Prasideda didžiausia išminavimo operacija Lietuvos vandenyse.

Šiandien prasideda išminavimo operacija MCOPLIT-2002, truksianti iki gegužės 31 d. Joje dalyvaus 17 laivų iš 10 šalių. Tai didžiausia išminavimo operacija kada nors vykdyta Lietuvos vandenyse. Ieškant nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų likusių nesprogusių minų ir kitų sprogmenų planuojama išvalyti 250 kvadratinių jūrmylių plotą. Visi laivai į jūrą turėtų išplaukti gegužės 21 d., gegužės 25 d. grįžti į uostą ir stovėti parą, gegužės 26 d. vėl išplaukti ir grįžti tik gegužės 30 d.

Atplaukia dar 7 laivai

Išminavimo operacijoje dalyvaus ir tarptautinėse pratybose "Cooperative Ocean - 2002", vykusiose gegužės 13-16 d. dalyvavę karo laivai Estijos "Admiral Pitka" ir "Sulev", Prancūzijos "Orion", Didžiosios Britanijos "Atherstone", "Pembrok" ir "Ramsty", Lietuvos "Sūduvis", Latvijos "Namejs", Švedijos "Landsort", išskyrus Suomijos laivą "Uusimaa". Rytoj į Klaipėdos uostą atplaukia du Norvegijos laivai "Oksoy" ir "Hinoy", be to, atvyksta Vokietijos laivas "Ueberhern", Nuderlandų "Ziereksee", Belgijos "Primula", du Švedijos karo laivai "Ulvon", "Galo", dalyvausiantys išminavimo operacijoje. Joje dalyvaus ir Švedijos jūrų administracijos laivą "Nils Stromcrona".

Operacija vykdoma ne pirmą kartą

Operacija MCOPLIT-2002 vyks Baltijos jūroje nuo Klaipėdos uosto farvaterio į pietus Lietuvos teritorinės jūros ribos pabaigos link, t. y. Lietuvos teritorinėje jūroje ir šiaurės vakaruose esančioje ekonominės zonos dalyje. Lietuvos karinių jūrų pajėgų (LKJP) štabo viršininko komandoro Olego Mariničiaus teigimu, pakrantės zonoje, kur yra mažesni gyliai, už 2-3 jūrmylių nuo kranto aktyvių veiksmų nebus, jeigu nebus duotas atskiras nurodymas.
Operacijos rajoną kiekvieną dieną jūroje saugos pasikeisdami LKJP laivai. Yra sudarytas jų budėjimo grafikas. Dirbs jūros pakrančių stebėjimo tarnyba. Operacijos saugumo klausimai aptarti su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Saugios laivybos administracijos atstovais. Su jais bus palaikomi kontaktai, esant reikalui, laivai bus įspėjami, kitaip sakant, situacija bus kontroliuojama.
Beje, tokio pobūdžio išminavimo operacijos Lietuvos vandenyse jau vyko 1997, 1998, 1999 m. Pastaraisiais metais dar vyko tarptautiniai mokymai "Open Spirit", per kuriuos taip pat buvo atliekami tokie darbai. Praeitų 4 operacijų metų jau apieškota apie 700 kvadratinių jūrmylių, aptikta apie 100 sprogmenų turinčių objektų. Ne visi jie buvo nukenksminami jūroje, kai kurie jų buvo palikti.
Beje, sprendžiant, ką daryti su sprogmeniu, be visų kitų dalykų dar iškyla ir finansinis klausimas. Sprogmenų neutralizavimas gana brangiai kainuoja. Pavyzdžiui, vienas toks užtaisas, kuris buvo naudotas nukenksminant sprogmenį, kainavo apie 5000 Vokietijos markių.
Bendro operacijos MCOPLIT-2002 finansavimo nėra. Kiekviena šalis, kurios laivai joje dalyvauja, laivų išlaikymo išlaidas dengia pati. Suprantama, dideslis krūvis tenka LKJP, turinti omenyje, kad jos garantuoja rajono apsaugą ir t. t. Pirmąsias išminavimo operacijas Lietuvos, Estijos ir Latvijos vandenyse iniciavo Švedija. Beje, šiemet pirmą kartą MCOPLIT-2002 suplanavo, organizavo ir vadovauja LKJP.

Norvegų narai ieškos sprogmenų uoste

LKJP štabo viršininko teigimu, operacijai MCOPLIT-2002 atlikti yra gautas Lietuvos Vyriausybės leidimas. "Demokratonės šalies kariuomenė be politikų sprendimo nieko nedaro. Mes labai gerai bendraujame su Aplinkos ministerijos Jūros aplinkos apsaugos agentūra. Visus iškilusius klausimus derinsime su agentūros viršininku. Jeigu mums bus pasakyta, kad, sakykime, ten, kur guli mina, yra viena žuvis ir minos sunaikinimas nepageidautinas, vadinasi, mina liks. Mes žinosime, kad liko problema, kurią galbūt reikės spręsti ateityje",- sakė O. Mariničius.
Pasak jo, prieš operaciją kariškiai buvo pakvietę įvairių institucijų, tarnybų, kurias vienokiu ar kitokiu būdu gali dominti karo laivų veiksmai jūroje, atstovus ir su jais suderino visus klausimus. Operacijos metu bus palaikomas ryšys su atitinkamų tarnybų atstovais ir konsultuojamasi su jais, ką daryti su kiekvienu aptiktu sprogmeniu - iškelti, palikti, sprogdinti. Apie kiekvieną aptiktą sprogmenį bus pranešta specialiai sudarytam štabui.
Beje, Klaipėdos uoste dirbs norvegų narai, kurių pagrindinis uždavinys - užsilikusių sprogmenų uoste suradimas ir nukenksminimas. Jeigu jie aptiks miną ar bombą, kariškiai turės kalbėti su Uosto direkcijos atstovais ir kartu su jais spręs, ką su ja daryti. Jeigu sprogmuo bus rastas jūroje, bus konsultuojamasi su Jūros aplinkos apsaugos agentūra.

Kaip laivai sutilps uoste?

Operacijoje dalyvaujantiems laivams bazuotis yra numatytos trys vietos uoste. Visų pirma karo uostas, kuriame jau sausakimšai: laivais stovi prišvartuoti dviem korpusais, o kateriai - net keturiais. Kita vieta, antrojoje perkėloje - prie 73-osios krantinės. Prie jos paprastai švartuojami žvejybos laivai. Kai kurie žvejai pasipiktinę, kad jų laivams vėl teko ieškoti vietos, kur prisiglausti. Jau kelinti metai žvejų laivai vaikomi po uostą - tai kruizinis laivas atplaukia, tai karo laivai užima krantinę.
Paklaustas, kiek ilgai kariškiai stovės prie šios krantinės, O. Mariničius pajuokavo sakydamas, jog amžinai. Pasak jo, tiek kariškiai, tiek žvejai turi tą pačią problemą dėl laivų stovėjimo vietos uoste. Beje, žvejų problema jau sprendžiama - jiems statomas uostelis.
LKJP štabo viršininkas teigimu, pagal Vyriausybės nutarimą 73-ioji yra viena iš tų krantinių, kur pirmenybė turi būti teikiama kariniams laivams švartuoti. Tad kariškiai turi teisę prie jos švartuoti laivus. Kita vertus, jeigu tie laivai būtų švartuojami kitur, kariškiams tektų už tai brangiai mokėti, taigi tam būtų išleisti mokesčių mokėtojų pinigai.
Beje, paklaustas, kaip pavyks Klaipėdos uoste sutalpinti visus 17 laivų, O. Mariničius atsakė, jog dalis laivų bus švartuojama prie 3-iosios krantinės, kuria nuomoja UAB Krovinių terminalas. Kadangi tiek laivų nepavyko sutalpinti prie valstybės įmonių naudojamų krantinių, teko kreiptis ir į privatininkus. O. Mariničius patikino, kad Krovinių terminalo sąlygos buvo priimtiniausios.