtakos turėjo perskaityta literatūra - knygos apie chirurgus, jų darbą, gyvenimą.
Baigęs Kauno "Aušros" berniukų gimnaziją, pradėjau medicinos studijas Vytauto Didžiojo universitete. Baigus pirmąjį kursą per karą Universitetas buvo uždarytas, todėl tęsiau studijas Graco (Austrija), Tiubingeno (Vokietija) universitetuose, kur 1946 m. gavau gydytojo diplomą.
1948 m. Eberhard-Karls universitete apgyniau medicinos mokslų daktaro disertaciją.
1949 m. atvykau į Niujorką. Čia, kaip ir kitiems pabėgėliams iš Europos, tik išlipus iš laivo buvo išduoti dokumentai, bilietas į Čikagą, ten esančių giminių adresai ir 6 doleriai "pradžiai gyvenimo" su palinkėjimu būti "savo laimės kalviu".
Čikagoje iš pradžių teko padirbėti motinos brolių, dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą emigravusių į JAV ir jau praturtėjusių, mėsos perdirbimo fabrikuose, išvežioti dešras, kumpius ir kitus gaminius.
Senoji emigrantų karta į mus, naujuosius pabėgėlius, žiūrėjo iš aukšto, vadino "grinoriais". Netgi ir mano dėdės pasišaipydavo iš europietiško medicinos diplomo, netikėjo, kad JAV gausiu mediko darbą. Tačiau buvau atkaklus ir pavyko įsidarbinti vienoje iš Čikagos ligoninių. Tuomet mano dėdės, senieji amerikonai, jau nebevadino manęs tiesiog Čarliu, o kreipdavosi "mister doctor".
JAV pakartotinai studijavau ir specializavausi Johno Hopkinso, Bostono ir Filadelfijos universitetuose bei ligoninėse. Įgijau chirurgo specialybę.
1953 m. pradėjau privačią chirurgo praktiką Čikagoje ir Elgine, Ilinojaus valstijoje. 1962-1972 m. buvau Čikagos medicinos mokyklos ir Čikagos Loyolos universiteto klinikinės chirurgijos asocijuotas profesorius.
1978-1991 m. verčiausi privačia medicinos praktika Floridoje.
Aktyvią visuomeninę veiklą pradėjau apie 1960 metus, kai jau buvau padaręs profesinę karjerą, pasirūpinęs šeima. 1962-1976 metais buvau JAV Lietuvių bendruomenės tarybos narys, 1969-1979 m. - Amerikos lietuvių tarybos pirmininkas.
Nuo 1979 iki 1992 m. vadovavau Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui, kurio pastangomis pasaulyje nebuvo pamiršta Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės byla. 1983 m. VLIK iniciatyva Europos Parlamente buvo priimta pirmoji rezoliucija, smerkianti Lietuvos okupaciją ir aneksiją.
Nuo 1992 m. gyvenu Lietuvoje ir nuo tų metų esu renkamas į Seimą. Parlamentaro atlyginimą skiriu labdarai. 1997 metais dalyvavau Prezidento rinkimuose.
Turėdamas nemažą diplomatinio darbo patirtį, kaip įvairių Lietuvos delegacijų vadovas ar narys, sėkmingai gyniau ir ginu Lietuvos reikalus tarptautinėse organizacijose. 1995 m. Otavoje buvau išrinktas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Parlamentinės Asamblėjos viceprezidentu, 1996 m. Stokholme buvau perrinktas trejų metų kadencijai.
Nuo studijų laikų priklausau krikščionių demokratų judėjimui. Nuo 1991 m. buvau Krikščionių demokratų sąjungos valdybos pirmininkas. 2001 m. gegužės 12 d., susijungus Lietuvos krikščionių demokratų sąjungai ir Lietuvos krikščionių demokratų partijai, - Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas.
Esu apdovanotas Šaulių sąjungos Žvaigždės ordinu, Popiežiaus Jono Pauliaus II - Šv.Grigaliaus Didžiojo ordinu "Už religijos ir tautos laisvės kovą Lietuvoje", JAV Kongreso Ellis Island medaliu kaip labiausiai nusipelnęs Lietuvai ir Amerikai Amerikos lietuvis.
1993 m., minint VLIK veiklos 50-metį, už nuopelnus Lietuvos laisvės kovoje Respublikos Prezidentas mane apdovanojo Vyčio kryžiaus II laipsnio ordinu.
Su žmona Dalia - Vasario 16-osios akto signataro bei ilgamečio Kauno miesto burmistro Jono Vileišio anūke - išauginome tris dukras ir du sūnus. Didžiausias rūpestis Amerikoje auginant vaikus buvo lietuvybės puoselėjimas. Su žmona buvome nusistatę dukras ištekinti tik už lietuvių. Šį "tikslą" sunkiai, bet pasiekėm.
Turiu 18 anūkų. Visus myliu vienodai, favorito šiame gražiame būryje neturiu.
Mėgstu filateliją, keliones, medžioklę, žūklę, slidinėjimą.
Moku anglų, vokiečių, rusų, lenkų kalbas".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą