Šukėje - rajono ūkininkų žvaigždynas

Pajūrio kaimai ir miesteliai

Šukė - Kretingos rajono kaimas tarp Darbėnų ir Kretingos. Už 3 kilometrų tyvuliuoja Kašučių ežeras. Kaimo prieigomis teka vasarą išdžiūvantis Akmenos intakas Šukupis. Netoliese - vietinių lankomi maro kapeliai. Juose vyksta tradiciniai gegužiniai giedojimai.

Vietoj nedidelio kaimelio, kokio iš nuogirdų tikėjomės, pamatėme didžiulį erdvų kaimą su gatvėmis, gera parduotuve (pasak vietinių, gera dėl to, kad kainos geros), mokykla, kultūros namais, biblioteka, medicinos punktu, autobusų stotele, pro kurią dukart per dieną kursuoja autobusas. "Bažnyčią turėtume, būtume miestas", - stiprino įspūdį viena moteris.

Ne vienas sakė, kad kaimo pavadinimas kilęs nuo Šukupio. Tačiau pirmiau paklausus upės pavadinimo istorijos, išgirdome, kad upė taip vadinama nuo Šukės kaimo...

1978 metais čia apsigyvenusi Ona Turauskienė sakė radusi tik 5 ar 6 sodybas. Nebuvę ir jokios infrastruktūros. Netrukus buvo nuspręsta sujungti 5 ar 6 kaimus ir vieną, o iš jų Šukę - padaryti centru bei sukelti čia vienkiemių gyventojus. Šiandien Šukėje - maždaug 300 gyventojų.

Šukė - migracijos vis paliečiamas kaimas. Daug gyventojų išvažiavo į užsienį, yra ir butus užsienyje nusipirkusiųjų. Vienas kitas ir sugrįžta. 5 ar 6 šeimos atsikėlė iš Klaipėdos, važinėja į uostamiestį dirbti. Viena kita sodyba parduota ir apžėlusi laukia neskubančių naujakurių. Vietiniams, aišku, tokia kaimynystė nepatinka.

Paskutiniuoju metu aukštyn šovė būsto kainos. Anksčiau sodyba kainavo 60-80 tūkst. litų, o neseniai kokybiškesnis namas su 70 arų sklypų buvo pirktas maždaug už 190 tūkst.

Džiaugsmas dėl darbo vietų

Šukė garsi ūkininkais ir grybais. Pasak pačių šukiškių, galimas dalykas, rajone pagal ūkininkų gretas jų kaimas yra lyderis, o nenaudojamos žemės aplink beveik nėra. Šukėje gyvena apie 10 ūkininkų. Dauguma jų gyvulių nebelaiko ir užsiima augalininkyste. Didžiausią ūkį - 900 ha - turį pirmieji ūkininkauti čia pradėję Bronius ir Stanislava Miliai, tradiciniame konkurse konkurse "Metų ūkis-2006" laimėję antrąją vietą. Šukė dar turi medienos ir gintaro apdirbimo įmones.

"Tinginių kaime nebėra, gal tik vienas kitas, kuris mėgsta nugerti burnikę", - juokais kalbėjo ūkininkė Vilija Martinkienė, o iš tikrųjų džiaugėsi už kaimo žmones, kurie turi darbo čia pat, vietoje. Pavyzdžiui, Dainius Masiulis į savo gintaro apdirbimo įmonę yra priėmęs 8 darbininkus, 2 važinėja iš Darbėnų, likę - vietiniai.

Ūkininkų eros pradžia buvusi sėkminga. "1995 metais po pirmojo derliaus nusipirkome mašiną", - prisiminė Vilija Martinkienė. Paskui supirkimo kainos pradėjusios kristi, plonino ūkininkų pinigines ir sausros.

Buvo laikai, kai Šukėje gyveno geriausi rajono linininkai. Linus gabeno į Kūlupėnų fabriką. Tačiau subsidijos buvo sumažintos, ir šiandien laukai nebemėlynuoja.

Iš Šukės - į Europą

Matėme ne vieną kaimą, kuriame uždaryta mokykla. Tačiau šukiškiais didžiuojasi: "Mokykla šiemet dar bus". Nesvarbu, kad 12 vaikų tėra, vykusi, anot vienos mamos, esanti ir mokykla, ir mokytoja Danutė Bružienė.

Anot vienos paauglės, jaunimui patinka kiekvieną penktadienį kultūros namuose vykstantys šokiai. Be to, iš Klaipėdos atvažiuoja dainavimo mokytojas, jo vadovaujamas moterų folkloro ansamblis tapo vieno konkurso laureatu, kviečia dainuoti jis ir jaunimą, tačiau šis nenori.

Nebedaug Šukėje namų, kur nebūtų kompiuterio, o po 16 valandos iš mokyklos sugrįžęs jaunimas "okupuoja" kompiuterius kultūros namuose, - kalbėjo maždaug prieš 16 metų biblioteką perėmusi Ona Turauskienė. Tuomet, prisiminė ji, biblioteka neturėjo nė spaudos, o dabar žmonėms, nors bendras skaitymo lygis ir sumažėjęs, biblioteka esanti svarbi, net patys skaitytojai atneša knygų ir žurnalų, kad kuo daugiau žmonių skaitytų.

Iš Šukės į Europą maždaug 10 metų keliauja gintaro figūrėlės, karoliai ir kitokie dirbiniai. Tik apie 10 proc. visų dirbinių lieka, - kalbėjo verslininkas D. Milius. Tačiau, pridūrė jis, gali būti, kad ir tų likusiųjų didelė dalis išvažiuoja, nes daugiausia nuperka turistai užsieniečiai.

Vargas nuo kelio dulkių

Anot O. Turauskienės, daugiausia šukiškiai bendrauja grupėmis; bendruomeninis jausmas mažai teišvystytas. Kartu visas kaimas sueinąs gal tris ar keturis kartus per metus į vakarones. Visi gerai gyvena, kam ta bendruomenė, - aiškino vieni. Kitų manymu, bendruomenė atsirastų, ji labai reikalinga, tačiau nėra kas jai vadovautų.

Kaimo lyderiu ir globėju vadinamas pernai iš ūkininkavimo pasitraukęs, ūkį sūnums palikęs rajono Tarybos narys, europinis pensininkas Povilas Turauskis. "Jei kokia bėda, į mano vyrą kreipiasi, juolab kad jis vadovauja kaimo komitetui", - sakė politiko žmona.

Klausėmės ir kitokių nuomonių. Per laidotuves mažne visas kaimas sueinąs, velionio artimuosius palaiko, viską sutvarko, paruošia, pinigų sudeda - tokia esanti tradicija. Ir dar "giedorkos" nemokamai pagieda. Šarvojama daugiausia namuose.

"Degė jauna šeima. Ėjome šukiškiai, valėme sienas, rinkome pinigus, kas kaip galėjome - padėjome. Žmonės draugiški. Karvė veršiuojasi - visi lekiame. Jei reikia, žmonės ir naktį padės, tokie geri. O juk sakydavau, niekada neisiu į kaimą gyventi", - kalbėjo Genutė Lomsargienė.

Kaip opią problemą šukiškiai įvardijo 7 km vieškelį iki kelio į Kretingą. Problema paaštrėja karštymečiu, nes labai dulka. Anot vienos moters, vien dėl to kelio bendruomenę verta sukurti - ji girdėjusi, kaip bendruomenės kituose kaimuose rinko parašus ir "prasimušinėjo" asfaltą iš Vyriausybės.

Audra VENCKUVIENĖ