Laivų krovos AB "Klaipėdos Smeltė" vadovybė pareiškė, jog dėl to, kad Vyriausybė nevykdo pažadų rekonstruoti bendrovės nuomojamus 2,2 km krantinių tam skiriant 200 mln. Lt, "Smeltė" priversta stabdyti milijoninius investicinius projektus ir atleisti dar apie 160 darbuotojų. Teigiama, jog dėl naujų krantinių statybos vilkinimo "Smeltė" nuo 1999 m. prarado 18 potencialių klientų ir laikinai galimybę toliau derėtis dėl 3,7 mln. tonų krovinių pritraukimo į Klaipėdos uostą.
"Vakarų eksprese" jau rašyta, kad praėjusį penktadienį "Smeltėje" buvo surengta spaudos konferencija, kurioje buvo keliamas šis klausimas. Beje, 1998 m. šioje bendrovėje dirbo 1083 žmonės. 1999 m. iš darbo buvo atleisti 249, 2000 m. - 222, 2001 m. - 164, šiemet - 86 žmonės. Dabar čia bedirba 369 žmonės. "Smeltės" generalinis direktorius Martinas Gusiatinas teigia, jog jeigu situacija nepasikeis, jeigu Vyriausybė patvirtins numatytą investicinės programos projektą ir jeigu "Smeltė" ir toliau per metus galės krauti tik 1 mln. tonų krovinių, jai esą pakaks ir 100 žmonių.
"Jeigu 2,2 km plote tegali dirbti 100 žmonių, tai mes esame labai turtingi. Šiandien Klaipėdos uostą galime pakelti su ta sąlyga, jeigu ateis Rusijos, Vakarų kompanijų investicijos. Vienintelė vieta uoste, kur jos gali ateiti yra "Smeltė". Tačiau čia problema - krantinės. Aš siūlau Uosto direkcijos generaliniam direktoriui S. Dobilinskui - jeigu patys negalite sutvarkyti krantinių, atiduokite mums. Valstybė laikosi tokios pozicijos: turi turtą, negali jo tvarkyti ir neleidžia to daryti kitam. Buvau Vyriausybėje, kalbėjau šiuo klausimu. Yra daroma viskas, kad "Smeltėje" nebūtų statomos krantinės. Šiandien dar nenoriu minėti pavardžių",- sakė M. Gusiatinas.
Kur garantijos, kad lėšų bus vėliau?
Dar pernai "Smeltės" krantinių rekonstrukcijai turėjo būti skirta 8 mln. Lt, tačiau Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija neparengė krantinių rekonstrukcijos techninio projekto. Pernai suabejojus belgų kompanijos "HAECON N. V." atlikto projekto pagrįstumu, tie pinigai nebuvo panaudoti, o šiemet jų iš viso nenumatyta skirti. Jų nėra ir 2003 metų investiciniuose planuose. Pirmą porciją - 15 mln. Lt 81-100 "Smeltės" krantinėms pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto investicinės programos projektą žadama duoti tik 2004 m., o 2005 m. - 35 mln. Lt. Tačiau, kad ir tai bus padaryta, pasak M. Gusiatino, jokių jokių garantijų nėra.
"Smeltė" pati investavo 0,5 mln. Lt į naujo krantinių rekonstrukcijos projekto rengimą. Ji užsakė krantinių 81 -100 (pirmos eilės krantinių 82-89) techninį projektą atlikti AB "Pramprojektas". Jis buvo parengtas, suderintas visose instancijose, išskyrus Uosto direkciją. Taigi ji šios iniciatyvos nepalaikė.
Direkcija ir Susisiekimo ministerija tvirtina, jog nėra pinigų rekonstrukcijos projektui įgyvendinti "Smeltėje". Tačiau jos vadovybė tvirtina, kad bankai sutinka duoti kreditą direkcijai šių krantinių rekonstrukcijai. "Smeltės" šeimininkai garantuoja, kad krovinių bus ir investicijos atsipirks.
Trečia pagal krovos apimtis
"Smeltėje" yra sutvarkyta 400 m krantinių. Iš 1 km 700 m krantinių pusė jų yra nepritaikytos krovai, apie 500 m yra iš viso netinkamos laivams švartuoti. Nereikia pamiršti, kad "Smeltės" teritorijoje buvo žvejybos uostas, visi sandėliai čia buvo pritaikyti žvejybos įrangai laikyti, čia nebuvo kroviniams sandėliuoti skirtų aikštelių. 1998 m. buvo jau numatyta nugriauti keturis penktadalius čia esančių pastatų. Krantinės nėra pritaikytos didesnės keliamosios galios kranams pastatyti. "Negi ir toliau "Smeltėje" reikės krauti "arbatiniais" kranais",- klausia Rimantas Juška, šios bendrovės gamybos ir marketingo direktorius.
