Operacijos sėkmė - skalpelio galandytojo, o ne chirurgo rankose

Operacijos sėkmė - skalpelio galandytojo, o ne chirurgo rankose

Ar sovietmečiu buvo geriau?

Klaipėdos ligoninėse naujos operacijų technologijos sparčiai pradėtos diegti šiek tiek daugiau nei prieš dešimt metų. Susidomėjimas didžiulis - vieni gydytojai operuoja, kiti specialistai stebi operacijos eigą.

Šiandien nepriklausomos Lietuvos sveikatos apsaugos srityje galioja dvi sistemos - sovietiškoji, įstatymiškai skelbianti, esą pas mus gydymas nemokamas ir vakarietiškoji, kurios pagrindas - draudos medicina, egzistuojanti visose senbuvėse Europos Sąjungos (ES) šalyse.

Kadangi Vakarų šalyse, kitaip nei šiuo metu Lietuvoje, ligoniai primoka ir už būtinosios pagalbos paslaugas, ten jau seniai tiek suaugusieji, tiek vaikai papildomai dar turi ir privatų sveikatos draudimo polisą - vadinamąjį ligos fondą.

Ateityje draudos medicina įsigalios ir Lietuvoje. Tačiau, pažymi Klaipėdos apskrities ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas, tai įvyks negreit - maždaug po dešimties ar net penkiolikos metų. Jo nuomonei pritaria ir kitų daugiaprofilinių ligoninių vadovai. Tiesa, Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnai permainingų vėjų tikisi gerokai anksčiau - po penkerių metų.

"Dabar sveikatos apsaugoje yra pereinamasis laikotarpis - iš vienos sistemos į kitą, - sako R. Sakalauskas. Tai, kas dabar vyksta Lietuvoje, savo laiku yra patyrusios ir senbuvės ES šalys - Vokietija, Danija ir net turtingoji Švedija."

Padėjo jūrininkai

"Nepaisant pacientų skundų dėl prastos sveikatos priežiūros bei galiojančios talonėlių sistemos, ir to, kad norint patekti pas bet kurios srities specialistą iš pradžių būtina apsilankyti pas savo šeimos gydytoją, per penkiolika Lietuvos nepriklausomybės metų medicinos srity padarytas fantastinis šuolis", - įsitikinęs ligoninės vadovas.

Anot jo, iš esmės pasikeitė chirurginių operacijų technologijos.

"Pavyzdžiui, prieš 20 metų Lietuvoje medicinos sritis buvo tokia skurdi, kad paprasčiausioms traumatologinėms priemonėms įsigyti patys gydytojai pagalbos kreipdavosi į uostamiesčio jūrines organizacijas, - prisimena R. Sakalauskas, tada dirbęs chirurgu.

Kad traumatologas per operaciją sutvirtintų lūžusius kaulus, reikėjo specialių plokštelių. Apie dabar esančią medicinos priemonių, aparatūros ir instrumentų gausą sovietmečiu net negalėjome pasvajoti."

Pasak gydytojo, anksčiau pacientui po vadinamosios traumatologinės operacijos, kurioje buvo daromi radikalūs pjūviai, vien ligoninėje tekdavo keletą mėnesių išbūti. Kone pusmetį trukdavo ir reabilitacinis gydymas. Dėl dabar chirurgijoje taikomų mažai invazyvių operacijų ligonis pasveiksta per dešimteriopai trumpesnį laiką.

Daugkartiniai skalpeliai

"Mes, klaipėdiečiai chirurgai, operacijas darydavome ne sovietinėse respublikose, o pokario metais Šveicarijoje ir Vokietijoje pagamintais skalpeliais, - prisimena vyr. gydytojas. - Šių skalpelių kokybė buvo super, nes tarnavo 30 metų. Tiesa, kiekvienas jų buvo remontuojamas po 10-15 kartų. Tokiam darbui specialiai buvo paruošti medicinos inižinieriai, sykiu atliekantys ir ūkvedžio darbus."

Pasak R. Sakalausko, vadinamieji medicinos inžinieriai buvo ypatingai svarbūs - ne tiek ligoninei, kiek operacijas atliekantiems chirurgams - mat būtent jie galąsdavo skalpelius.

"Stresinių situacijų pakakdavo. Neretai dėl prastai pagaląstų skalpelių tekdavo keisti net operacijos eigą - ją pristabdyti."

Be to, anksčiau prieš darant ligoniams injekcijas tekdavo virinti iš metalo pagamintus švirkštus, kuriems buvo naudojamos didžiulės adatos. Dabar medicinoje naudojami ne tik vienkartiniai švirkštai, bet ir vienkartiniai chirurginiai skalpeliai.

Dešimčiai ligų - vienas vaistas

Neretai vyresniojo amžiaus žmonės ilgisi anų laikų. Sergantieji lėtinėmis ligomis - diabetu, hipertenzija, bronchų astma ir t.t., spėjo pamiršti, kad prieš 15-20 metų buvo minimalios ištyrimo galimybės.

Prieš kelias dešimtis metų ligai nustatyti prireikdavo dviejų savaičių ar net mėnesio. Dabar diagnozė dažniausiai patvirtinama per tris dienas.

Sovietmečiu ypač skurdus buvo ir vaistų pasirinkimas. Ligoniams gydyti paprastai buvo naudojamos vos kelios dešimtys preparatų. O tai reiškia, jog vienas vaistas buvo skiriamas nuo dešimties ligų. Šiandien vien kompensuojamųjų vaistų sąraše jų yra per tūkstantį, o kur dar bereceptiniai preparatai.

Dėl sovietiniais laikais buvusio katastrofiško medikamentų trūkumo ir visos medicinos sistemos konservatyvumo gydytojai sako negalėję parodyti savo meistriškumo.

"Prieš 15-20 metų, mes, jauni gydytojai, trokštantys žinių, apie pasaulyje išrandamus naujus vaistus ir medicinos pažangą pasiskaitydavome mėnesio ar net metų senumo užsienio žurnaluose", - teigia R. Sakalauskas.

Jūratė MAZAJEVA

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder