2018 m. sausio 20 d. 11:23 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Lietuvos naujienos

Lietuvos naujienos

Nereikia Putino, kai yra Jonsson

2017-12-14, 09:04

Jaunius POCIUS

Nereikia Putino, kai yra Jonsson nuotrauka, foto

Liana Ruokytė-Jonsson

© Stasio Žumbio nuotr.

Paradoksas: lietuvių kalbą reikia ginti nuo Kultūros ministerijos. Tai aiškėja iš Lietuvos piliečių asociacijos „Talka Kalbai ir Tautai“ (TKT) kreipimosi į Seimo Švietimo ir mokslo bei Kultūros komitetus. Kalbos puoselėtojai susirūpinę, kad į Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo projektą bandoma prastumti dalykus, kurie akivaizdžiai susilpnintų ir šiaip jau ne itin tvirtas lietuvių kalbos pozicijas.

Tokiam nutarimui, kurį parengė Kultūros ministerija, gruodžio pradžioje pritarė Vyriausybė. Pasak TKT asociacijos narių, šis nutarimas savo esme yra antikonstitucinis, nes jis faktiškai panaikina lietuvių kaip valstybinės kalbos statusą.

Skaitant nutarimą galima aptikti tokių „perliukų“, kurių atsiradimas kelia klausimų - ar tai daryta sąmoningai, ar iš neišmanymo. Šito teiravomės TKT asociacijos tarybos narės, profesorės, habilituotos mokslų daktarės Laimos Kalėdienės.

„Tokį Kultūros ministerijos nutarimą, kurį palaimino Vyriausybė, lėmė du dalykai, - aiškina L.Kalėdienė. - Pirmasis - seniai yra rengiamas ir niekaip nebaigiamas Tautinių mažumų įstatymas. Šituo siūlymu bandoma sukišti idėjas iš to galimo įstatymo. Nereikia manyti, kad šitokiu būdu tobulinama valstybinė lietuvių kalba. Čia tik žiūri, kaip padaryti, kad Tautinių mažumų įstatyme nebūtų ribojimų. Kitas dalykas - yra tam tikras neišmanymas, kuris sukelia erzelį būtent dėl tų visų pavadinimų, kai sakoma, kad reikia rašyti kitomis kalbomis. Ir iš tikrųjų, kai pradedama reguliuoti tai, ko valstybė negali reguliuoti, tada kyla susierzinimas. Nutarime yra surašyti lozungai, pageidavimai, bet nėra pažiūrėta, ką reiškia įstatymas (Valstybinės lietuvių kalbos įstatymas - red. past.) ir ką jis reguliuoja. O jis reguliuoja valstybės bendravimą su savo piliečiais ir negali kištis į piliečių tarpusavio bendravimą.“

- Nutarime siekiama „užtikrinti fizinių asmenų teises į administracinį, baudžiamąjį, civilinį procesą nediskriminuojant kalbos pagrindu“. Iki šiol, kiek tekdavo stebėti teismo posėdžius, apie jokią diskriminaciją net minčių nekildavo, nes kitakalbiams būdavo užtikrinamas vertėjas. Kodėl dabar akcentuojamas šis klausimas?


- Teismuose siūloma leisti bendrauti ne valstybine kalba. Čia apskirtai kertamos labai gilios šaknys. Tai, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba, yra įteisintas Konstitucijos 117 straipsnyje. Nekeičiant Konstitucijos to pakeisti negalima. Štai čia tikrai matyti, kad nutarimas ruoštas be jokių teisininkų. Kyla klausimas, kas rengė tokius pasiūlymus ir ko jie norėjo. Pirmas ir lengviausias atsakymas, turbūt norėjo įsiutinti žmones.

- O kaip reikėtų suprasti siekį apibrėžti nuostatas dėl pagalbinės užsienio kalbos vartojimo valstybės įstaigose?

- Jeigu neužtenka valstybinės kalbos, tai pradeda ieškoti būdų, kaip apriboti valstybinės kalbos vartojimo sritis. Dabar siūloma: neužtenka lietuvių kalbos, tegul būna pagalbinė anglų, lenkų ar kita. Bet šitas pagalbinės kalbos terminas niekaip negali būti įrašomas į įstatymą, nes tai apskritai yra švietimo sistemos terminas, kai pagalbine kalba gali būti mokomasi, kai, pavyzdžiui, susirenka įvairiomis kalbomis kalbantys vaikai. O dabar siūlo pagalbine kalba bendrauti, savivaldybėse dokumentus rašyti. Išeitų, kad galima rašyti lietuviškai, bet galima rašyti ir kita kalba. Ją, kol neperkrištijome, vadinsime užsienio kalba. O paskui, kai jau įsigalės, pasakys - turime dvi valstybines kalbas. Tai yra pereinamasis terminas įvesti antrą valstybinę kalbą.

- Ką lietuvių kalbai reikštų siūlymas „atsisakyti nuostatų, kurios sukeltų nepagrįstai didelę reguliacinę naštą telekomunikacijų įrenginių tiekėjams, kompiuterinės įrangos pardavėjams“.

- Kalbama apie tai, kad telefonai, planšetiniai kompiuteriai, jeigu jie pardavinėjami Lietuvoje, turi turėti lietuvišką programinę įrangą. Negali taip būti, kad pradėtų pardavinėti įrangą su kinų kalba. Turi būti įdiegta lietuviška abėcėlė, o tai reikia daryti „Microsoft“ lygiu. Bet verslininkai šaukia, kad per sunku. Tada jiems sakoma, gerai, tiek to. Kitas, daug svarbesnis dalykas, - kompiuteriniai vertimai. Jie dar žemo lygio. Mūsų kalba nėra kažkokia nenormali, šitą padaryti galima, bet reikia dirbti, tam skirti lėšų, komandas. Bet vėl jiems nuolaidžiaujama: „Nesivarginkit“. Pažiūrėjęs sakytum „matai, ką Putinas daro“. O nereikia nė Putino, užtenka Jonsson (kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson- red. past.).

- Ar ne perteklinis TKT būgštavimas, kad gali kilti grėsmė Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, Valstybinei kalbos inspekcijai?

- Logika taip diktuoja. Ką reiškia, kai siūloma iš įstatymo išbraukti institucijų pavadinimus. Jeigu nėra pavadinimo, galima galvoti, kad gal jau nėra ir tos įstaigos. Juk pradžioje buvo žodis...

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Lietuvos naujienos

Šiomis dienomis dalis šalies rajonų dar sulauks sniego, tačiau pamažu kasdien kritulių...

Orai: sniego mažės, bet kaustys šalčiai nuotrauka, foto

Po beveik šimtmečio Lietuvos Nepriklausomybės Aktas grįžo į Lietuvą. Trečiadienį Vokietija dokumentą...

Lietuvos Nepriklausomybės Aktas grįžo į Lietuvą nuotrauka, foto

Trečiadienį dar visoje Lietuvoje bus neigiama temperatūra, bet jau nuo ketvirtadienio šalies...

Sniegą kai kur jau keis šlapdriba nuotrauka, foto

Sinoptikai informuoja, kad antradienio vakarą ir naktį eismo sąlygas sunkins snygis ir...

Lietuvos link artėja sniegas nuotrauka, foto

Bus atsisveikinama su Romualdu Rageliu nuotrauka, foto

In Memoriam, 2018 m. gruodžio 18 d. amžinybėn iškeliavo ilgametis sporto darbuotojas,

Miesto tvenkiniai gali tapti čiuožyklomis nuotrauka, foto

Klaipėda, Jeigu šią žiemą Klaipėdoje šaltukas išsilaikys, miesto Savivaldybė gyventojams parūpins pramogą -...

Suraskime darbėniškių seserų Chaimaičių gelbėtojus nuotrauka, foto

Skaitytojų ekspresas, Lietuvos žydų tragiškas likimas nacių okupacijos 1941-1945 metais - skaudi, neužgyjanti žaizda...

Sausio 20-ąją gimtadienį švenčia nuotrauka, foto

Klaipėda, Jei pastebėjote, jog šiandien Jūsų giminaitis, draugas, pažįstamas ar kolega švenčia gimtadienį,...

In Memoriam, Paskelbta prieš 16 min.

Klaipėda, Paskelbta prieš 22 min.

Skaitytojų ekspresas, Paskelbta prieš 11 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 11 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...