"Smeltė" iš buvusio žvejybos uosto siekia tapti šiuolaikine krovos kompanija. 60 metų darbo tradicijas turinčioje kompanijoje kuriama nauja kompanija. Ją 1998 m. įsigijo Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija. Ji už kontrolinį "Smeltės" akcijų paketą sumokėjo 45 mln. Lt. Dar 25 mln. Lt buvo išleista teritorijoje esantiems svetimiems pastatams įsigyti ir nugriauti bei lauko sandėliavimo aikštelėms rengti.
Šiandien pagal krovos apimtis "Smeltė" yra trečia kompanija po AB Klaipėdos jūrų krovos kompanijos (KLASCO) ir jūrų krovos kompanijos "Bega". Pernai "Smeltėje" buvo kraunami 19 pavadinimų kroviniai. Vidutiniškai per metus čia perkraunama 1 mln. tonų krovinių. Pernai "Smeltėje buvo krauti 587 laivai, kas mėnesį vidutiniškai po 49 laivus.
Praras sutartį
Suomijos kompanija "Kuusakoski" įkūrė dukterinę kompaniją UAB "Kuusamet", kuri investavo 20 mln. Lt ir "Smeltės" teritorijoje įkūrė metalo laužo apdirbimo terminalą. "Kuusamet" yra įsipareigojusi krauti pusę milijono tonų metalo laužo per metus, jeigu prie krantinės bus 12 m gylis. Šiemet bendrovė žada perkrauti 200 tūkst. tonų. Dabar ji krauna metalo laužą į laivus, kurie švartuojami prie 101-104 krantinių. Tačiau dar šiemet turi pradėti dirbti birių trąšų terminalas, kurio 50 proc. akcijų priklauso "Smeltei". Vadonasi, metalo laužą "Kuusamet" turės veržti per miestą į kitas krovos kompanijas? Norint pakrauti 40 tūkst. tonų ir didesnės talpos laivus kitose Klaipėdos uosto krovos kompanijose "Kuusamet" reikėtų išleisti papildomai 3 mln. Lt. Todėl ši bendrovė pareiškė būsianti priversta atsisakyti dalies investicijų.
"Smeltė", ko gero, praras bendradarbiavimo sutartį su Rusijos maisto pramonės gigantu federaline kontraktine korporacija "Roshleboprodukt", kuri planavo pastatyti žemės ūkio produkcijos perkrovimo ir perdirbimo kompleksą bei Klaipėdos uoste krauti iki 1,5 mln. tonų krovinių per metus. "Smeltės" vadovybė jau yra įspėta, kad, jeigu šiemet nebus pradėti konkretūs darbai dėl 82-89 krantinių statybos, korporacija ketina atsisakyti dalyvauti investiciniame projekte.
Beje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto investicinėje programoje 2002-2005 metams 5,6 krantinių, kurios yra KLASCO teritorijoje, rekonstrukcijai šiemet numatyta skirti 7 mln. Lt, kitąmet - 23 mln. Lt, "Begos" krantinėms: 67-ajai - šiemet 3,713 mln. Lt, 69-70 krantinių rekonstrukcijai kitąmet - 27 mln., 71-72 kitąmet - 4 mln. Lt. Tuo tarpu, M. Gusiatino manymu, nei "Bega", nei KLASCO investicijų neįsileis. Pasak jo, taip išeina, kad Vyriausybė tik deklaruoja, kad stengiamasi pritraukti į Klaipėdos uostą daugiau krovinių.
Direkcija apie pažadus nieko nežino
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas konferencijoje sakė apie pažadus nieko nežinąs. Pasak jo, yra numatytos programos ir jos įgyvendinamos. Iki 2002 m. į "Smeltę" investuoti 45 mln. Lt, papildomai 31 mln. Lt skirta remontui. O iš "Smeltės" direkcija gavo 68 mln. Lt.
S. Dobilinskas priminė, kad į 3-iąją krantinę, kurią nuomoja UAB Krovinių terminalas, buvo investuota nemažai pinigų. Nors buvo žadėta per metus krauti vos ne 3 milijonus krovinių, šį krantinė stovi tuščia. Negana to, dar paaiškėjo, kad dabar ši krantinė trukdo, kad čia reikia kitokios krantinės.
"Į "Smeltę" 2000 m. investuota 7 mln. Lt, 2001 m. - 26 mln. Lt ir šiemet - 2 mln. Lt. Į konsorciumo "Klaipėdos terminalas", į UAB "Lietuviškų durpių krova" krantines nebuvo investuota. Kitas dalykas, aš tik pradėjau vadovauti Uosto direkcijai. Jeigu buvo nustatyta tokia tvarka nuo pat Nepriklausomos Lietuvos laikų, tai šiandien ne laikas ją keisti. Nesutinku su teiginiu, kad "Smeltė" specialiai žlugdoma. Aiškus prioritetas yra uosto vartai, kadangi į uosto įplaukos rekonstrukciją įdėti labai dideli pinigai. Pirmiausia yra pradėta gilinti nuo uosto vartų, t. y. išgilinta iki 14 m prie AB "Klaipėdos nafta", prie 3-osios krantinės, toliau eina 5,6,7,8,9 krantinės, prie kurių taip pat bus išgilinta iki 14 m. Toliau kanalas bus išgilintas iki 11 m ir prie pastatyto "Smeltės" birių krovinių terminalo krantinių bus 11 m gylis. Metų pabaigoje bus skelbiamas konkursas. Vėliau nuo 10-osios krantinės iki "Smeltės" birių trąšų terminalo bus išgilinta 12,5 m, kad būtų galima išnaudoti tą terminalą.
Jeigu būtų kalbama apie paprastą krantinių rekonstrukciją prie "Smeltės", tokios problemos nebūtų. Tačiau tas krantines reikia atitraukti apie 70 m į priekį nuo kranto linijos. Pradėjus tą projektą nebeužteks kelių dešimčių milijonų Lt, tad pirmiausia reikia išanalizuoti piniginius srautus. Ar realu, kad lėšos "Smeltės" krantinėms turėtų būti skiriamos 2004 metais? Manau, kad jeigu birių krovinių terminalas dirbs taip, kaip žada M. Gusiatinas, kad jis šiais metais perkraus 0,5 mln. tonų krovinių, visko gali būti.
Ar uosto įstatymas prastas ar geras, čia politikų klausimas. "Smeltė" pranešė, kad atleidžia 150 žmonių, KLASCO - kad 200 žmonių, nes nėra krovinių. Ar dėl to kalta direkcija? Esu valstybės įmonės vadovas. Susisiekimo ministerija yra jos steigėja. Pažadai duoti Vyriausybės ar ministerijos man turėtų būti vykdytini. Direkcija neturi jokių nurodymų vykdyti kokius nors pažadus",- sakė S. Dobilinskas.
Seimo nariai nori padėti
Seimo narys Rimvydas Vaštakas atkreipė dėmesį į tai, kad ir toliau investuojama į KLASCO krantines, o "Smeltė" vėl lieka be nieko. Jis ragino Uosto direkciją būti aktyvesne šiuo klausimu. "Sakykite, jeigu Uosto įstatymas netinkamas, mes jį pakeisime. Pinigų yra, ne vienas Pasaulio bankas tėra",- sakė jis spaudos konferencijoje.
Seimo narys Valentinas Greičiūnas, buvęs ilgametis Uosto direkcijos vadovas, priminė, jog 1994 m. Vyriausybė patvirtino 1 milijardo litų investicinę programą. 500 mln. jau investuota. Ir iš esmės tai Uosto direkcijos pinigai, nors ir yra skolintų. Šis Seimo narys atkreipė dėmesį į tai, kad Klaipėdos uostui kenkia ir vidinė konkurencija - 4 vietose kraunamos trąšos. Kitas dalykas, tarp tranzitinių krovinių Klaipėdoje gerokai sumažėjo Rusijos ir NVS šalių krovinių. Klaipėdos uostas be geležinkelio negali dirti, o geležinkelio padėtis kritiška. Norima įpiršti dalį geležinkelio tvarkyti direkcijai, tai V. Greičiūno manymu, būtų didelė klaida.
V. Greičiūnas teigė, jog direkcija nematė tų privatizavimo sutarčių ir ką apsukrūs pirkėjai ten sugebėjo įrašyti. Todėl ji nežino jokių pažadų. Tačiau, pasak jo, metas atkreipti dėmesį į "Smeltę" ir paspartinti krantinių rekonstrukciją. Pasak jo, Europos paramos uosto plėtrai tikrai nesulauksime, nes tarp uostų vyksta didžiulė konkurencija.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą