Sąrašiniai - tobuliausia demokratija šiandien

Sąrašiniai - tobuliausia demokratija šiandien

Sakoma, jog politikams rinkimai niekada nesibaigia, mat vos išsikovojus pasitikėjimo mandatą, reikia visą kadenciją stengtis, kad ir sekančiuose rinkimuose pasisektų. Todėl nepaisant to, rinkimai artėja ar tolsta, Lietuvoje nuolat iškyla diskusija dėl perėjimo prie vienmandačių apygardų rinkimo. „Vakaro žinios“ domėjosi, ką apie tai galvoja dabartinio Lietuvos skirstymo į vienmandates apygardas projekto autorius, VU docentas Rolandas TUČAS.

Nors tai Lietuvoje nepopuliaru, aš pats esu proporcinės rinkimų sistemos šalininkas, nes manau, kad ji yra demokratiškesnė ir sudaro sąlygas mažesnėms politinėms jėgoms būti išrinktoms. Žinoma, tai daug paprasčiau rinkimų organizavimui. Tokias rinkimų sistemas seniai taiko Latvija, Estija, Skandinavijos šalys.

Nes proporcinė rinkimų sistema labiau užtikrina demokratiškumo principo įgyvendinimą. Nebūtinai, kad sąrašai būtų vienodi visai Lietuvai. Galima šalį suskirstyti į 4 regionus: Žemaitija, Aukštaitija, Dzūkija, Sūduva. Žinoma, jie ne vienodo dydžio, bet ir kvotas galima padalinti skirtingai. Pavyzdžiui, Aukštaitijoje tegul bus išrenkama 50 Seimo narių, Žemaitijoje - kokie 25. Bet pagal sąrašą ir proporcinę sistemą.

Kodėl? Pagrindinis argumentas yra savivaldybių užvaldymo reiškinys. Pavyzdžiui, esama atvejų, kai mažosiose savivaldybėse įsitvirtina tam tikra politinė jėga, pradedant meru bei taryba, baigiant renkamu Seimo nariu, vyksta atstovavimas vienos politinės jėgos, iš esmės niekas nebesikeičia, sukuriama broliavimosi sistema, valdininkai vieni kitus lemia, opozicija lieka silpna ir realių pokyčių tikėtis sudėtinga. Be to, yra daug atvejų, kai tokios politinės jėgos iškilimas ne visuomet yra svarus.

Kitas aspektas - visuomenės nuomonės įvairiapusiškumas. Vienmandatinių apygardų rinkimų sistemoje gali susiklostyti situacija, kuomet labai stipriai iškreipiamos rinkėjų politinės preferencijos - jų nuomonių pasiskirstymas. Įsivaizduokime situaciją, kai visuomenėje įtakinga, tačiau toli gražu daugumos palaikymo neturinti politinė jėga laimi visose rinkimų apygardose. Žinoma, tai gal daugiau teorinis modelis, tačiau netgi britų praktika rodo, kad tokia sistema mažumos rinkimų jėgoms iš principo yra neparanki ir tiesiog veda prie dvipartinio modelio. Galiausiai įsitvirtina dvi partijos. Kaip tai atsitiko JAV ir JK - liko dvi stiprios partijos, o visos kitos smulkios partijos atstovaujamos dešimtis kartų mažiau.

Todėl, mano požiūriu, proporcinė rinkimų sistema įdomesnė tuo, kad yra patogesnė nuomonių įvairovei ir labiau tą įvairovę atspindi. Taip, XIX a. demokratijoje buvo daugumos valdžia, bet šiais laikais vis labiau suprantama, kad demokratija yra daugumos valdžia, bet kartu ir proporcingas mažumos atstovavimas, kad ir mažumos turėtų savo balsą.

Žinoma, yra ir kiti momentai. Manau, kad mažoritarinė rinkimų sistema silpnina savivaldą. Juk jos funkcija - vietos reikalų sprendimas. Ir štai atsiranda kandidatai, kurie išrenkami vienmandatėse apygardose, jie tarsi atstovauja vietos rinkėjams, nors neturi jokių priemonių įgyvendinti rinkėjų lūkesčius. Tad rinkėjas, vietoj to, kad keliautų tiesiai į savivaldybę su savo problemomis, jis kreipiasi į Seimo narį. Nors jo funkcija yra visai kita - jis turi priiminėti įstatymus. Žinoma, jis nori įtikti rinkėjui, tad rūpinasi to žmogaus gatvės išasfaltavimu, nors tai yra savivaldybės reikalas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder