Premjeras kritiškai vertina Seimo siūlymus dėl PVM lengvatų

Ministro Pirmininko interviu Lietuvos radijui.

Premjere, ar kilusios diskusijos tarp Klaipėdos jūrų uosto ir  AB „Klaipėdos nafta“ neturės įtakos SGD terminalo projekto sėkmingam įgyvendinimui laiku?

Darbinės diskusijos yra natūrali ir normali visų tokių projektų įgyvendinimo proceso dalis, ypač kai tokį projektą turi įgyvendinti ne viena įmonė. Galiu pasakyti tik vieną pastabą, kad tokios diskusijos turėtų vykti tarp įmonių, o ne viešumoje. Procesą atidžiai stebime, žinome visus darbus, kurie turi būti atlikti. Kalendorinis planas yra pakankamai įtemptas ir kažkokioms ilgoms diskusijoms nebuvo, nėra ir nebus laiko.

Jūsų nuomone, tose diskusijose yra daugiau racionalios verslo logikos, ar Klaipėdos jūrų uosto ir AB „Klaipėdos nafta“ nenoro dalintis atsakomybe ir finansais?

Čia nėra atskirų įmonių reikalo, čia yra aiškus valstybės strateginis prioritetas, strateginis projektas. Klaipėdos jūrų uostas yra valstybinė įmonė, „Klaipėdos nafta“ yra valstybės valdoma akcinė bendrovė. Tiesiog reikia tinkamai sutarti dėl darbų pasidalinimo, tinkamo projekto finansavimo. Valstybės atsakomybė yra suderinti visus šiuos dalykus. Nematau kažkokių didesnių problemų.

Rytoj turėtų įvykti Jūsų, E. Gentvilo bei R. Masiulio susitikimas. Ką ketinate pasakyti Klaipėdos uosto direkcijos ir AB „Klaipėdos nafta“ vadovams?

Visiškai normalūs derybiniai susitikimai, kurių įgyvendinant šį projektą yra buvę jau gera dešimtis. Be abejo, susitikime ieškosime sprendimų toms problemoms (jeigu jų yra), kad įmonės galėtų efektyviai įgyvendinti suderintus planus. Galiu pakartoti, kad diskusijos yra darbinės, susitikimai yra darbiniai, o projektas yra vienas iš svarbesnių valstybė strateginių projektų. Įgyvendinant tokį projektą vietos asmeninėms ambicijoms ar nesusikalbėjimui tikrai nėra.

Sankt Peterburge vykstančioje UNESCO komiteto 36-oje sesijoje šią savaitę turėtų būti priimtas sprendimas dėl Lietuvoje esančių pasaulio paveldo vietovių. Vienas jų – dėl Kuršių nerijos saugojimo ataskaitos. Komiteto sprendimo projekte atkreipiamas dėmesys į planuojamas SGD terminalo statybas. Premjere, jeigu šios išvados būtų neigiamos – kas tada? Ar ši aplinkybė kiek nors sutrukdys projekto eigai?

Nesiimu vertinti kokių nors UNESCO komiteto išvadų, jeigu tokios yra rengiamos. Žinau vieną, kad buvo atliktos išsamios ir nuodugnios poveikio aplinkai vertinimo studijos, kuriose dalyvavo visi specialistai. Be abejo, Kuršių nerijos, kaip unikalaus pasaulio paveldo ir mums labai svarbaus mūsų gamtos deimanto, apsauga mums yra labai svarbus prioritetas. Klaipėdos uostas šalia šio nuostabus gamtos kampelio veikia jau ne pirmą dešimtmetį. Tikiu, kad Klaipėdos uoste įgyvendinant naują projektą bus elgiamasi taip pat atsakingai ir kruopščiai, o Kuršių nerijos grožis bus išsaugotas. 

Koncesijos sutartis su strateginiu investuotoju į naują Visagino atominę jėgainę nebus pasirašoma iki birželio 28 dienos, kaip buvo nuolat sakoma. Energetikos ministras nurodo, kad sutarties pasirašymo galima tikėtis iki metų pabaigos. Premjere, ar yra kokių nors nesutarimų su strateginiu investuotoju ir kodėl keičiasi patvirtinti scenarijai?

Buvo labai svarbu iki birželio 28 d. priimti reikalingus įstatymus, patvirtinant pačią Koncesijos sutartį ir reikalingas įstatymų pataisas, kad toliau procesas būtų juridiškai legalus ir galėtume tęsti visą projektą. Priėmus įstatymus yra sudarytos galimybės elgtis būtent taip. Koncesijos sutarties pasirašymas yra siejamas su kitų svarbių dokumentų galutiniu suderinimu – akcininkų sutarties suderinimu ir projekto įgyvendinimo bendrovės steigimu. Tam reikia pabaigti derybas su kitais akcininkais – su regiono valstybėm, regiono partneriais, Latvijos ir Estijos partneriais. Gerai, kad įstatymai yra priimti laiku. Jie sudaro tokias galimybes, jos bus realizuojamos artimiausiu metu.

Vakar dienos pasitarime Vyriausybė neapsisprendė dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo eilės. Esminis Vyriausybei siūlomas pakeitimas – kad žemės ūkio paskirties žemę galėtų įsigyti ne kiekvienas pageidaujantis, o tik teisės aktais nustatyti pirkėjai bei valstybė. Premjere, kodėl ketinama apriboti žemės pardavimą ir kas būtų tie teisės aktais nustatyti pirkėjai?

Mums rūpi, kad žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama efektyviai, kad ji būtų tausojama ir naudojama žemės ūkio produkcijai gaminti. Vakarykštis svarstymas, kuriame padarėme pauzę ir papildomai paprašėme Žemės ūkio ministerijos pasiūlymų, labai aiškiai parodė, kad yra kelios problemos. Vienas klausimas – ką turime padaryti, kad žemės ūkio paskirties plotai būtų konsoliduojami, žemėnauda stambėtų ir būtų naudojama efektyviau. Konsolidacijos procese  matom galimybę efektyviai dalyvauti ir valstybei. Tam turi būti nustatyta aiški tvarka, pagal kokią pirmenybę yra sustatoma galimų pirkėjų eilė parduodant žemę. Manau, kad šiuos dalykus neužilgo galėtume pakankamai logiškai sudėlioti. Kitas klausimas – ar galima ir ar reikia įvesti kokius nors apribojimus pirkėjams ir kaip jie galėtų būti sudėlioti. Diskusijos dėl to taip pat bus tęsiamos. Matome iššūkius ir problemas, kurias siekiame spręsti. Norėtųsi, kad žemės pirkėjai būtų tikri jos naudotojai ir rastume būdų, kaip sumažinti tendencijas, kuomet žemę įsigyja tie, kurie neplanuoja patys jos naudoti, o tik planuoja žemei pabrangus pelningai perparduoti. Manau, kad dėl šių nuostatų diskusija tęsis toliau. Yra kitų šalių patirtis ir, jeigu matysim, kad galim tą patirtį efektyviai įgyvendinti Lietuvoje, tą ir padarysim.

Ar reikia suprasti, kad priėmus įstatymą žemės savininkas  žemę galės parduoti ne kam nori, o antrajam prioritetiniam sklypo pirkėjui, šiuo atveju tai galbūt bus valstybė?

Pirmenybės teisė įsigyti bendrasavininkiam, kaimynam ar valstybei reikš tiktai tiek, kad jeigu žemės pardavėjas turi gerą pasiūlymą, kas iš jo nori pirkti, tai tokiomis pačiomis sąlygomis pirmenybės teise įsigyti tą žemės sklypą turėtų būtent tie subjektai, kuriuos ką tik minėjau.

Kokios Jūsų prognozės – ar vis dėlto pavyks Seime suvaldyti siūlomų įvairiausių PVM lengvatų epidemiją? Ar galite atsakyti, kaip Jūs pats balsuosite – „už“ ar „prieš“ PVM lengvatą periodinei spaudai?

Jūs teisingai įvardinote PVM lengvatų epidemijos problemą. Vyriausybė labai kritiškai pasisakė dėl tokių svarstymų, todėl siūlome net ir Seimo statute numatyti bei svarstyti pataisas, kurios apribotų galimybes įvairiose mokestinių įstatymų svarstymo stadijose paskutiniu momentu pasiūlyti tokių pataisų, kurios gali biudžetui atnešti kelių šimtų milijonų litų pajamų trūkumą. Ypatingai prieš rinkimus toks PVM lengvatų vajus ar PVM lengvatų epidemija iš tikrųjų savyje turi pakankamai didelio pavojaus, kad nebus procesai suvaldyti. Šalies finansų stabilumui tai gali atnešti tikrai daug žalos. Dėl PVM lengvatų periodinei spaudai aš pats esu pakankamai neutralus ir skeptiškas. Vyriausybė, Seime matydama labai didelį norą tokias pataisas priimti, išsakė savo kritiškas pastabas. Jeigu būtų priimtos tik tokios lengvatos, finansų sistema tai atlaikytų, bet, kaip ir visada, svarstant vienas PVM lengvatas atsiranda problema visų pirma dėl to, kad iš karto siūloma svarstyti dar ir visą eilę kitų lengvatų, kurių kaina biudžetui yra keli šimtai milijonų litų.

Kalbant apie pensijų reformą, susidaro įspūdis, kad vėl grįžtama prie Vyriausybės siūlytos pensijų skaičiavimo metodikos. Premjere, kokia čia yra situacija?

