RESPUBLIKOS LEIDINIŲ GRUPEI - KERŠTAS UGNIMI

Ankstų šeštadienio rytą užsiliepsnojo "Respublikos leidinių" grupės leidėjo Vito Tomkaus sodyba. Pagrindinė versija - tyčinis padegimas už didelį rezonansą sukėlusius straipsnius, demaskuojančius aukštus pareigūnus, atskleidusius milijonines aferas.

Nusikaltėliai pasirinko laiką, kai V. Tomkus su "Respublikos leidinių" grupės darbuotojais yra išvykęs į Pietų Afrikos Respubliką ir dalyvauja pasauliniame vyriausiųjų redaktorių ir leidėjų kongrese.

Sodyboje prie Lojaus ežero, kurioje vykdavo žurnalistų šventės, buvę žmonės ankstų šeštadienio rytą išgirdo lėtai, pirmu bėgiu, nuvažiuojančią mašiną.

Netrukus pastatas užsiliepsnojo. Ugnis plito labai greitai, nes namas buvo medinis, stogas dengtas nendrėmis. Išgirdę triukšmą V. Tomkaus tėvas Petras Tomkus ir dėdė Augustinas Tomkus, ten gyvenę ir prižiūrėję sodybą, šoko per langus, bandė gesinti pastatą ir apdegė veidą, rankas. Laimei, aukų išvengta.

Tai ne pirmas kartas per pastaruosius kelis mėnesius prieš dienraščio žurnalistus. Po žiemos šventės vykę iš šios sodybos " tuometinis "Respublikos" vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Jaunius Pocius, "Gyvenimo" redaktorė Algė Ramanauskaitė, dar du žurnalistai apie vidurnaktį buvo patekę į banditų pasalą. Jų automobilį bandė blokuoti keturios BMW mašinos.

Apie tai buvo informuota kriminalinė policija, tačiau šis išpuolis taip ir liko neišaiškintas.

Dar prieš tai, taip pat šeštadienio rytą, buvo užsidegusios sodybos pagalbinės patalpos: sudegė visa įranga, kita technika. Nusikaltimas taip pat neišaiškintas.

Paskutinis išpuolis prieš "Respubliką" nėra vien tik šio dienraščio problema. Tai tik parodo, kad milijonines aferas darančių pareigūnų ir jiems talkinančių nusikalstamo pasaulio atstovų klanas vis labiau įsisiautėja Lietuvoje. Tai savo kailiu pajuto ir žurnalistė Rūta Grinevičiūtė, ir "Anykštos" laikraščio vyriausioji redaktorė Gražina Šmigelskienė.

Iki šiol neišaiškinti "Lietuvos ryto" redakcijos sprogdintojai 1995 metais.

Panašiai buvo elgiamasi ir "Vilniaus brigados" laikais. Žurnalistinius tyrimus apie šią gaują dariusio "Respublikos" žurnalisto Vito Lingio sodyba Ukmergės rajone taip pat buvo sudeginta. Pats V. Lingys vėliau buvo nužudytas kriminalinių struktūrų ir korumpuotų politikų užsakymu.

Pastaruoju metu "Respublika" demaskavo ir daug rašė apie aukštų pareigūnų aferas su Trakų rajono žemėmis. Tyrimai sukėlė didelį visuomenės pasipiktinimą. Šiame skandale minimos Seimo narės Nijolės Steiblienės sūnaus, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnės Irutės Kiselienės, buvusio teisingumo ministro Gintauto Bužinsko tėvo, teisėjo Audriaus Cinino, Trakų rajono nusikaltėlių autoriteto Stanislovo Narkevičiaus, pravarde Narkuša, bei kitos pavardės.

"Respublika" palaikė Vilniaus apygardos prokuratūrą, kuri ėmėsi ginti viešąjį interesą ir pradėjo kovoti su Trakų rajono žemes begrobstančiu klanu.

Dienraštis atskleidė aferą dėl būsimos Kauno arenos statybos ir taip Lietuvai padėjo sutaupyti 300 milijonų litų, ištyrė, kaip turtus kraunasi farmacijos bendrovės, Lietuvos biudžetą nustekenančios milžiniškomis sumomis.

"Respublika" aprašė ir generalinio prokuroro pavaduotojo Gintaro Jasaičio žmoną, šešėline koordinatore dirbusią prieštaringai vertinamiems ir gerai teisėsaugai žinomiems asmenims.

Po šių straipsnių kai kurie pareigūnai bandė derėtis su "Respublika", norėjo ją papirkti, buvo ir grasinančių skambučių.

Šiuo metu "Respublikos" žurnalistė Olava Strikulienė baigia tyrimą apie vieną stambiausių Lietuvos finansinių grupių bendradarbiavimą su nusikalstamojo pasaulio autoritetais. Įpusėjus šiam tyrimui "Respublikos" vadovybė operatyvinių teisėsaugos pareigūnų buvo tiesiogiai perspėta apie gresiantį pavojų.

"Namas padegtas tyčia"

Dvejus metus sodyboje gyvenančio "Respublikos" leidinių" grupės leidėjo dėdės Augustino Tomkaus nuomone, namas buvo padegtas tyčia.

"Buvo pusę šešių ryto, kai aš atsibudau. Snaudžiau, kai išgirdau bilsmą. Iškart nešokau žiūrėti. Vėliau atsikeliu, buvo apie septynias, žiūriu, kad jau liepsna per langus matyti, odiniai baldai dega. Atsidariau duris, pasirodo, kad visa siena liepsnoja, ugnis jau pasiekė antrąjį aukštą.

Pasigavau gesintuvą, pradėjau šaukti rėkti broliui Petrui (V. Tomkaus tėvą - red. past.), kad ateitų į pagalbą. Jis atbėgo, dar du gesintuvus atsinešė. Visus tris supylėm, bet matom, kad nepavyks, reikia gaisrinę kviesti. Aš įbėgau į degantį pastatą, pasiėmiau telefoną, bet į lauką išeiti nebegalėjau, per langą su viena pižama iššokau. Reikia skambinti gaisrinei, o aš numerį užmiršau. Paskambinau Linai (V. Tomkaus žmonai - red.past), pasakiau, kad degam, tai ji gaisrinę iškvietė", - pasakojo A. Tomkus.

Gelbėdamasis iš degančio pastato A. Tomkus apdegė veidą bei rankas.

Pirmasis priešgaisrinės pagalbos automobilis sodybą pasiekė po 20 min. Vėliau gaisro gesinti atvažiavo dar keturi ekipažai. Gairas malšintas penkias valandas. Medinė sodyba sudegė iki pamatų, nuo karščio suskilo pamatiniai verandos akmenys. Liepsna nuniokojo šalia pastato stovėjusį limuzino klasės automobilį "Lexus", du keturračius motociklus.

Trumpo elektros jungimo versiją sodybos šeimininkai atmeta, nes gaisras kilo lauke, kur nebuvo elektros instaliacijos.

R. Grinevičiūtė: gali pradėti ir šaudyti

Pagrindinę versiją, kad žurnalisto, "Respublikos leidinių" grupės leidėjo Vito Tomkaus sodyba buvo padegta, žurnalistė Rūta Grinevičiūtė laiko labai rusišku keršto variantu.

"Po to gali pradėti ir šaudyti", - Eltai sakė ji.

R. Grinevičiūtė sakė negalinti gretinti to įvykio su savo sodyboje prieš kurį laiką kilusiu gaisru.

Pagrindinė gaisro versija - tyčinis padegimas už didelį rezonansą visuomenėje sukėlusius straipsnius, demaskuojančius aukštus pareigūnus, atskleidusius milijonines aferas.

R. Jancevičius: tikėtina tyčinio padegimo versija

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl gaisro, šeštadienio rytą kilusio žurnalisto, "Respublikos leidinių" grupės leidėjo Vito Tomkaus sodyboje, Semeliškėse (Elektrėnų sav.).

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Ramučio Jancevičiaus teigimu, šiuo metu gaisro priežastis dar nėra aiški, tačiau tikėtina ir tyčinio padegimo versija.

"Žinant, žurnalisto - sodybos savininko veiklą, tikėtini ir blogi kėslai. Neatmetama ir tyčinio padegimo, ir nelaimės versija", - Eltai teigė R. Jancevičius.

Pasak vyriausiojo prokuroro, ikiteisminį tyrimą pradėjo Vilniaus miesto policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos (ONTT) pareigūnai, dalyvauja ir Vilniaus apygardos prokuratūros ONTT darbuotojai.

"Tikėtina, kad nuo pirmadienio bylą teks tirti mums", - sakė Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras.

K. Tubis: tyrimas bus labai skrupulingas

Laikinai šalies policijos generalinio komisaro pareigas einantis Kęstutis Tubis užtikrino, kad leidėjo Vito Tomkaus sodybą nusiaubusio gaisro tyrimas bus labai skrupulingas.

"Tiriamos visos versijos, tarp jų - ir padegimas. Įvykio vietoje lankėsi Vilniaus policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai, yra sudaryta jungtinė tyrimo grupė. Bet kokiu atveju tai yra labai rimtas įvykis, o jei paaiškė, kad tai padegimas - ypatingas įvykis.

Tyrimas bus atliekamas labai skrupulingai, iki galo, bus išbaigtas", - tvirtino K.Tubis. Jo teigimu, ekspertai paėmė visus būtinus mėginius, laukiama specialistų atsakymų ir išvadų.

V.  Mazuronis neatmeta galimybės, kad gaisras V. Tomkaus sodyboje gali būti susijęs su žurnalistine veikla

Seimo frakcijos "Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai)" seniūno Valentino Mazuronio nuomone, gaisro, šeštadienio rytą kilusio žurnalisto, "Respublikos leidinių" grupės leidėjo Vito Tomkaus sodyboje Semeliškėse (Elektrėnų sav.), faktas turėtų būti atidžiai ištirtas, nes neatmestina galimybė, kad tai yra susiję su jos savininko tiesioginiu darbu, su žurnalistine veikla.

"Jeigu tai pasitvirtintų, tai būtų rimtas pavojus ir rimtas signalas", - Eltai sakė V. Mazuronis.

Politiko nuomone, apskritai kokio nors turto sunaikinimas Lietuvoje liudija vieną dalyką: kad nei turtas, nei žmonės nesijaučia saugūs.

P. Auštrevičius: tokį gaisrą sunku pavadinti atsitiktiniu

Liberalų sąjūdžio lyderis, parlamentaras Petras Auštrevičius mano, kad tokį gaisrą, koks šeštadienį įvyko žurnalisto, "Respublikos leidinių" grupės leidėjo Vito Tomkaus sodyboje Semeliškėse (Elektrėnų sav.), sunku pavadinti atsitiktiniu. Jo nuomone, šis įvykis reikalauja atsakingų institucijų visokeriopo dėmesio ir nuodugnaus ištyrimo.

"Jeigu iš tikrųjų tai susiję su kerštavimu, jeigu pasitvirtintų kerštavimo versija, tai rodo, kad labai primityvi yra demokratijos būklė Lietuvoje. Tokie faktai verčia susirūpinti", - Eltai sakė P. Auštrevičius.

D. Radzevičius: Lietuvos tiriamajai žurnalistikai kyla reali grėsmė

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius žinią apie žurnalisto, "Respublikos leidinių" grupės leidėjo Vito Tomkaus sodybos įtariamą padegimą vertina kaip realią grėsmę Lietuvos tiriamajai žurnalistikai.

"Jeigu paaiškės, kad tai sąmoninga akcija ir sodyba padegta norint įbauginti ar atkeršyti žurnalistui, tai labai grėsminga situacija šalies tiriamajai žurnalistikai", - Eltai sakė jis.

Pirmadienį apie šį padegimą D. Radzevičius informuos tarptautinę žurnalistų organizaciją.

"Anykštos" redaktorė: "Mano šeima gyvena baimėje"

Anykščių laikraščio "Anykšta" vyriausioji redaktorė Gražina Šmigelskienė, kurios sodyba buvo padegta prieš daugiau nei 8 mėnesius ir tyrimas dėl incidento nepasislinko nė per žingsnį, teigia, kad išpuoliai prieš žurnalistus tampa nebevaldoma tendencija.

Žurnalistė dėl situacijos įžvelgia ir Žurnalistų sąjungos kaltę.

"Žurnalistų sąjunga pernelyg ilgai nekreipia dėmesio į visuomenės nuomonę, kuri žurnalistus vadina šunauja ir mano, kad su jais reikia susidoroti naudojant jėgą. O tą nuomonę seniai reikia keisti. Manau, kad Vito Tomkaus sodyba sudeginta dėl jo principingumo. Jis neplaukia palei srovę ir kartais priešinasi valstybės opinijai", - įsitikinusi G. Šmigelskienė.

Anot redaktorės, tyrimas dėl jos sodybos padegimo per 8 mėnesius nepajudėjo "iš mirties taško". Sodyba, kaip ir V. Tomkaus, padegta, kai šeimininkai buvo išvykę į užsienį. G. Šmigelskienė su šeima tuo metu ilsėjosi Turkijoje.

"Tyrėjai man sako, kad išsiaiškinę tik tiek, kad padegimas buvo gerai organizuotas ir tai ne vietinių darbas, tačiau kas man iš to - mano šeima nuo šiol gyvena baimėje, sodyboje įsirengėme judesio daviklius, mano vaikas bijo pasilikti vienas", - sako G. Šmigelskienė.

K. Čilinskas: rimtas signalas visuomenei, teisėsaugai

Advokatas Kęstutis Čilinskas tvirtina, kad padegimo galimybė ypač didelė. Tai nepanašu į sutapimą, kai "Respublikos" leidinių grupės akcininko sodyba sudega iki pamatų kaip tik tada, kai jis išvykęs iš Lietuvos. Po tokių išpuolių prieš žurnalistus K.Čilinskas siūlo susirūpinti teisėsaugininkams Lietuvoje pašlijusia teisėsaugos sistema.

"Tai nėra normalu, kai žurnalistus gali persekioti už jų tyrimus, paviešintą medžiagą, tačiau dabartiniai pasaulio įvykiai rodo, kad žurnalistams pavojus kaskart didesnis. Rusijoje išpuolių banga priešžiniasklaidą pamažu ateina ir į Lietuvą. Šis įvykis tai tik patvirtina.

Lietuvoje teisėsaugos sistema pašlijusi, šalyje vyrauja netvarka. Po šio gaisro siūlyčiau teisėsaugos pareigūnams pagaliau susirūpinti šalyje susiklosčiusia situacija. Tai rimtas signalas visuomenei. Tokių atvejų Lietuvoje gali būti ir daugiau".

A. Staponkienė: "Respublikai" smogta dėl jos drąsios pozicijos"

Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto narė Aldona Staponkienė neabejoja, kad "Respublikai" smogta dėl jos drąsios pozicijos. "Juk "Respublika" visada buvo drąsi. Žiūrint į tai, kas darosi visame pasaulyje, galiu teigti, kad žurnalistų profesija yra rizikinga. Žurnalistų žudymai Rusijoje, karų niokojamuose karštuose. Ten kasmet ne vienas žurnalistas žūsta. Lietuvoje irgi buvo atvejis - nužudytas "Respublikos" žurnalistas Vitas Lingis. Šio atvejo neužmiršim, kol gyvi būsim", - sakė ji.

A. Sadeckas: "Žurnalistika - padidintos rizikos profesija"

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Alvydas Sadeckas įsitikinęs, kad visos keršto versijos turi būti kruopščiai patikrintos.

"Kalbant apie savaitgalį kilusį gaisrą Vito Tomkaus sodyboje, aš manau, kad visos versijos turi pagrindą, ir padegimo. Ir jos visos privalo būti tikrinamos. Mes tyrėme tragiškus atvejus su V.Lingiu. Tai rodo, kad žurnalistika - padidintos rizikos profesija. Esant pagrįstam nerimui, rimtoms užuominomis dėl žurnalisto saugumo, turi būti informuojamos teisėsaugos institucijos. Jos turi atlikti rimtą patikrinimą. Tačiau kito kelio, kaip sumažinti žurnalisto profesijos rizikingumą, nėra. Žurnalistas pats turi vadovautis nuojauta, matydamas pavojaus signalus.

Žurnalistas V. Matulevičius: "Tokie įvykiai susiję su profesine veikla"

Žinomas žurnalistas Vytautas Matulevičius, pats nukentėjęs nuo politinės korupcijos ir nusikaltėlių, beveik neabejoja, kad ugnies ataka prieš "Respublikos" leidinius" susijęs su profesine žurnalistų veikla.

"Visokie ekscesai, susiję su žurnalistais ar žiniasklaida, dažniausiai nebūna be priežasties. Pats esu tai patyręs, kai grįžęs radau išverstus namus, o tuo pačiu metu buvo sumuštas vienas mano laidos dalyvis. Todėl manau, kad šis įvykis visai gali būti susijęs su profesine veikla", - sakė V. Matulevičius.

Žurnalisto nuomone, žiniasklaida Lietuvoje tampa vis labiau kontroliuojama. "Tai mane slegia, kelia didelį nerimą. Žiniasklaidos priemones perima turtingi verslininkai, jie turi savų didelių ketinimų.

Tai matydami žurnalistai darosi vis mažiau drąsūs. O jei dar prasidės tokie dalykai, kaip šis, bus labai liūdna. "Respublikai" tai jau yra dar vienas liūdnas įvykis", - teigė V. Matulevičius.

V. Čepas:" Sodybą galėjo padegti"

Seimo operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Čepas: "Visai įmanoma, kad po "Respublikos" straipsnių apie Trakų žemės ir farmacininkų aferas sodybą kas nors galėjo padegti. Aš manau, kad ne tik šiandien, bet ir visą laiką žurnalisto profesija buvo ne iš tų - kur galėjai ramiai miegoti. Ypač, kai atsirado tiriamoji žurnalistika. Šiuo metu tai yra viena pavojingiausių profesijų. Už ją pavojingesne galėtų būti tik šachtininko darbas".

R. Šeštokienė: "Klaipėdiečiai žurnalistai sulaukia keistų užuominų"

LŽS Klaipėdos apskrities skyriaus pirmininkei Ramunei Šeštokienei atrodo tikėtina, kad po “Respublikos” rezonansinių straipsnių kažkam trūko kantrybė.

“Jei tai vis dėlto suplanuotas “renginys”, skirtas apraminti žurnalistą ir neva parodyti visuomenei ketvirtosios valdžios silpnumą, tai tiesiog baisu ir nežinia, ko dar laukti. Žinoma, žurnalisto dalia nesaldi. Ir uostamiesty netrūksta nei problemų, nei jas demaskuojančių profesionalių žurnalistų. Iš kai kurių kolegų, savo rašiniuose giliau kapstančių problemas, žinau, kad jiems kartais tenka išklausyti visai nejuokingų užuominų telefonu. Tikiu, kad teisinėje visuomenėje yra priemonių, kurios padėtų žurnalistui išvengti susidorojimo ”, - sakė R.Šeštokienė.

Apie išpuolius prieš spaudą skaitykite pirmadienio "Vakarų eksprese"