Nidos oro uosto pakilimo taku važinėja dviratininkai.

Daug aistrų sukėlusi ir 5 mln. litų mokesčių mokėtojams kainavusį Nidos oro uosto rekonstrukcija - puikus neefektyvaus ūkininkavimo pavyzdys. Šiuo metu oro uostas tuščias - pastaraisiais metais jame nenusileido nė vienas lėktuvas. Uždarytame oro uosto pakilimo take važinėja dviratininkai, savo šaunumą demonstruoja galingų automobilių šeimininkai. Neringos vadovų šnekos apie pilnus turistų "Boingus" subliuško it muilo burbulas.
Praėjusių metų gegužės 27 d. Nidoje avariją patyrė Kauno aeroklubui priklausantis 1971 m. prancūzų gamybos lėktuvas "Sokata ST-10". Nors šio incidento metu nei pilotas Viktoras Ramonas, nei kartu skridę keturi keleiviai nenukentėjo, tačiau buvo priimtas sprendimas Nidos oro uoste uždrausti leistis visiems lėktuvams, išskyrus sraigtasparnius.
Visi gražūs pažadai, kad atnaujintame oro uoste leisis pilni užsienio turistų lėktuvai, neplaukiojant keltams ligoniai lėktuvais bus gabenami į žemyninę Lietuvos dalį liko neįgyvendinti.

Oro uosto nėra

Kaip sakė civilinės aviacijos direkcijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas, Nidos oro uosto praktiškai nėra, yra tik žemės plotas su pakilimo ir nusileidimo taku, priklausantis Neringos miesto savivaldybei.
Kad būtų leista šiame oro uoste leistis lėktuvams, A. Šumsko teigimu, turi būti sutvarkytos bent oro uosto prieigos. Oro uostas turi atitikti bent minimalius reikalavimus - turi būti iškirsti pakilimo ir nusileidimo taką supantys medžiai.

Pinigų nėra

Paklausus apie situaciją Nidos oro uoste Neringos miesto vicemero Vyganto Giedraičio, šiuo metu pavaduojančio atostogaujantį miesto merą Stasį Mikelį, pavyko sužinoti, kad pinigų užbaigti oro uosto rekonstrukcijos darbams nėra. Finansavimo iš valstybės nesitikima gauti, bus bandoma ieškoti privataus investuotojo. Kada bus imtasi konkrečių darbų ieškant lėšų oro uosto rekonstrukcijos darbams tęsti, vicemeras pasakyti negalėjo.
V. Giedraičio teigimu, oro uosto rekonstrukcijos darbams pabaigti dar reikia apie vieno milijono litų. Neringos miesto vicemero manymu, pirmiausia reikėtų atlikti melioracijos darbus, nes užėjus žiemos šalčiams ir suskaldžius labai gerą pakilimo ir nusileidimo tako dangą, bus ieškoma kaltų.
V. Giedraitis nemano, kad pinigai išleisti oro uosto rekonstrukcijai buvo išmesti į balą, nes oro uostu dabar naudojasi oficialios delegacijos, prireikus išgabenti ligonį, tai būtų galima atlikti sraigtasparniu.
"Vakarų ekspreso" duomenimis, nei šiais, nei praėjusiais metais Nidos oro uoste nenusileido nė vienas turistus atgabenęs lėktuvas. Nepakilo ir sraigtasparnis, gabenantis ligonį į žemyninę Lietuvos dalį.

Darbai baigti dar 1998 m.

Nidos oro uosto rekonstrukcijos pirmasis etapas baigtas 1998 m. lapkričio 1 d. - kilimo-tūpimo takas nuo 600 m pailgintas iki 815 m. Tako plotis beveik nepakito - 30 m. Darbus už 5 mln. Lt atliko AB "Hidrostatyba". Iš pradžių taką ketinta ilginti iki 1 200 m, tačiau po žaliųjų protestų projektas buvo pakoreguotas ir apsiribota 815 m ilgio taku.
Oro uostas šiaurinėje Nidos dalyje buvo pastatytas prieš 30 metų - 1967-aisiais. Keletą metų, nuo 1970 m. iki 1975 m., oro uoste leisdavosi ir kildavo reguliariais reisais Nida-Vilnius-Nida, Nida-Palanga-Nida, Nida-Kaunas-Nida keleivius skraidinantys An-24 markės lėktuvai ("kukurūzininkai"). Tuomet oro uoste stovėjo lengvų konstrukcijų tarnybinis pastatas, kuris nuo 1972 m. nebenaudojamas.
1992 m. Neringos miesto valdyba oro uostą su visa įranga perdavė Neringos Švietimo, kultūros ir sporto skyriui. Tam neprieštaravo ir Susisiekimo ministerija. 1994 m. Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko detalųjį planą, kuriame esantis oro uostas pritaikomas mažosios aviacijos skrydžiams. 1998 m. liepos 1 d. Vyriausybė leido šį oro uostą naudoti tarnybinėms reikmėms ir jo rekonstrukcijai iš valstybės paskolų skyrė 5 mln. Lt.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder