Politologas: Gvantanamo kaliniai Lietuvoje galėtų tikėtis politinio pabėgėlio statuso

Į Lietuvą ketinami priimti JAV Gvantanamo bazėje kalėję asmenys mūsų šalyje galėtų tikėtis politinio pabėgėlio statuso. Tuo tarpu Lietuva tokiu savo žingsniu pasaulio bendrijos akyse pasirodytų kaip gailestinga valstybė, priimanti nuskriaustuosius ar neteisingai pažemintuosius, teigia VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSMPI) Azijos ir Afrikos centro vadovas Egdūnas Račius.

Pasak E. Račiaus, ketinami į Lietuvą priimti Gvantanamo kaliniai gali tikėtis pabėgėlio statuso, o vėliau netgi ir integracijos į visuomenę. 

"Tie žmonės galėtų į Lietuvą atvykti tiktai kaip prieglobsčio prašytojai, pabėgėliai, kurie prašytų politinio prieglobsčio. Jiems galėtų būti suteikiamas konvencinio pabėgėlio statusas, kas reiškia, kad jie gali Lietuvoje likti amžinai, arba humanitarinio pabėgėlio - kad jie galės Lietuvoje būti metus legaliai, po to turės atnaujinti savo statusą priklausomai nuo padėties kitimo gimtojoje šalyje. Tada jie turbūt būtų integruojami į Lietuvos visuomenę", - Eltai sakė politologas.

E. Račiaus teigimu, JAV administracijos sprendimas uždaryti šią koncentracijos stovyklą yra sveikintinas, bet tiems žmonėms, kurie buvo nekalti ir neteisėtai įkalinti, turėtų būti priimti jų interesus ginantys sprendimai.

E. Račius pabrėžė, kad tie asmenys, kurie dėl susidorojimo ar kankinimo negalės grįžti į gimtinę, tikėsis trečiųjų šalių pagalbos.

"Visiškai natūralu, kad jie gali tikėtis trečiųjų šalių pagalbos. Šiuo atveju kalbame apie demokratiškas ir civilizuotas valstybes, kurios gali suteikti tą pabėgėlio statusą", - teigė VU TSMPI Azijos ir Afrikos centro vadovas.

Anot E. Račiaus, Lietuva būtų viena iš tokių valstybių ir pasižymėtų pasaulio bendrijos akyse.

Be kita ko, E. Račius pabrėžė, kad norint priimti kalinius iš Gvantanamo, reikia įsitikinti, ar jie nekelia grėsmės bei stengtis kuo daugiau apie kiekvieną jų išsiaiškinti.

"Manyčiau, kiekvienu atveju reikia labai individualiai žiūrėti mūsų įvairiausioms institucijoms, pradedant Valstybės saugumo departamentu. Būtų beprecedentis iššūkis surinkti kuo daugiau medžiagos apie tuos žmones, ir tuo pagrindu nutarti, ar vis dėlto Lietuva turėtų priimti vieną ar kitą asmenį. To žmogaus dalyvavimas vienokiose ar kitokiose ekstremistinėse ar teroristinėse organizacijose turi būti nuspręstas individualiu pagrindu", - kalbėjo politologas.

ELTA primena, kad naujasis JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama), vos pradėjęs eiti pareigas, paskelbė, jog žmogaus teisių gynėjų itin kritikuotą Gvantanamo bazę ketinama uždaryti, ir kreipėsi į sąjungininkus pagalbos. Šiuos klausimus neseniai svarstė Europos Sąjungos (ES) šalių ministrai.

Trečiadienį užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas pranešė, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerija netrukus pradės konsultacijas su JAV administracijos atstovais dėl galimybės priimti kelis JAV Gvantanamo bazėje kalinamus asmenis.

Atitinkamus įgaliojimus Užsienio reikalų ministerijai trečiadienį suteikė Valstybės gynimo taryba.

Premjeras Andrius Kubilius po Valstybės gynimo tarybos posėdžio trečiadienį patikino, kad konsultacijos bus pradėtos atsižvelgiant į JAV prašymą.

"Yra mūsų partnerių prašymas, tokius prašymus yra gavusios ir kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės. Šie prašymai yra svarstomi ir ES lygiu. Matome savo tam tikrą partnerystės atsakomybę", - žurnalistams sakė A. Kubilius.

Užsienio reikalų ministro V. Ušacko teigimu, jo vadovaujama ministerija su JAV administracija konsultuosis dėl techninių, teisinių ir saugumo klausimų. Pasak ministro, Lietuva galbūt galėtų priimti "keletą asmenų, kurie nekeltų pavojaus ir grėsmės Lietuvos saugumui ir viešajai tvarkai", tačiau tai "ne dienų ir ne artimiausių savaičių klausimas".

Eltos nuotr.