Šiandien kaip tik bus svarstoma privataus kaupimo pensijų sistemos reforma. Seime iš esmės yra siūloma priimti tai, ką pasiūlė Vyriausybė. Vyriausybė pasiūlė privataus kaupimo sistemoje daryti tam tikras pertvarkas numatant, kad į privatų kaupimą lygiomis dalimis būtų pervedami 2 proc. asmens norinčio dalyvauti privačiame kaupime lėšų, kurias jis moka į „Sodros“ biudžetą. Žmogus prisidėtų su 2 proc. savo pajamų, o valstybė papildomai iš biudžeto pervestų dar 2 proc. Manome, kad tokia sistema yra efektyvesnė. Tikiu, kad diskusijų metu Seime toks bendras modelis bus patvirtintas ir bus išvengta kai kurių nuostatų, kurios yra atsiradę šios reformos projektuose svarstant juos Seimo komitetuose, ir kurios gali įnešti sumaišties. Manau, kad svarstant Seime tie dalykai bus iki galo suderinti.

Dėl valstybės pareigūnų, politikų, tarnautojų algų. Kada, Jūsų manymu, šios grupės įgis teisę į didesnius atlyginimus ar jie bent jau bus grąžinti į iki krizinį lygį?

Ne vieną kartą esame sakę, kad atlyginimų, kaip ir kitų išmokų, kurios buvo sumažintos 2009-2010 metais, grąžinimą į ankstesnį lygį bus galima svarstyti tada, kai valstybė, rinkdama pajamas per sumokamus mokesčius, galės konstatuoti, kad tokių pajamų pakanka tam, kad kažkurias išlaidas būtų galima pradėti didinti. Šiuos metus baigsime su valstybės išlaidomis, didesnėmis nei surenkamos pajamos. Tai reiškia, kad vis dar negyvename pagal išgales. Atlyginimų didinimą bus galima svarstyti tada, kai valstybė pradės gyventi pagal išgales.

Premjere, kokius Jūs įvardytumėte kelis svarbiausius šios Vyriausybės pasiekimus per 2008-2012 metus vykdant valstybės tarnybos pertvarką ir ko nepavyko pasiekti?

Galima būtų daug vardinti, kas buvo atlikta ir valstybės tarnybos pertvarkoje, siekiant, kad ji būtų skaidresnė ir labiau orientuota į rezultatus, ir įgyvendinant Saulėlydžio programą – mažinant įvairių institucijų, mažinant funkcijų dubliavimąsi, siekiant taip sutvarkyti visą valstybės valdymo sistemą, kad institucijos dirbtų efektyviai. Žiūrint į tolimesnę pertvarkos strategiją, pagrindinis dalykas yra pasiekti, kad valstybės tarnyba būtų dinamiška, orientuota į ilgalaikius tikslus ir į kasmetinius rezultatus, kad būtų sukurta tinkama dirbančiųjų valstybės tarnyboje vertinimo sistema, kad tie, kurie gerai, efektyviai ir dinamiškai dirba būtų tinkamai įvertinti, nuo to priklausytų jų atlyginimas, o tie, kuriems nesiseka dirbti valstybės tarnyboje, kad nebūtų kliūtimi siekiant pagrindinių tikslų ir jų veikla būtų radikaliau pertvarkoma. Tokių nuostatų ir strateginių pertvarkų planų yra pakankamai nemažai. Kaip ir kitose Europos valstybėse, valstybės tarnybos pertvarka yra nevienadienis darbas – tam reikia ne tik nutarimų ir įstatymų, kurie tokią pertvarką leistų realizuoti, bet ir nemažai kaitos mąstyme bei mentalitete. Link to nuosekliai ir einame.

Stebėtojai pasakytų, kad reformos Lietuvoje vyksta labai lėtai ir sunkiai. Kokia to pagrindinė priežastis, Jūsų manymu?

Vieniems atrodo lėtai, kitiems – per greitai. Tai labai dažnai priklauso nuo vertintojo nuomonės. Man atrodo, svarbiausia yra žinoti, ko norime pasiekti, kokios valstybės tarnybos norime arba kokios sveikatos sistemos norime ir tuomet nuosekliai to siekti. Labai dažnai tenka girdėti priekaištus, kad nevyksta jokios permainos kurioje nors srityje ir susidaro vaizdas, jog norima, kad vyktų kažkokios permainos nelabai galvojant apie tai, kokį rezultatą tos permainos turi duoti.

Ne pirmi metai, kai įvairūs remontai mokyklose nebaigiami mokslo metų pradžiai. Atnaujinimo laukia bene pusšimtis šalies mokyklų 48-iose savivaldybėse, tam skirta 29 mln. litų, o darbai dar neprasidėjo. Premjere, ką Jūs patartumėte už šiuos darbus atsakingoms savivaldybių administracijoms ir ar tai nėra nusikalstamas aplaidumas?

Tikrai nesiimu vertinti nežinodamas detalių. Raginčiau padaryti viską, kad Rugsėjo 1-ąją tose mokyklose skambėtų pamokų skambučiai, o ne kaukšėtų darbininkų plaktukai. Iš kitos pusės, aš norėčiau pasidžiaugti, kad mūsų nuoseklios pastangos investuoti į mokyklų infrastruktūros sutvarkymą per šiuos ketverius metus leido pasiekti, kad nemažai mokyklų buvo renovuotos, sutvarkytos, tapo šiltos ir gražios. Ir toliau taip tęsim ir dirbsim.