Seimo pirmininkės sūnus: Lietuvos nebegaliu vadinti teisine valstybe

Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sūnus Gediminas Degutis ne tik neatgavo savo įmonės pinigų „Snore“, bet ir patyrė nuostolių, liko skolingas savo klientams.

Dar prieš dvi savaites 36 metų G.Degutis gana siauram ratui draugų ir pažįstamų buvo žinomas kaip Seimo pirmininkės I.Degutienės sūnus bei garsaus mikrochirurgo Kęstučio Vitkaus žentas.

Trims įmonėms vadovaujantis G.Degutis išgarsėjo vien todėl, kad jo ir bendraturčio Utenos rajono savivaldybės tarybos nario socialdemokrato Dariaus Šinkūno valdoma projektų vystymo bendrovė „Novotersa“ daugiabučiam sostinėje statyti buvo gavusi 1,6 mln. litų paskolą iš „Snoro“ banko. Šiandien „Novotersos“ akcininkai ne tik negali atgauti savo pinigų, bet ir jais padengti „Snoro“ suteikto kredito.

Šiais pinigais įmonė negali apmokėti ir kas mėnesį kapsinčių palūkanų - daugiau nei 5 tūkst. litų privalu pervesti iš savo kišenės, per skandinavišką banką.

„Žinoma, kai į mano mamą ir mane paleista sniego gniūžtė jau virto lavina, sunku ką nors įtikinti, kad paskleista informacija tėra paskalos“, - sakė G.Degutis. Jis sutiko „Respublikai“ atskleisti visą „Novotersos“ vargų istoriją.

Bankas neįtraukė į apskaitą įnašų

Ši bendrovė vos pradėtus statyti apartamentus Mindaugo gatvėje įsigijo iš bankrutavusios įmonės. Jau siautėjant krizei, 2009 metais, G.Degutis išbandė laimę kone visuose didžiuosiuose komerciniuose bankuose, tačiau 2010 metų gegužės 14 dieną „Novotersai“ trejiems metams sutiko paskolinti tik „Snoras“.

Iki lemtingosios „Snoro“ žlugimo dienos - praėjusių metų lapkričio 16-osios imtinai - „Novotersos“ einamojoje sąskaitoje buvo apie 343 tūkst. litų. Tiek jų yra ir šiandien.

Į specialiąją sąskaitą paskutinę „Snoro“ darbo dieną „Novotersos“ butų pirkėjai buvo pervedę 645 tūkst. 803 litus 50 centų.

„Lapkričio 16 dieną mūsų klientai dar spėjo į specialią sąskaitą, kurią išimtinai valdė tik „Snoras“, pervesti 100 tūkst. litų, išvakarėse - 249 tūkst., lapkričio 14-ąją - 232 tūkst. ir t.t., - pasakojo G.Degutis. - Įnašai įplaukdavo nuolat, kai kuriuos jų naudodavome projektui, kai kuriuos - kreditui grąžinti.

Tik vėliausi įnašai, kurie būreliui mūsų klientų buvo jau paskutiniai - tie 645 tūkst. litų - taip ir įstrigo. Bankas jų net neįtraukė į apskaitą iki pat šių metų sausio 6-osios, apie ką ir paskelbė parlamentaras Algirdas Butkevičius, pamanęs, kad aš turiu išskirtines teises „Snore“, nes mano mama dirba Seimo pirmininke. Galėčiau tą išskirtinumą ir perleisti net A.Butkevičiui - mūsų paskola yra su 7,5 proc. metinėmis palūkanomis, kokių jau seniai nėra“.

Be pinigų ir be butų

Patekęs į gyvenime nematytą žurnalistų apgultį G.Degutis pasakojo, kad labiausiai išgyvena dėl 12 ar 14 „Novotersos“ klientų, kurie baigę mokėti „Snorui“ įmokas prieš pat banko nacionalizavimą dar ir šiandien nėra savo būstų savininkai.

Žlugus bankui, jame neliko ir atsakingų tarnautojų, kurie išregistruodavo išpirktus butus iš hipotekos įstaigos. Ši įprasta procedūra 2011 metais „Novotersos“ klientams buvo atlikta net devynis kartus, o paskutiniai, 650 tūkst. litų įnašai, tebekaba tarp žemės ir dangaus.

Šie pinigai „Snore“ buvo įtraukti į apskaitą šių metų sausio 6-ąją, tačiau hipotekos procedūra neatlikta iki šiandien. Pinigų įtraukimas į apskaitą sukėlė didelį politinį skandalą, nes „Snoro“ bankroto administratoriaus Neilo Kuperio (Neil Cooper) komandos veiksmai buvo prilyginti kone Parlamento pirmininkės nurodymui pasirūpinti jos sūnaus įmonės reikalais.

Tūkstančiai operacijų

- Visi tik ir šneka, kad, va, Seimo pirmininkės sūnus išgelbėjo savo pinigus „Snore“. Gal galėtumėte patarti, kaip ten įstrigusias lėšas gali išgelbėti ir eiliniai klientai? - „Respublika“ paklausė G.Degučio.

- Šiandien aš galiu drąsiai pasakyti, kad Seimo pirmininkės sūnus neturi jokių išskirtinių sąlygų „Snore“. Dešimtys tūkstančių Lietuvos piliečių ir įmonių jau atgavo savo apdraustus pinigus, o aš jų atgauti negaliu. Tos 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų) sumos.

Negalime jais pasinaudoti net padengiant paskolą, o palūkanas privalome mokėti. Keista - banko klientas privalo vykdyti įsipareigojimus, o į valstybės rankas perėjęs bankas - ne.

Ką galiu patarti tokiems, kaip aš? Nuolat rašyti „Snorui“ raštus. Mes rašėme be atvangos, atakavome tol, kol bankas padarė tai, ką ir privalėjo - įnašus įtraukė į apskaitą. Dabar lauksime, kada padarys antrą žingsnį - panaikins hipoteką visą butų kainą jau sumokėjusiems klientams.

- Kodėl tuomet esate sutartinai puolamas, kad „Novotersa“ turėjo išskirtines sąlygas „Snore“, esą galėjo atlikti finansines operacijas ir tuomet, kai jos buvo uždraustos?

- Iš Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko aš labai aiškiai girdėjau, kad „Snore“ nuo nacionalizavimo pradžios yra vykdoma tūkstančiai operacijų. Kyla tik esminis klausimas - ar jos visos yra teisėtos?

Bet tas judėjimas šiandien išimtinai priklauso tik nuo pono N.Kuperio valios. Jam ir turi rašyti kiekvienas „Snoro“ klientas, nes telefonu ten neprisiskambinsi, atsakingų žmonių nebėra.

Apskritai pamatęs, kas atsitiko su „Snoro“ banku, šiandien aš Lietuvos jau nebegaliu vadinti normalia teisine valstybe. Vieną dieną nežinia kas, nežinia kur susirinko ir neaišku kokiais kriterijais vadovaudamasis nusprendė sugriauti banką.

Ar šiandien mūsų visuomenė žino, kas dalyvavo priimant tokį sprendimą dėl „Snoro“?

Mano mama, kuri dirba Seimo pirmininke, juk taip pat nežino! Kiek žinau, Lietuva yra parlamentinė valstybė, todėl mažų mažiausiai apie tokius dalykus privalėtų iš anksto žinoti Seimas. Ir premjeras, kuriam šiandien reikia kažką aiškinti žmonėms.

Bet tie, kas priėmė sprendimą uždaryti „Snorą“, šiandien nieko nekomentuoja. Kažką pasako Lietuvos banko valdytojas V.Vasiliauskas, bet juk sprendimas dėl „Snoro“ yra kolektyvinis. Todėl aš ir noriu žinoti, kas nusprendė uždaryti šį banką?

- Lietuvoje paprasčiau uždaryti banką nei netvarkingą kioską Vilniaus centre?

- Veikiantį banką galima uždaryti per dieną. Aš negaliu komentuoti „Snoro“ finansinės būklės iki tos kritinės dienos - lapkričio 16-osios, nes nemačiau banko dokumentų. Nežinau ir koks ten buvo minusas - 2, 4 ar 10 milijardų litų. Gal iš tiesų jį ir reikėjo uždaryti.

Jeigu tikrai buvo didelių ir svarbių įtarimų, kad su „Snoru“ kažkas negerai, toliau tai toleruojant jis pats grius, iškart, tą pačią lapkričio 16-ąją, reikėjo banką nacionalizuoti. Ir pavadinti - valstybinis bankas „Snoras“.

Valstybės pareiga buvo valdyti banką, situaciją jame. Kai ėmiesi valdyti situaciją, gali rinktis du kelius - bankroto arba veiklos pratęsimo. Aš rinkčiausi antrąjį variantą. Su tais pačiais pinigais, kurie dabar vis tiek sutekėjo į „Snorą“.

Ir visiems valstybės žmonėms pasakyčiau: „Snoro“ bankas nuo šiol yra labai saugus, nes tai - Lietuvos valstybės, t.y. visų jūsų, bankas! Ir atsigauti galėtų tik veikiantis bankas, o tuomet valstybė spręstų, kam jį parduoti. Šiandien mes turime tik niekam nereikalingus, nes neveikiančius, „Snoro“ kioskus - metalo laužą.