„Didžiausia tendencija nuo Europos Parlamento rinkimų yra Liberalų sąjūdžio iškilimas į trečią vietą kaip trečios didžiausios partijos ir būtent šie savivaldybių rinkimai tai ir parodė“, – pirmadienio rytą sakė VDU politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius Mindaugas Jurkynas.
Tam pritaria ir Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto direktorius Algis Krupavičius. Jo teigimu, „didžiuosiuose miestuose Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) aiškiai patiria Liberalų sąjūdžio iššūkį“.
Sekmadienį vykusiuose rinkimuose daugiausia balsų surinko valdantieji socialdemokratai, už juos balsavo 19,08 proc. rinkėjų. TS-LKD liko antri su 15,75 proc. balsų, Liberalų sąjūdis gavo 15,39 proc. balsų.
A. Krupavičius pastebėjo, kad socialdemokratai, nors ir išlieka populiariausia partija šalies mastu, miestuose ir toliau praranda pozicijas. Per šiuos rinkimus jie neteko vadovavimo Šiauliams ir Alytui.
„Socialdemokratai toliau turi seną problemą – jų įtaka didžiuosiuose miestuose. Ir tikrai socialdemokratams yra nesėkmė mero pozicijų praradimas Šiaulių mieste, nekalbant apie kitus didžiuosius miestus, kur jų pozicijos tikrai nesutvirtėjo. Kitas dalykas, fiasko Alytaus mieste po Jurgio Krasnicko žygių tikrai buvo laukiamas ir tikėtinas, bet tai irgi pakankamai didelis miestas, kur socialdemokratai prarado savo poziciją. Tai nepaisant to, kad jiems rinkimų rezultatai tikrai yra geri, galvos skausmo po jų užteks ateičiai“, – sakė A. Krupavičius.
Didžiausią nesėkmę, pasak jo, patyrė partija „Tvarka ir teisingumas“, kurie pelnė ne tik mažiau merų postų, bet ir mandatų tarybose. Tai politologas sieja su pastaraisiais skandalais, susijusiais su partija bei Valentino ir Andriaus Mazuronių pasitraukimu.
„Aišku, kad „Tvarka ir Teisingumas“ yra akivaizdžioje krizėje“, – sakė A. Krupavičius.
Didesnių netikėtumų nepateikė Darbo partija, TS-LKD, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lenkų rinkimų akcija, kurių rinkėjų skaičius pasikeitė palyginti nežymiai, teigė jis.
Pastebimas rinkimų komitetų pozicijų stiprėjimas: 2011 m. rinkimuose surinkę per 5 proc. rinkėjų balsų, šį kartą jie savo dalį išaugino iki 11 proc. Tačiau komitetų populiarumas, pasak A. Krupavičiaus, yra laikinas, nes konkrečiai susijęs su pačiais komitetais, kurie kiekvienuose rinkimuose skiriasi.
Rinkėjų aktyvumas pirmajame savivaldybių tarybų ir pirmą kartą vykusių tiesioginių merų rinkimų ture siekė 47 proc.
Antrasis rinkimų turas vyks po dviejų savaičių, kovo 15-ąją.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą