Rusija žaidžia rusakalbių teisėmis

Rusija žaidžia rusakalbių teisėmis

Rusija naudoja „rusakalbių gynimo“ kortą ir Baltijos šalyse. Prisiminus, kad ginkluotas konfliktas Ukrainoje prieš pusmetį įsiliepsnojo po panašių Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnų pareiškimų, ko tikėtis Baltijos sesėms?

Rusijos URM savaitgalį pareiškė, kad oficialiai kreipėsi į tarptautinę bendruomenę su prašymu apginti rusakalbių teises Latvijoje ir Estijoje. Tai Latvijos, Lietuvos ir Estijos rusų bendruomenių atstovų konferencijoje Rygoje pareiškė Rusijos URM atstovas Konstantinas Dolgovas, atsakingas už žmogaus teises, demokratiją ir Konstitucijos teisę.

„Tarptautinė bendruomenė privalo ryžtingai reaguoti į šiurkščius Baltijos šalyse gyvenančių rusakalbių gyventojų teisių pažeidimus, užkirsti kelią galingai ir vis labiau kurstomai politizuotai rusofobijai“, - konferencijos metu įtikinėjo K.Dolgovas.

„Neketiname taikstytis su išpuoliais prieš rusų kalbą, kuriuos matome Baltijos šalyse. Latvijos ir Estijos valdžios priimtus visiems žinomus sprendimus, skirtus sumenkinti rusų kalbos svarbą ir statusą, laikau šiurkščiu žmogaus teisių pažeidimu“, - aiškino Rusijos atstovas.

Pasak K.Dolgovo, Rusijos užsienio reikalų ministerija įvardija nepriimtinu faktą, kad tautinių mažumų atstovai Baltijos šalyse neturi galimybių gimtąja kalba bendrauti su valdžios pareigūnais, taip pat vartoti gimtąją kalbą topografiniuose pavadinimuose.

„Daugiau nei 50 proc. žmonių, gyvenančių didžiausiuose Latvijos miestuose, etniniu požiūriu yra rusų kilmės. Tai - akivaizdus šiurkščiausių žmogaus teisių pažeidimų pačioje civilizuotos Europos širdyje pavyzdys“, - kalbėjo K.Dolgovas.

Be to, Rusijos URM atstovas išreiškė nepasitenkinimą Latvijos ir Estijos pilietybės gavimo klausimu. „Opi išlieka ir masinio pilietybės Latvijoje ir Estijoje neturėjimo problema... Tarptautinės bendruomenės prašome imtis ryžtingų veiksmų darant spaudimą Latvijos ir Estijos valdžiai, siekiant užtikrinti, kad šis gėdingas reiškinys visiems laikams būtų iš Europos išgyvendintas“, - teigia K.Dolgovas.

Lietuvos tautinių bendrijų tarybos pirmininkės Galinos Miškinienės paprašėme pakomentuoti, ką visa tai reiškia.

- Rusija jau ne pirmą kartą teigia, esą Baltijos šalyse yra diskriminuojami rusakalbiai gyventojai. Jūs, ko gero, geriau nei bet kas kitas žinote tikrąją padėtį. Ar tikrai taip yra?

- Aš manau, kad tokios skriaudos, apie kurią kalbėjo Rusijos URM atstovas, tikrai nėra. Bent jau aš jokių skundų nesulaukiau ir tai galėtų patvirtinti patys visų Lietuvoje esančių tautinių bendrijų atstovai, ne tik rusakalbiai.

- Ar daug sulaukėte rusakalbių skundų dėl neva patiriamos diskriminacijos? Ar apskritai jie kada nors skundėsi jums arba tarybai?

- Mano pirmininkavimo laikotarpiu jokių įtemptų santykių su rusakalbių bendruomene tikrai nepastebėjau. Buvo problemų su lenkų mokyklomis, bet jos yra sprendžiamos ir čia yra visiškai ne tas kontekstas. Skundų taip pat jokių nebuvo.

- Tokiu atveju, kodėl yra eskaluojama ši rusakalbių teisių gynimo tema? Ko čia siekiama?

- Matote, čia akivaizdžiai yra didžiosios politikos dalis. Kiekviena šalis turi savo sumetimų ir man kitos šalies veiksmus būtų sunku komentuoti. Tik noriu akcentuoti, kad darant tokius pareiškimus reikėtų rimtai gilintis į pačią situaciją ir žiūrėti vietoje - kaip ir kas pas mus vyksta. Matyt, ta valstybė siekia kažkokių savo tikslų ir, deja, tai daro nesiskaitydama su priemonėmis. Tokie dalykai tikrai nepadeda tautinėms bendruomenėms ir tik be reikalo kursto įtampą šalies viduje. Mes tikrai nesiekiame tokių dalykų eskalacijos ir kviestume susilaikyti nuo nereikalingų aistrų kurstymo. Galiu tik pasikartoti: jokios diskriminacijos pas mus nėra.

- Rusijos URM ypač akcentavo rusų kalbos vartojimo viešojoje erdvėje neva egzistuojančią problemą Baltijos šalyse - esą kažkaip yra menkinamas rusų kalbos statusas. O kodėl, jūsų manymu, kokia nors Turkija nereikalauja iš Vokietijos įvesti ten dvikalbystę?

- Na, aišku, Europoje nėra tokių tradicijų, kaip Rytų kraštuose. Kalbant apie Lietuvą konkrečiai, tai matau vieną esminę problemą - kad niekaip nepavyksta priimti Tautinių bendrijų įstatymo, kur visi šitie dalykai būtų aiškiai reglamentuoti ir tai užkirstų kelius visokioms spekuliacijoms. O dėl rusų kalbos vartojimo lygiai taip pat man neteko susidurti, kad kas nors skųstųsi kažkokiais apribojimais ar rusų kalbos statuso menkinimu. Nebuvo šito.


Artūras Paulauskas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas:

Pirmiausia ta iš Rusijos siunčiama žinutė nėra tokia nekalta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, nes mes matome, kad tokiu pačiu pretekstu Ukrainoje buvo pradėtas karas. To neslepia ir tas pats K.Dolgovas, sakydamas, kad po įstatymo, kuris apribojo rusų kalbos vartojimą Ukrainoje, išsivystė dramatiški įvykiai.

Labiausiai šie dalykai eskaluojami Latvijoje ir Estijoje, tačiau K.Dolgovas vartoja ir „Pabaltijo“ terminą, matyt, kur kas plačiau. Visą laiką akcentuojama, kad rusakalbių teisės čia pažeidžiamos, ignoruojamos, negerbiamos... Jie mėgsta aiškinti, kad esą Europoje yra kitaip, tačiau Europoje kaimynės valstybės viena kitos nereikalauja įvedinėti dvikalbystės, nereikalauja rašyti lentelių kitomis kalbomis ir vieni kitų tuo nešantažuoja. Tačiau man labiausiai užkliuvo ta vieta jo pasisakyme, kur jis sako „neketiname susitaikyti su šliaužiančiu puolimu ant rusų kalbos“. Ką tai reiškia, jie, aišku, neatskleidžia, bet čia aš įžvelgiu aiškų grasinimą.

Kita vertus, toje pačioje Latvijoje juk vyko ir referendumas dėl rusų kalbos statuso. Niekas jiems nedraudė jo organizuoti, tačiau ten netgi daugelis rusakalbių piliečių pasisakė prieš tokias iniciatyvas. Todėl šio eskalavimo tikslas yra labai aiškus: palaikyti įtampą. Pavyzdžiui, ką reiškia K.Dolgovo kalboje frazė „rusų pasaulis“? Kur tas pasaulis yra? Kur jo pradžia ar pabaiga? O gal čia kokia nauja valstybė... Be to, tokie pasisakymai, kaip „nesitaikstysime“, rodo, kad Rusija pati ketina imtis kažkokių priemonių, ne vien tik ape-liuoja į tarptautinę bendruomenę.

Tai verčia susirūpinti ir reaguoti, nors Lietuvos formaliai tame pasisakyme lyg ir nėra.

Manau, dabar visų trijų valstybių Užsienio reikalų ministerijos turėtų sureaguoti ir pasakyti labai aiškiai - kad rusakalbių teisės pas mus yra gerbiamos bei užtikrinamos, kaip ir visų kitų tautinių mažumų, pateikti teigiamus pavyzdžius ir tiesiog pasakyti, kad visa ši demagogija yra skirta naujiems įtampos židiniams kurstyti. Vyksta informacinis karas, kuriame Rusija naudoja visas įmanomas priemones.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

 

L. Graužinienė siūlo rimtai vertinti pareiškimus

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė siūlo rimtai vertinti Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) įgaliotinio pareiškimą, kad tarptautinė bendruomenė turi reaguoti į nuolatinius rusakalbių žmonių teisių pažeidinėjimus Baltijos šalyse.

"Šioje geopolitinėje situacijoje reikia reaguoti į visus pareiškimus, kiekvieną tokį pareiškimą reikia vertinti labai rimtai, nes ir Ukrainoje viskas prasidėjo nuo pareiškimų, nepasitenkinimų arba kažkokių judesių", - trečiadienį interviu "Žinių radijui" pareiškė parlamento vadovė.

L. Graužinienė taip pat paminėjo Didžiosios Britanijos pavyzdį, kuri nesitikėjo, kad tokio didelio palaikymo gali sulaukti Škotijos atsiskyrimas.

"Vis dėlto tos mažos kibirkštėlės iššaukia ir didesnį veiksmą ir, reiškia, reikia reaguoti, analizuoti, kodėl taip vyksta, gal iš tiesų yra kažkur per mažai dėmesio skiriama, gal reikia daugiau dėmesio atkreipti ir spręsti problemas", - kalbėjo L. Graužinienė.

Kalbėdama apie tautinių mažumų situaciją Lietuvoje, politikė sakė, kad atskiri žmonės visada yra sumotyvuoti papildomai kalbėti, kad jiems yra blogai, tačiau, kaip rodo tautinių mažumų organizacijų atstovų pavyzdžiai, tautinės mažumos Lietuvoje didelių problemų dėl savo atstovavimo nekelia.

Pasak Seimo vadovės, lenkų tautinės mažumos atžvilgiu konfliktas buvo keliamas dirbtinai, ir šiuo metu Tautinių mažumų įstatymas Seime nėra prioritetinis, jis turi būti išdiskutuotas ir tikti, atitikti visoms tautinėms mažumoms, o ne kaip buvo iki šiol, būti palankus tik lenkams.

Respublika.lt, Eltos inf.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder