Parlamentarai nusiteikę įstatymu reglamentuoti savo veiklą

Parlamentarai nusiteikę įstatymu reglamentuoti savo veiklą

Seimas pradėjo svarstyti darbo grupės patobulintą Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektą.

Ketvirtadienį už šį projektą po pateikimo balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo 1, susilaikė 15 parlamentarų. Po svarstymo komitetuose į plenarinių posėdžių darbotvarkę jis turėtų sugrįžti gegužės 17 d.

Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektą pristatė Seimo valdybos sudarytos darbo grupės vadovas Stasys Šedbaras.

Projekte patikslinamas Seimo nario darbo apmokėjimas. Seimo nariui, kuris yra Ministras Pirmininkas arba ministras, greta Seimo nario atlyginimo būtų mokama 50 procentų Ministro Pirmininko ar ministro atlyginimo.

Taip pat siūloma nustatyti, kad Seimo nariui, be pateisinamos priežasties praleidusiam daugiau negu pusę balsavimų dėl įstatymų ar kitų teisės aktų priėmimo Seimo plenariniame posėdyje, kuriame iš anksto buvo numatyti įstatymų ar kitų teisės aktų priėmimai, atlyginimas už šį plenarinį posėdį nemokamas.

Atlyginimo siūloma nemokėti ir Seimo nariui, be pateisinamos priežasties nedalyvavusiam daugiau nei pusėje balsavimų svarstomais klausimais iš anksto paskelbtame Seimo struktūrinio padalinio posėdyje. Atlyginimas būtų mažinamas 5 procentais už kiekvieną praleistą posėdį.

Projekte nustatoma, kokios išlaidos yra laikomos Seimo nario išlaidomis, susijusiomis su parlamentine veikla, taip pat tokių išlaidų dydis (dydis susiejamas su paskutiniu paskelbtu šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčiu), atskirai paskirstant, kiek išlaidų turi būti skiriama Seimo nario biurui išlaikyti, tarnybinio transporto nuomai ir degalams, informacijos apie Seimo nario veiklą sklaidai, ryšio priemonėms ir kita.

Įstatymo projekte numatoma, kad būstą Seimo nariui išnuomos Seimo kanceliarija, už komunalines paslaugas, išskyrus būsto šildymo išlaidas, Seimo narys mokės pats.

Pagal projektą, kiekvienas Seimo narys galės turėti po tris padėjėjus - sekretorius; vienas iš jų dirbs Seimo patalpose, kitas - Seimo nario biure. Kiekvienas Seimo narys galės turėti biurą toje vienmandatėje rinkimų apygardoje, kurioje jis buvo išrinktas. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktas Seimo narys galės turėti biurą tos savivaldybės teritorijoje, kurioje nuspręs Seimo frakcija. Biurus Seimo nariams nuomos ir už tai apmokės Seimo kanceliarija.

Siūloma įteisinti, kad Seimo narys gali užsiimti kūrybine veikla ir gauti už ją atlyginimą. Pagal projektą, Seimo nario kūrybinė veikla - jo veikla mokslo, technikos, kultūros ar meno srityse, kuria sukuriamas kūrinys, t. y., kokybiškai nauja, originali, niekada anksčiau neegzistavusi konkreti materialinė ar dvasinė mokslo, technikos, kultūros ar meno vertybė.

Beje, Seimo nario kūrybinė veikla neapima paskaitų skaitymo, dalyvavimo komerciniuose pramoginiuose renginiuose, audiovizualinės (televizijos, radijo, internetinės) žiniasklaidos laidose, taip pat kituose juridinių ar fizinių asmenų rengiamuose renginiuose, įskaitant jų kūrimą, režisavimą, prodiusavimą, vedimą ir kitokį dalyvavimą jose arba jas kuriant. Projekte pažymima, kad tokiais atvejais nesvarbu, ar už tai yra mokamas atlyginimas, ar ne, taip pat ar tai daroma pagal sutartį, ar jos nesudarius.

Įstatymo projekte siūloma nedrausti Seimo nariui būti ūkininko ūkio savininku ir gauti iš savo ūkio pajamų, taip pat sudaryti su tuo susijusius sandorius. Seimo nariui taip pat nėra draudžiama būti bendrijų, visuomeninių organizacijų ar kitų asociacijų paprastuoju ar garbės nariu.

Beje, naujasis įstatymo projektas yra švelnesnis, palyginti su pernai rudenį Seimui pateiktu dokumentu. Projekte nebeliko parlamentarų atostogų reglamentavimo. Ankstesniame projekte buvo siūloma nustatyti Seimo nario atostogas - 45 kalendorinės dienos per metus. Buvo siūloma įteisinti, kad "visi Seimo nariai atostogų išeis ir iš jų sugrįš vienu metu. Atostogų pradžią ir jų pabaigą kasmet nustatys Seimas savo nutarimu".

Naujo įstatymo nuostatas siūloma pradėti taikyti naujai išrinkto Seimo nariams susirinkus į pirmąjį posėdį.

Įstatymo projektą parengė Seimo valdybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras. Joje dirbo Seimo nariai Vaidotas Bacevičius, Vytautas Gapšys, Česlovas Juršėnas, Algis Kašėta, Artūras Melianas, Algimantas Salamakinas.

Konstitucija numato, kad Seimo nario teises, pareigas ir veiklos garantijas nustato įstatymas. Šiuo metu Seimo struktūrą, darbo tvarką, o kartu ir Seimo nario pareigas, teises bei veiklos garantijas nustato Seimo statutas.

Įstatymo projektu siekiama įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimą ir atskiru įstatymu nustatyti Seimo narių pareigas, teises ir garantijas.

Pernai lapkričio 15 d. Seimas nepritarė Seimo narių veiklos garantijų įstatymo projektui ir grąžino jį tobulinti. Už Seimo nario A. Salamakino pateiktą įstatymo projektą balsavo 44 Seimo nariai, prieš buvo 7, susilaikė 46 parlamentarai. Už jo atmetimą pasisakė 43 Seimo nariai, 53 buvo už grąžinimą tobulinti, primena ELTA.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder