Neringa Venckienė: tai siekis susidoroti su manimi

Na ir zombiai kai kurie žmones, ką sako, tuo ir tiki, ale jokio mąstymo, jokios logikos, jokio ėjimo į priekį, o apie tai, kad reikia mokėti savo išvadas pasidaryti, ir kad viskam turi būti paaiškinimas, tai mažai kam dašunta. Iš tiek medžiagos kiek surinkta apie ūsą ir stankūnaitę, seniai jau turėjo būti iškelta baudžiamoji byla, o dabar aiškiai matomas noras visiškai susidoroti su Venckiene. Koks pimpalas buvo jau visi žino, su didele deme, kurią jis norejo pašalinti, ir kaip nabagas prigere balutej, irgi visi žino.

tai kedynas nori susidoroti su laimute ir atimti vaika ....................akivaizdziai matosi ju kersto plane

jos vieta kaip ir kitu nusikalteliu- kalejime

.

Įvairiems teisėsaugininkams atkakliai siekiant pavyko MERGAITĘ SU DŪDELE palikti be jokios konkrečios gynybos. Visaip iškoneveikti “violetiniai patvoriniai” liko su gilia nuoskauda širdyje, kad jiems nepavyko atsaugoti mergaitės interesų išlikti saugiai tarp savo mylimų artimųjų. Vilniaus 2 -as apylinkės teismas, iš pradžių suteikęs tam tikrų vilčių pradėdamas nagrinėti bylą atviruose posėdžiuose, jau gerokai prarado savo ryžtingumą TIESOS paieškose. Jau vien tai, kad buvo nušalinta mergaitės globėja ir jos advokatas labai daug ką parodė. Toliau sekė Kauno savivaldybės iš anksto gegužės 17d. “šturmui” paruoštas raštas apie globėjos teisių N.Venckienei atėmimą. Dabar jau tampa aišku, kad teismo sprendimas mergaitės atstovais paskirti Vilniaus vaikų teisių tarnybos instituciją yra dar vienas bandymas atriboti mergaitę nuo jos teisių užtikrinimo. Nežinau koks advokatas gins mergaitę, tačiau aiškiai matosi, kad A.Ūso garbę ir L.Stankūnaitės interesus pasiryžęs ginti ir tą jau demonstruoja bylos prokuroras E.Motiejūnas. Jo reikalavimas apklausti L.Stankūnaitę “per atstumą” yra daugiau negu keistas. Kaip keisti ir jo reikalavimai apklausti “informatorius”, kurie su A.Ūso kaltinimu niekaip nėra susiję. Jei mergaitės advokatas tikrai norėtų ginti mergaitės interesus, tai jis privalėtų reikalauti tokio prokuroro nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo. Toks Marius Kuprevičius, anksčiau teigęs, kad jis gina mergaitę ir jos interesą išlikti, pradėjo viešai aiškinti, kad jis gina ne mergaitę, o… jos senelius Kedžius. Negi tik tokio lygio “agentai” sutinka dirbti tokiose skandalingose istorijose? Ką mes matėme? Aistringai puolė aiškinti, koks jis buvo puikus “informatorius” D. Žalimas, kuris gal taip išsisuko nuo jam gresiančios atsakomybės už padarytą sunkų nusikaltimą. Netgi pats Klonio gatvėje apsireiškęs, kaip L.Stankūnaitės gynėjas Darius su šunimi, pasirodo, turi brolį nuteiustą 12 metų nelaisvės už nepilnametės išprievartavimą. O ir paties Dariaus kriminalinė praeitis pasitikėjimo nekelia. Žalimo, Keršio liudijimai, kaip teisėja kontaktavo su paieškomu broliu Drąsiumi, kaip ji organizavo žudynes, siūlinėjo įvairius ginklus, žudikų kaukes ir nurodinėjo, ką reikia žudyti, mano supratimu yra labai žemo lygmens paistalai. Kodėl jie nesusilaukia teisinio įvertinimo?

Dar 2009 metais teigiau, kad Klonio gatvėje gali pasirodyti įvairūs provokatoriai, bet kad jie bandys pezėti apie Drąsiaus turimas milijonines sumas, pradės nešioti žuvusiojo drabužius ir netgi bandyti prisistatyti Drąsiaus geru draugu, kai susitikti teko gal tik porą kartų – sunku buvo prognozuoti. Nelabai suprantų, kad ir dėl ko tokių, N.Venckienės žodžiais, “Brolių Grimų pasakų” kažkam prisireikė. Juk tai beveik tas pats, kaip dviejų pistoletų BE JOKIŲ pirštų atspaudų ir DNR pėdsakų numetimas prie dviejų lavonų žudynių grandinėje. Gal tas, kol kas nenustatytas “vadybininkas” yra ir labai galingas savo turima kompromatine medžiaga, užimama padėtimi, lėšomis ir kitokia įtaka, tačiau “kileriai” ir kiti Drąsiaus “pakišimo vykdytojai” visoje šioje istorijoje pasirodė visiškai nykiai. Visomis tomis pasakaitėmis besistengiantys pasinaudoti A.Ūso ir L.Stankūnaitės interesų gynėjai pasirodė ne ką geriau. Labai keistai atrodo, kai tokie veikėjai bando viešai reikšti susirūpinimą mergaitės interesais. Spekuliatyvinis toks rūpinimasis, kai nenorima prisiminti pagrindinio mergaitės, beje ir jos mamos intereso, išlikti šioje gražioje Marijos žemėje gyvoms ir sveikoms.

Kai teisėsaugos institucijų darbuotojai elgiasi taip keistai, prieštaraujant logikai, tai netgi dviejų mergaičių likimai tampa sunkiai prognozuojami. Visuomenė tą stebi, protesuoja, mitinguoja, visokiais būdais rašo kai kam labai “baisų žodį” TIESOS,. Tokiu būdu vedami į neviltį šios, taip vadinamos, “D.Kedžio istorijos” iniciatoriai, nusikaltimų vykdytojai ir jų gynėjai. Mergaitė iš Klonio gatvės jau tapo TEISINGUMO paieškų simboliu ir jos dūdelės garsai gynėjams nepasimirš, kad ir kaip būtų bandoma manipuliuoti jos likimu. Jei jos interesų nenori ginti teisėsauga, politikai ir valdininkai, tai šios prievolės vis labiau ir aktyviau imasi visuomenė. Jei politikus, valdininkus ar pareigūnus galima visaip įtakoti ir priversti daryti apsdurdiškus sprendimus ir veiksmus, tai įtakoti laisvus piliečius yra kur kas sunkiau. Nesakau, kad visuomeninėje talkoje niekas neturi labiau pragmatinių, o ne skaidrių ideologinių – moralinių interesų, tačiau kai visi ir tokie , ir kitokie interesų laukai susijungia į vieną monolitą, tenka su tuo skaitytis net ir aukščiausiems šalies parigūnams. Kas to kol kas vis nenori suprasti, po įvairių rinkimų ir pertvarkų gali dar labai pasigailėti. Nepamirškime, kad aukščiausią suverenią galią Lietuvoje turi TAUTA. Šią ir kitas konstitucines nuostatas turi teisę ir prievolę ginti visi Lietuvos piliečiai. Dauguma jų tą ir daro.